TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos dešimtmetis ES: neveiklūs ir nepatenkinti

2015 12 02 17:30
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pastarojo dešimtmečio pokyčius, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, šalies politikai vertina gerokai optimistiškiau nei visuomenė, kurios požiūris – labiau pesimistinis. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) tyrėjų grupė, vadovaujama doc. dr. Klaudijaus Manioko, atliko visapusišką pirmojo Lietuvos dešimtmečio Europos Bendrijoje vertinimą.

Ką laimėjome iš narystės ES? Ar gyvenimas gerėja? Kodėl lietuviai to nejaučia? Kam tenka atsakomybė už dešimtmečio narystės ES rezultatus? Kaip mes atrodome, palyginus su kitomis tuo pačiu metu į ES įstojusiomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis?

Šie klausimai keliami ir į juos atsakoma ką tik pasirodžiusioje knygoje „Pirmasis Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: transformacija ar imitacija“. Surengtoje viešoje diskusijoje trejus metus trukusių tyrimų rezultatus pristatė knygos autoriai, VU TSPMI tyrėjai K. Maniokas, Darius Žeruolis, Vytautas Kuokštis, Vitalis Nakrošis ir Liutauras Gudžinskas. Tyrimą komentavo pirmuosius nepriklausomybės dvidešimtmečius lyginęs prof. Zenonas Norkus.

Kaip sakė K. Maniokas, krizių akivaizdoje yra gera proga patyrinėti, ką mums davė ES ir ką – mes jai. Taip pat bandyti nustatyti, kur esame ir kur link judame, bei stengtis suprasti, kaip ES padeda pasiekti transformacijos, atvirumo ir kitų tikslų.

VU TSPMI direktorius ir vienas knygos autorių prof. Ramūnas Vilpišauskas. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotraukos

Emigracija nustebino

„Koks buvo Lietuvos narystės ES dešimtmetis? Mano nuomone, tie, kurie turėjo labai pozityvių lūkesčių, veikiausiai nusivylė. Tie, kurie turėjo didelių baimių dėl to, kaip Lietuvos suverenitetą apribos narystė ES, turėtų pripažinti, kad nuogąstavimai nepasitvirtino,“ – kalbėjo diskusiją pradėjęs VU TSPMI direktorius ir vienas knygos autorių prof. Ramūnas Vilpišauskas. Lietuvos narystės ES dešimtmetį jis apibūdino kaip „drungną“: esą būta tam tikrų sėkmių, tokių, kaip ekonomikos augimas nepaisant krizės.

Emigracija, pasak R. Vilpišausko, – tai daugelį nustebinęs negatyvus reiškinys. Jis svarstė, kaip tai susiję su naryste ES, palengvinusia migraciją, ir kaip – su mūsų nesugebėjimu tvarkytis Lietuvoje. R. Vilpišausko nuomone, būtent pastarasis dalykas ir nesugebėjimas panaudoti ES narystės teikiamas galimybes lemia, kad daug žmonių nusivylę išvyksta. Vis dėlto jis mano, kad kaltinimai valdžiai yra smarkiai perdėti, vengiama imtis asmeninės atsakomybės ir, kaip būdinga Lietuvoje, ieškoma kaltų. „Emigracija rodo ir nesugebėjimą pertvarkyti valstybės institucijas, kelti valdymo kultūrą, keisti požiūrį į žmones tiek, kiek norėtume“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Šleivos ir kreivos reformos

L. Gudžinskas kalbėjo apie tapatybės krizę. Jis įvardijo tai viena esminių problemų. Pasak jo, Lietuvos transformacija buvo labiau imitacinio pobūdžio, kopijuotos Vakarų institucijos. „Matyt, tokia strategija buvo sėkminga. Mes daug pasiekėme. Tačiau didžiausia problema: kas po to, kai tuos tikslus pasiekiame? Ar nebus taip, kad nebeturėsime jokio vienijančio tikslo?“ – klausė L. Gudžinskas. Jis mano, kad reikia ko nors, kas visus telktų.

Vienu iš tapatybės strateginių tikslų tyrėjas vadino Lietuvos bandymą Vakarų pasaulyje pasirodyti kaip tradicinių krikščioniškų šeimos vertybių gynėja. „Kitas tikslas – suartėti su Šiaurės šalimis, perimti jų gerovės, valdymo modelį ir kita ką“, – sakė L. Gudžinskas. Jo požiūriu, abu tikslai yra dirbtiniai, o realybė gerokai skiriasi nuo to, kokią norėtume matyti Lietuvą.

