TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos ambicijos tarptautinėje erdvėje nemąžta

2016 01 04 7:00
SIPA/Scanpix nuotrauka

Dvejų metų kadenciją Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje baigianti Lietuva artimiausiais metais sieks būti išrinkta ir kitų svarbių organų įvairiose tarptautinėse organizacijose nare. Į aukštus tarptautinius postus keliami ir atskiri mūsų šalies atstovai.

Artimiausiais metais Lietuva sieks tapti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Mūsų šalies iškelta kandidatė Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė prof. Dalia Leinartė siekia būti perrinkta antrai kadencijai JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) nare 2017–2020 metams. Taip pat ketinama siekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro direktoriaus posto 2019–2024 metų kadencijai.

Politikai sako, kad mūsų šalis yra ambicinga, aktyvi ir turėtų tik didinti užmojus būti geriau matoma tarptautinėje erdvėje.

Jau nustatyti prioritetai

Kaip pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai, naryste 2006 metais įkurtoje JT Žmogaus teisių taryboje valstybės siekiama užsitikrinti pažangios ir patyrusios žmogaus teisių gynėjos įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje.

Šioje JT institucijoje aptariami aktualūs kasdienio gyvenimo klausimai, kurie tiesiogiai lemia valstybės santykius su pilietine visuomene. Žmogaus teisių taryba suteikia galimybę spręsti šiuos iššūkius bendradarbiaujant su kitomis JT narėmis ir prisidėti prie bendrų tarptautinės bendruomenės pastangų suvaldyti skubaus dėmesio reikalaujančius žmogaus teisių pažeidimus, nepriklausomai nuo to, kur ir kada jie vyksta. „Lietuva nuo 2006 metų, kai buvo įsteigta Žmogaus teisių taryba, išlieka nuosekli šios JT institucijos tikslų ir veiklos mechanizmų rėmėja ir propaguotoja. Lietuvai būtų didelė garbė prisidėti prie visuotinės žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo vykdant šios JT institucijos visateisio nario funkcijas“, – tikino URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.

Lietuvos narystės prioritetai būtų visuotinė žmogaus teisių apsauga ir klausimų, susijusių su žmogaus teisių apsauga, stiprinimas JT bendroje veikloje, atvirų ir laisvų pilietinių visuomenių apsauga ir skatinimas, atskirų žmogaus teisių apsaugos sričių, tokių kaip: žodžio ir spaudos laisvės apsauga, žurnalistų saugumas, susirinkimų bei asociacijų laisvės užtikrinimas, kova su ekstremizmu ir pan. Ypač daug dėmesio žadama skirti darbui su pilietinės visuomenės organizacijoms ir aktyvistais.

Sieks PSO Europos lyderio posto

Kitų metų birželio mėnesį turėtų paaiškėti, ar Lietuvos iškelta kandidatė D. Leinartė bus perrinkta į CEDAW. Šiuo metu mūsų šalies atstovė yra išrinkta CEDAW vicepirmininke ir šio komiteto biuro nare. Aiškinama, kad kandidatavimu į CEDAW siekiama didinti Lietuvos kaip šalies, skiriančios daug dėmesio ir pastangų lyčių lygybės srityje, matomumą tarptautinių organizacijų veikloje. Esą šie rinkimai sudaro sąlygas skleisti Lietuvos gerąją patirtį.

Lietuva taip pat sieks PSO Europos regioninio biuro direktoriaus posto 2019–2024 metų kadencijai. Tiesa, rinkimai įvyks tik 2019 metais. PSO – JT specializuotos agentūros, tarptautiniu mastu koordinuojančios visuomenės sveikatą, kovojančios su užkrečiamosiomis ligomis, organizuojančios pagalbos teikimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas – tikrąja nare yra nuo 1991 metų ir kartu su kitomis 53 valstybėmis priklauso Europos regioniniam biurui. „Išrinkus Lietuvos atstovą PSO Europos regiono biuro direktoriumi, padidėtų Lietuvos įtaka ir matomumas šioje organizacijoje. Lietuva aktyviai dalyvautų priimant Europos regiono žmonių sveikatai svarbius sprendimus, Lietuvos sveikatos mokslo ir praktikos įstaigos turėtų daugiau galimybių įsijungti į tarptautinę veiklą“, – aiškino URM atstovai.

Šiemet lapkričio mėnesį Lietuva trečią kartą išrinkta JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Vykdomosios tarybos nare bei šios organizacijos vieno svarbiausių valdymo organų vicepirmininke. Didelį dėmesį mūsų šalis numato skirti kultūros vertybių apsaugai, moterų įgalinimui ir lyčių lygybei, žodžio laisvės, kultūrų raiškos įvairovės, pagarbos religiniam pliuralizmui ir organizacijos veiksmingumo bei efektyvumo užtikrinimui.

Blogų atsiliepimų negirdėjo

Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuva tarptautinėse organizacijose atrodo labai gerai, o jų veikloje dalyvaujantys mūsų šalies atstovai yra aktyvūs, įgauna vis daugiau patirties ir profesionalumo. „Man neteko girdėti blogų atsiliepimų“, – akcentavo jis.

Parlamentaro nuomone, itin reikšmingas išbandymas mūsų šalies diplomatijai buvo narystė JT Saugumo Taryboje, pirmininkavimas jai. Esą dalyvavimas šios organizacijos veikloje itin sudėtingu laikotarpiu – vykstant kariniams konfliktams, stiprėjant terorizmo pavojui – pateisino lūkesčius.

Anot G. Kirkilo, Lietuvai verta siekti narystės įvairių tarptautinių organizacijų organuose, kelti savo kandidatus į aukštus tarptautinius postus. Kandidavimo procesas ir konstruktyvus, aktyvus darbas jau tapus nariais prisideda prie mūsų šalies matomumo didinimo, įvaizdžio gerinimo.

. . .

Lietuva arba jos atstovai šiuo metu yra šių organų arba institucijų nariai:

– Justinas Žilinskas, Tarptautinės humanitarinių faktų nustatymo komisijos (IHFFC) narys 2012–2017 m.;

– Prof. Dalia Leinartė, Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir vicepirmininkė 2013–2016 m.;

– Prof. Jonas Ruškus, Neįgaliųjų teisių komiteto (CRPD) narys 2015–2018 m.;

– Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos ministrų taryba 2014–2016 m.;

– JT Saugumo Taryba (UN Security Council) 2014–2015 m.;

– Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos taryba (ITU) 2014–2018 m.;

– UNESCO Vykdomoji taryba 2015–2019 m.;

– UNESCO Tarpvyriausybinis bioetikos komitetas (IGBC) 2013–2017 m.;

– UNESCO Tarpvyriausybinės programos „Informacija visiems“ taryba (IFAP) 2013–2017 m.;

– UNESCO Tarpvyriausybinio kultūros vertybių grąžinimo į kilmės šalis arba jų restitucijos neteisėto pasisavinimo atveju komitetas (ICPRCP) 2013–2017 m.;

– UNESCO Kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo tarpvyriausyibinis komitetas (DCE) 2013–2017 m.

Užsienio reikalų ministerijos duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"