Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Lietuvos ambasadorius Maskvoje: apie santykių su Rusija perkrovimą kalbėti neverta

 
2017 08 07 15:03
Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas interviu LŽ neslepia, kad būti Lietuvos diplomatu Rusijoje – didelis iššūkis, turint omeny dabartinius šalių tarpusavio santykius. Ar šie santykiai keisis – priklauso nuo pačios Rusijos. Vis dėlto tam tikras bendradarbiavimas vyksta ekspertiniame-techniniame lygmeny, o ir lietuviškas verslas randa nišų plėtoti veiklą Rusijoje.

– Kaip apibūdintumėte dabartinius Rusijos ir Lietuvos santykius? Maždaug prieš dešimtmetį šie buvo apibūdinami, kaip „šaltoji taika“, o kokį terminą panaudotumėte šiandien?

– Dabartiniame etape sunku būtų įvardyti kokį nors terminą. Dėl visiems puikiai žinomų priežasčių – Rusijos agresijos prieš Ukrainą, neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos – Rusijos santykiai su Vakarų bendruomene, taip pat ir Lietuva, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Bendradarbiavimas politiniu lygiu yra smarkiai apribotas, egzistuoja santykiai tik ekspertiniame-techniniame lygmenyje. Taigi teigti, kad su Rusija neturime apskritai jokių tarpvalstybinių kontaktų, tikrai negalėčiau.

Be „šaltosios taikos“ taip pat buvo santykių perkrovimo etapas. Tačiau šiandien manau sudėtinga būtų kalbėti apie santykių su Rusiją perkrovimą. Turime būti realistai – dabartiniame etape tai vargu ar įvyks, kadangi nematome kažkokių konkretesnių poslinkių Rusijos užsienio politikoje.

Šiame etape pagrindinis mūsų tikslas – atrasti savotišką balansą. Pirmiausia, reikia nepamiršti, kad mes su Rusija esame kaimynai ir rodyti, kad esame nusiteikę plėtoti kaimyninius santykius. Kita vertus, turime aiškiai ir nedviprasmiškai pademonstruoti, kad dabartinė situacija, kuri atsirado po 2014 m., mūsų netenkina – ką ir darome, ir ką, beje, patvirtina ir tarptautinės bendruomenės pozicija. Galiausiai, mes turime tapti atsparūs tam tikriems Rusijos veiksmams, tarp jų – ir stiprėjančiam negatyvui Baltijos šalių bei Lietuvos atžvilgiu, istorijos iškraipymams ir pan.

Iškalbingas to pavyzdys – pastarosios savaitės įvykiai Rusijoje, kai eilinį kartą bandoma savaip traktuoti ir politizuoti istoriją. Visai neseniai Rusijos visuomeniniai rūmai surengė diskusiją pavadinimu „Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: tiesa ir prasimanymai; priemonės Rusijos Federacijos piliečiams nuo neteisingo teismo Lietuvoje apginti“. Toje diskusijoje dalyvavo tas pats buvęs „Alfa“ smogikų vadas Michailas Golovatovas, kuris prieš keletą metų buvo sulaikytas Austrijoje, bet sugebėjo sugrįžti į Rusiją. Daug dėmesio buvo skirta ir Lietuvoje sulaikytam Jurijui Melui, kuris yra kaltinamasis Sausio 13-osios byloje.

– Kaip pasireiškia bendradarbiavimas ekspertiniu-techniniu lygiu?

– Toks bendradarbiavimas yra pakankamai svarbus. Vienas pavyzdžių – Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo komisija. Tai labai didelis ir sudėtingas darbas. Praktiniai sienos demarkavimo darbai jau baigti. Dar derinami svarbūs dokumentai, protokolai ir tikimės, kad šių metų pabaigoje visa tai bus pagaliau baigta.

Taip pat vyksta derybos dėl diplomatinių atstovybių nekilnojamo turto įteisinimo. Ginčytini klausimai, tokie kaip Lietuvos atstovybės Maskvoje saugumo sustiprinimas ir kt., jau yra suderėti ir šiais metais tikimės užbaigti procesą.

Tęsiant kalbą apie bendradarbiavimą – bendrauja tam tikros institucijos praktiniame lygmenyje: muitinė, pasienio tarnybos, teisėsaugos struktūros, transportininkai ir kt.