L. Gudžinskas priminė, jog Lietuva pagal skyrybų ir savižudybių skaičių yra viena pirmųjų ES. Jis teigė, kad siekiant sukurti gerovės valstybę, nebuvo padaryta didelių reformų, jos buvo šleivos ir kreivos. Vis dėlto pažymėjo, kad geriausiai sekėsi energetinio ir kitokio saugumo srityse. L. Gudžinskas priminė: gerai, jog esame bendroje ES ir NATO erdvėje. Ir perspėjo, kad jei ES pradėtų fragmentuotis, būtų ne kas. Jeigu būtų suabejota eurointegracijos ateitimi, pasak L. Gudžinsko, padidėtų tikimybė susidurti su tokiomis tendencijomis, kokios matomos dabartinėje Vengrijoje ar Lenkijoje.

„Pats klausimas apie naują tikslą yra visuomenės ribotumo pavyzdys, parodantis socialinio kapitalo trūkumą, – sakė K. Maniokas. – Visuomenei, kuriai reikia nuolat mobilizuotis, kuri negali rasti prasmės kasdienėje veikloje, reikia nuolatinių dirgiklių.“

Doc. dr. Klaudijus Maniokas.

Sušvelnintos krizės pasekmės

V. Nakrošis kalbėjo, kad tyrimai parodė diferencijuotą ES poveikį, jog Lietuvoje ryškėja dvi skirtingos grupės valstybės tarnyboje: vien profesionalai, kiti atstovauja politizuotai pusei. „Atsakant į klausimą, ar įvyko transformacija viešojo valdymo srityje, agentūrų kūrimo srityje mes prisitaikėme prie ES reikalavimų, o depolitizacijos procese – juos tik absorbavome, bet reikšmingų pokyčių dar neįvyko“, – sakė jis.

Pasak V. Kuokščio, galima išskirti kelis dalykus: trumpesnio laikotarpio ekonomines tendencijas, didelį pakilimą bei plėtrą prieš 2008 metus, tada – didelį nuosmukį. „Galima sakyti, kad Lietuvos ekonomikos augimo kintamumas, nepastovumas buvo vienas didžiausių ES, – tvirtino jis. – Per pačią krizę narystė ES nebuvo nuo to apsauganti panacėja. Kartu narystė sušvelnino krizės pasekmes. Tiek per paramos, struktūrinių fondų įplaukas, tiek išvengiant įvairių galimų protekcionistinių apraiškų.“

Didelė socialinė atskirtis

Kaip teigė K. Maniokas, knygoje užfiksuoti, nors ir nedideli, bet pozityvūs pokyčiai. Tačiau Lietuvos visuomenė teigiamus pokyčius vertino prasčiau, negu galima buvo tikėtis. Taip pat akivaizdu, kad yra milžiniškas atotrūkis tarp politinio elito ir visuomenės nuomonės.

D. Žeruolis svarstė, kodėl visuomenė tokia pesimistiška, kai, vertinant pagal daugelį objektyvių duomenų, Lietuva padarė didelį šuolį pagal įvairius indikatorius. „Mūsų atlikta apklausa parodė, kad politinis elitas į pokyčius šalyje žiūri gerokai optimistiškiau, vertina juos labiau teigiamai“, – sakė jis. Ir pritarė, kad viena prielaidų, kodėl visuomenės požiūris labiau pesimistiškas, galima laikyti pernelyg didelius lūkesčius. Jie siejami ne tiek su materialine gerove, kiek su socialiniu teisingumu. „Per pastarąjį dešimtmetį skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje nesumažėjo, o buvo tikimasi, kad narystė ES išspręs šias problemas“, – sakė D. Žeruolis.

Kita visuomenės pesimizmo priežastis, jo požiūriu, gali būti korupcija, su kuria susiduriama. D. Žeruolis teigė, kad gyvenimu patenkintų žmonių per Lietuvos nepriklausomybės 20-metį buvo mažiau, negu pusė. Vis dėlto jis pažymėjo, kad pagal statistinius duomenis pesimizmo mažėja. Pastaraisiais metais Lietuvoje jau apie 75 proc. žmonių patenkinti gyvenimu.

Diskusijos dalyviai dalijosi mintimis.

Kai kurie receptai

Z. Norkus knygoje „Pirmasis Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: transformacija ar imitacija“ pasigedo daugiau politikos bei sociologijos ir teigė esą leidinyje labiau dominuoja vadybinis ekonominis požiūris.

Diskusijos dalyviai padarė išvadas, kad Lietuvoje derėtų depolitizuoti valstybės tarnybą, jog reformos būtų įgyvendinamos geriau. Be to, trūksta drąsesnio eksperimentavimo. Turėtų būti daugiau kūrybingos partnerystės tarp įvairių institucijų. Derėtų atsakingai vykdyti fiskalinę politiką ir laikytis fiskalinės drausmės. Stebėti, kad per daug neįsiskolintų ir neperkaistų privatus sektorius. Taip pat, pasak diskusijos dalyvių, Lietuvai reikėtų mokesčių reformos su aiškiais principais – darbo jėgos apmokestinimo mažinimas ir turto mokesčių didinimas. Pabrėžta, kad būtina mažinti korupciją, o inovatyvumas turėtų būti didesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"