Dar reiktų išskirti bendradarbiavimą Kaliningrado klausimu. Žinoma, ir kultūrinis bendradarbiavimas išlieka.

– Kokie klausimai yra dabartinėje Rusijos ir Lietuvos santykių dienotvarkėje?

– Jau išvardinau praktinius klausimus, tačiau mes keliame ir kitas problemas. Per pastarąjį ES ambasadorių susitikimą su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aš asmeniškai iškėliau Rusijos ir Baltarusijos sienos kirtimo problemą. Kaip žinia nuo 2017 m. pradžios Rusija, atsakydama į Baltarusijos žingsnius įvesti trumpalaikį bevizį režimą daugiau nei 80 valstybių piliečiams, uždraudė kirsti Lietuvos ir kitų valstybių piliečiams savo valstybinę sieną su Baltarusija. Tokiu būdu Lietuvos piliečiai, iki tol laisvai keliavę, netenka teisės keliauti per Baltarusiją į Rusiją, net ir turėdami rusiškas vizas, vien dėl to, kad, Rusijos pusės teigimu, ties Rusijos ir Baltarusijos siena nėra tarptautinių pasienio punktų, kurie panaikinti jau ne pirmi metai.

Kiek mums žinoma, Baltarusija jau oficialiai pakvietė Lietuvos pusę stebėti šių pratybų.

Tarpusavio santykių darbotvarkėje turime ir daugiau aktualių klausimų: remiame Rusijos pilietinę visuomenę, primename apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje. Be to, keliame istorinės atminties įamžinimo klausimus. Vladimiro mieste pavyko atnaujinti buvusio tarpukario užsienio reikalų ministro, tikėjimo kankinio, Mečislovo Reinio memorialą, Tomske pastatyti paminklą politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Visiškai neseniai lankėmės Jekaterinburge, kur prieš 75 metus buvo sušaudyti ir palaidoti net 8 mūsų tarpukario vyriausybės nariai, bendravome su miesto vadovu, žadėjusiu visokeriopą paramą ir pan.

Taip pat daugelis esame girdėję ir apie kasmet į Rusiją vykstančias jaunimo ekspedicijas „Misija Sibiras“. Procesas nėra vienpusis: į Lietuvą taip pat atvyksta jaunimas ir iš Rusijos. Jaunų rusų misijos pavadinimu „Na volnach istoričeskoj pamiati“ taip pat yra prasmingos, nes jų tikslas labai panašus – istorinės atminties įamžinimas, kapaviečių tvarkymas, pažintis su vietos kultūra ir pan. Manome, kad tai labai gerai, nes jie patys gali įsitikinti, kad nėra taip, kaip dažnai teigia oficialioji rusų žiniasklaida, jog mes esą negerbiame žuvusių, naikinam paminklus sovietiniams kariams ir pan.

– Vis dėlto kai kas Lietuvoje įžvelgia grėsmę, kad čia Lietuvoje surandamos vis naujos sovietų karių kapinės…

– Gal neoficialios misijos ir kelia klausimų, bet oficialios, kurios yra suderintos oficialiu lygiu, aiškiai išdėsto savo veiksmų programą ir ją suderina, tikrai nemanau, kad yra pavojingos.

– Ar Rusija informuoja ir ar yra palaikomas kontaktas rudenį vyksiančių karinių pratybų „Zapad“ klausimu?

– Ambasadoje turime gynybos atašė, kuriam šis klausimas pristatomas labai aptakiai. Sakoma, kad pratybos vyks rugsėjo 14–20 d. ir kad artėjant šiai datai apie pratybų detales Lietuva bus informuota detaliau. Taip pat dažnai teigiama, kad už organizacinius-logistinius pratybų klausimus yra atsakinga Baltarusija, kadangi būtent jos teritorijoje jos ir vyks. Kiek mums žinoma, Baltarusija jau oficialiai pakvietė Lietuvos pusę stebėti šių pratybų.

Vis dėlto apibendrinant galima pasakyti, kad žinome patį faktą, bet detalesnės informacijos kol kas neturime.

– Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas neseniai įvardino 72 mlrd. JAV dolerių sumą, kurią esą Lietuva skolinga Rusijai, kaip SSRS teisių perėmėjai. Kaip vertinti tokį akibrokštą?

– Lietuvos pozicija yra žinoma. Laikome, kad tai buvo Lietuvos okupacija ir buvo padaryta žala žmonėms bei valstybei. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tokį Rusijos ambasadoriaus pareiškimą pavadino absurdišku, primindamas, kad tai ir glumina, ir piktina.

Jokių kitų oficialių pareiškimų nesekė, matyt tai tebuvo momentinė reakcija, pagrįsta vien emocijomis, o ne kažkokiais konkrečiais faktais.

Aš pareiškimą siečiau su kitais įvykiais iš Rusijos pusės – siekiu savaip traktuoti ir interpretuoti istoriją. Akivaizdus to pavyzdys – naujausias atvejis su NATO paskelbtu filmuku apie „Miško brolius“, po kurio sekė ugninga Rusijos pusės reakcija.

– Ar sulaukėte kokių oficialių Rusijos kreipimųsi dėl tariamos Lietuvos skolos?

– Ne, jokių kitų oficialių pareiškimų nesekė, matyt tai tebuvo momentinė reakcija, pagrįsta vien emocijomis, o ne kažkokiais konkrečiais faktais. O ir patys Rusijos žmonės, su kuriais mes nuolat susitinkame, pripažįsta, kad tokie pareiškimai jiems kelia nuostabą.

– Ar lietuviškas verslas vis dar dirba Rusijoje?

– Vienareikšmiškai – taip, vis dar dirba. Ir tai aiškiai parodo mūsų Statistikos departamento duomenys: pagal prekybos apyvartą Rusija Lietuvai iki šiol yra prekybos partneris Nr. 1.

– Kokiose srityse?

– Įvairiausiose. Nuo inžinerinės pramonės, baldų, tekstilės, IT, maisto perdirbimo ir pan. Lietuvos verslininkai turi gerą reputaciją ir yra vertinami Rusijoje. Lietuvos verslas, matydamas pelningą nišą labai dažnai sugeba joje ir įsitvirtinti. Tam padeda ir vietos kalbos žinojimas, ir rusų mentaliteto suvokimas, ir istoriniai rusų sentimentai lietuviams.

– Ar naujos JAV įvestos sankcijos kaip nors atsilieps lietuviškam verslui, nes europiečiai jau kritikuoja jas?

Alkoholis, konditerija, ledai, konservuoti maisto produktai ir t.t. nėra įtraukti į rusų „juodąjį sąrašą“, todėl šiuos lietuviškos kilmės produktus mes galime atrasti tiek Maskvos, tiek ir kitų miestų prekybos centruose.

– Naujos JAV sankcijos apima daugiau energetikos sektorių, todėl jomis labiausiai susirūpinusios valstybės, kurioms svarbi Rusijos energetika – Vokietija, Austrija ir pan. Šių šalių didžiosios korporacijos įsigaliojus JAV sankcijoms, neteks nemažų pelnų. Mūsų, Lietuvos įmonėms, tai nėra taip aktualu, bent jau tiesiogiai. Kitas klausimas – Rusijos įvestas maisto embargas, gana skaudžiai atsiliepęs lietuvių maisto perdirbėjams ir eksportuotojams. Bet net ir šiame sektoriuje mes pastebime teigiamų ženklų, nes rusų sankcijos neapima visų maisto produktų.

Tarkim, ištisos maisto produktų kategorijos, kaip pvz., alkoholis, konditerija, ledai, konservuoti maisto produktai ir t.t. nėra įtraukti į rusų „juodąjį sąrašą“, todėl šiuos lietuviškos kilmės produktus mes galime atrasti tiek Maskvos, tiek ir kitų miestų prekybos centruose.

– Su kokiais iššūkiais susiduria lietuviškas verslas Rusijoje?

– Tai tokie patys, kurie kyla ir kitų šalių verslui, kuris eina į Rusiją. Visų pirma, dideli valiutos svyravimai, stebimi stebimi po to, kai Rusijai buvo įvestos Vakarų sankcijos, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia bei augantis protekcionizmas. Rusija kuo toliau tuo labiau bando apsaugoti savo rinką, sudaryti šiltnamio sąlygas vietos gamintojams – į tą akivaizdžiai orientuota ir ta pati „importo pakeitimo“ programa.

Be šių dalykų, verslas dar susiduria su korupcija, tačiau mūsų verslininkai yra linkę sėkmingai tvarkytis patys ir tik kai jau mato, kad patiems išspręsti situacijos nepavyks ir gali turėti didelių nuostolių, tik tuomet kreipiasi į ambasadą.

– Kokios vizų Rusijos piliečiams išdavimo tendencijos?

– Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 2016 m. 10 proc. visų turistų sudarė turistai iš Rusijos. Tačiau piko šiandienai tikrai nėra. Pikas buvo 2013 m., prieš Krymo aneksiją ir karinį konfliktą Rytų Ukrainoje. 2013 m. buvo išduoda 64 tūkst. vizų; 2014 m. – 54 tūkst.; 2015 m. – 36 tūkst., 2016 m. – 34 tūkst.

Vis dėlto šiais metais matome tam tikrą augimą – lyginant pirmą šių metų pusmetį su praėjusių metų pirmu pusmečiu stebime 5 proc. augimą.

Viena iš priežasčių – santykių su Vakarais paaštrėjimas, bet jis nėra esminis. Vis dėlto svarbiausia priežastis – ekonominė situacija: gyventojų pajamos krito, rublio kursas taip pat ir rusams tapo per brangu poilsiauti Vakaruose. Be to, nemaža, finansiškai pasiturinčių, Rusijos gyventojų dalis dirba jėgos struktūrose, kurios draudžia savo darbuotojams vykti atostogauti į Vakarus. Jie verčiami atostogauti Kryme.

– Ar Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose Lietuvos diplomatai nesijaučia „raupuotaisiais“? Ar sunku būti Lietuvos diplomatu Rusijoje? Gal bandote slėpti baltiškąjį akcentą?

Mes matyt esame per vidurį, gal šiek tiek į „blogesnių“ pusę.

– Ne, nebandome slėpti. Vėlgi reikia atskirti du dalykus – oficialios valdžios institucijos ir visuomenė, žmonės. Susitikus su paprastais žmonėmis, keliaujant ar kalbantis su nevyriausybininkais visada jaučiame pagarbą ir supratimą. Kita vertus, net ir susitikę su valdžios atstovais taip pat negalime sakyti, kad požiūris yra labai jau blogas. Bet dabartiniame etape mūsų santykiuose tam tikra įtampa yra tikrai juntama. Susiduriame ir su neoficialiu skirstymu į „gerąsias“ ir „blogąsias“ ES valstybės.

– Tai mes priskiriami prie „blogųjų“?

– Mes matyt esame per vidurį, gal šiek tiek į „blogesnių“ pusę. Neseniai vyko verslo renginys, kuriame Rusijos valdžios atstovai aiškiai pasakė, kad yra tam tikros valstybės, kurios kelia problemų. Tačiau valstybių pavadinimai nebuvo įvardinti ir po renginio prie manęs pripuolė žurnalistai su klausimu, ar nemanau, jog viena tų valstybių – Lietuva.

Atsakiau, kad man neatrodo, jog Lietuva yra iš „blogiečių“ tarpo, nes yra bendra ES valstybių pozicija, kuri yra suderinta 28 valstybių narių ir mes jos laikomės.

Lietuvai skiriamas didesnis dėmesys, tarkim organizuojant tam tikrus renginius, išvykas, derinant darbotvarkę, t.y. mes turime pateikti detalesnę informaciją. Tai verčia mus, kaip diplomatus, būti labiau pasitempusiais, labiau atsakingais.

Kaip sako mūsų diplomatijos vadovas L. Linkevičius, turime atskirti Kremlių ir Rusijos žmones. Būti šiandien diplomatu Rusijoje – tai, sakyčiau, iššūkis: žinant visą politinį kontekstą ir tai, kad daugelį įvykių yra sunku iš anksto prognozuoti, turime nuolat būti „budėjimo režime“ bei būti pasirengę apginti savo valstybės interesus. Be to, tai yra viena didžiųjų, strateginių sostinių ir kiekvienam diplomatui tai pirmiausia iššūkis bei gera galimybė profesionaliai tobulėti.

Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas / Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

– Rusija pastaruoju metu gan aktyviai išsiuntinėja užsienio diplomatus iš šalies (JAV, Estijos, Moldovos). Ar nėra ženklų, kad Lietuva taip pat gali sulaukti tokių sankcijų?

– Tai labai jautrus ir subtilus klausimas. Negalime pasakyti, ar sulauksime tokių sankcijų. Kaip rodo jūsų minėtųjų valstybių pavyzdžiai, dažniausiai pirmiausiai iš jų būna išsiunčiami rusų diplomatai – už veiklą nesuderinamą su diplomato statusu. Rusų diplomatinėje praktikoje yra plačiai taikomi atsakomieji veiksmai – taip vadinamas „veidrodinis principas“. Jei sakykime, mes išsiųsime kažką iš šalies, tai ir Rusija išsiųs.

Kalbant apie JAV atvejį, 35 Rusijos diplomatai buvo išsiųsti dar praėjusių metų pabaigoje ir nebuvo atsakomųjų veiksmų – matyt tikėtasi įgauti pasitikėjimo kreditą iš naujai išrinkto prezidento D. Trumpo. Dabar, žlugus tokioms viltims, turime visiškai kitokį rezultatą – sudėtingą ir komplikuotą situaciją, nes kalbama kad išsiųs 755 diplomatinio personalo narius – ne tik diplomatus, bet ir techninius, administracinius darbuotojus. Taigi nukentės greičiausiai tie patys rusai, pagal sutartis dirbantys JAV diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėse įstaigose.

– Kaip, jūsų nuomone, toliau vystysis Rusijos ir Lietuvos santykiai?

– Šiandien sunku prognozuoti, kaip toliau vystysis santykiai. Iš savo pusės išliksime nuoseklūs – ir toliau remsime Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės šalimis, nepripažinsime Krymo aneksijos, raginsime, kad ES partneriais ir NATO sąjungininkai kur kas daugiau dėmesio skirtų iš Rusijos kylančioms hibridinėms grėsmėms. Santykių perspektyva didele dalimi priklausys ir nuo pačios Rusijos. Jeigu ir toliau bus vykdoma karinga užsienio politika, keliama geopolitinė įtampa, nebus vykdomi Minsko susitarimai, tuomet gerų santykių tikėtis bus labai sunku.

Artimiausiu metu nematau kažkokių esmingesnių permainų Rusijos užsienio politikoje tikimybės. Tad tęsime bendradarbiavimą ekspertiniame lygmenyje.

– Kokie veiksmai galėtų pagerinti abiejų šalių santykius?

– Tai tų pačių Minsko susitarimų įgyvendinimas. Jei jie būtų įgyvendinti, tada ES vadovų taryba svarstytų sankcijų panaikinimo klausimą, tada ir Rusija tikriausiai panaikintų vakarietiškų prekių embargą. Tai leistų normalizuoti santykius, vystytųsi verslas. Principinė mūsų pozicija – Minsko susitarimų įgyvendinimas.

– Ar pati Lietuva turi strategiją santykiuose su Rusija?

– Šiame etape, kaip ir minėjau, nėra prasmės apsibrėžti tam tikros strategijos, kaip kad santykių perkrova ar pan. Rusija eina tam tikros saviizoliacijos linkme ir tęsia agresyvesnę politiką. Mūsų tikslas – stengtis parodyti, jog tai neperspektyvu.

Galima sakyti, kad mūsų dvišalė strategija yra platesnės ES „penkių principų“ strategijos Rusijos atžvilgiu dalis. Bet, žinoma, išskirti tam tikrus Lietuvos strateginius prioritetus Rusijos atžvilgiu tikrai galima – kaip ir minėjau, mums svarbūs geri kaimyniniai santykiai, bet mes ir toliau skirsime didelį dėmesį santykių su pilietine Rusijos visuomene stiprinimui, žmogaus teisių padėčiai ir panašiems dalykams, jau nekalbant apie tarptautinės teisės pažeidimus.

– Anksčiau Lietuvoje mėgta prisistatyti, kaip Rytų ir Rusijos ekspertais, ar Lietuva išties supranta Rusiją?

– Manau, kad taip – mes vis dar laikomi Rytų kaimynystės valstybių žinovais. Tarkim JAV, Kanados ir kitų valstybių diplomatai nuolat kviečiasi mus pasitarti, pasitikslinti – kaip mes suprantame esamą situaciją, vienus ar kitus įvykius, susijusius su Rusija.

Kartais situacija keičiasi taip greitai, kad niekas nesupranta Rusijos, net patys rusai.

Lietuvos ekspertai yra tikrai labai populiarūs Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje ir kitose valstybėse. Jie padeda įgyvendinti reformas, jie suvokia tų šalių realijas ir joms kylančius iššūkius, nes kažkada patiems teko per tai pereiti.

Ar Lietuva supranta Rusiją? Kartais situacija keičiasi taip greitai, kad niekas nesupranta Rusijos, net patys rusai. Kita vertus, mes esame kaimyninė valstybė, žinome rusų kalbą, turime istorinę patirtį, žinome jų mąstymo būdą ir mūsų nuomonės dažnai klausia kitų valstybių diplomatai.

– Kokia Rusijos opozicijos ateitis? Ar neatrodo, kad jos laukia kolegų iš Baltarusijos likimas? 20 metų egzistuoja, bet realių pokyčių Baltarusijoje nepadaro.

– Taip, Rusijos opozicija yra silpna ir susiskaldžiusi. Be to, jos atžvilgiu kasdien atsiranda vis daugiau suvaržymų – kol kas jie daugiausiai administraciniai, bet niekas nežino kaip bus rytoj. Kita vertus, iš visuomenės pusės vis labiau jaučiamas ir permainų poreikis, tad teigti, jog Rusijos opozicijos laukia baltarusiškas scenarijus, taip pat nedrįsčiau.

– Kas, jūsų nuomone, laukia Rusijos artimiausių kelių metų perspektyvoje?

– Artimiausia perspektyva aiški – gubernatorių rinkimai, t.y. valdžios konsolidacija regionuose. Kitais metais – prezidento rinkimai ir prieš juos bus stengiamasi, kad situacija išliktų stabili, todėl didelio aktyvumo užsienio politikoje nebus. Bus daugiau koncentruojamasi į socialinius klausimus. Tai parodė ir Vladimiro Putino „Tiesioginė linija“ su gyventojais.

Kita vertus, ir pati Rusija nežino savo ateities. Jei eis saviizoliacijos, konfrontacijos keliu, tuomet bus sunku tikėtis ir gerų santykių su Vakarais. Ekonominė situacija taip pat ne itin guodžia: struktūrinės reformos jau senokai nevykdomos, ekonomika vos vos auga ir yra labai priklausoma nuo pasaulinių naftos kainų.

Galbūt praeis 30, 50 metų ir jūsų karta, ar jūsų vaikų, anūkų karta pripažins, kad gal ir Rusija ne viską Krymo atžvilgiu atliko teisėtai, ir kad Krymas turi būti grąžintas Ukrainai.

Kalbant apie Rusijos visuomenę, reikia pripažinti, kad ji vis aktyviau bunda – tai rodo ir balandžio 26 d. ir birželio 12 d. protestų akcijos. Anksčiau protestai apsiribodavo didžiausiais miestais, o dabar apėmė daugybė regionų. 17-oje miestų vyko protestų akcijos. Labai daug jaunimo įsijungia ir jie kelia aiškius reikalavimus, kuriuose reikalauja pertvarkų ir teisingumo.

– Ar galima įsivaizduoti, kad Maskva kada nors atsisakys Krymo?

– Maskvoje egzistuoja tradicija, kad ambasadoriai skaito atviras paskaitas studentams Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių universitete. Skaitydamas sulaukiau ir iš studentų panašių klausimų ir atsakiau taip: Lietuva iki 1990 m. buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, bet daug Vakarų valstybių nepripažino okupacijos – užsienyje veikė ne viena Lietuvos diplomatinė atstovybė. Labai panaši situacija yra ir šiandien: Krymo okupacijos daug valstybių, tarp jų ir Lietuva, nepripažins. Kai man, dar būnant vaikui, senelis sakydavo, kad Lietuva vėl bus laisva, aš irgi netikėjau. Todėl ir pasakiau studentams, kad galbūt praeis 30, 50 metų ir jūsų karta, ar jūsų vaikų, anūkų karta pripažins, kad gal ir Rusija ne viską Krymo atžvilgiu atliko teisėtai, ir kad Krymas turi būti grąžintas Ukrainai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"