TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos dešimtmetis, kurio galėjo nebūti

2010 06 21 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Valdas Adamkus 1997 metais nebūtų tapęs Lietuvos prezidentu ir net nebūtų dalyvavęs rinkimuose, jei ne dvejopi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) standartai, Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų nuolaidumas ir veidmainiška Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pozicija dėl jos pačios iškelto kandidato Vytauto Landsbergio. LŽ atvertė senas teismo stenogramas, kuriose užfiksuotas V.Adamkaus (atstovų) išsisukinėjimas ir melas.

VAT archyve saugoma sena, 1997 metų civilinė byla savo išore nė kiek nesiskiria nuo kitų bylų, nors jai lygių Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Trys teisėjai, tą spalį nagrinėję ne tik V.Adamkaus, bet ir kandidatuoti į prezidentus ketinusios Liucijos Baškauskaitės pareiškimus, panašiose bylose priėmė visiškai skirtingus sprendimus ir faktiškai nusprendė, kam būti Lietuvos prezidentu.

V.Adamkus neatitiko trijų kandidatams į prezidentus taikomų sąlygų - buvo priesaika susisaistęs su kita valstybe, negyveno Lietuvoje ir nebuvo Lietuvoje mokėjęs mokesčių. LŽ gavo svarbiausių su V.Adamkaus kandidatavimu į prezidentus susijusių dokumentų ištraukas. Jos atskleidžia, kaip į prezidentus buvo stumiamas brandžiausius gyvenimo metus nugyvenęs JAV ir ten iki rinkimų vajaus pradžios atsakingą darbą dirbęs žmogus.

Audringas posėdis

1997 metų spalio 5-ąją tame pačiame VRK posėdyje svarstyti keli klausimai, taip pat spręsta, ar išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus V.Adamkui ir L.Baškauskaitei. Profesorei L.Baškauskaitei komisijos nariai klausimų dėl gyvenimo Lietuvoje neturėjo - ji, Lietuvoje sutikusi 1991 metų sausio 13-ąją, tiesioginiame eteryje vertusi užsienio televizijų laidas apie kruvinuosius 1991 metų įvykius, vėliau - 1992-aisiais - įkūrusi pirmąjį Lietuvos komercinį televizijos kanalą Tele-3 (šiuo metu klestintis TV3, priklausantis tarptautiniam televizijos tinklui "Viasat"), lengvai būtų įrodžiusi, jog daug metų savo veiklą ir gyvenimą sieja su Lietuva.

O štai V.Adamkui teko suktis, kad įrodytų, jog gyveno Lietuvoje, jog mokėjo mokesčius, nes tais metais, kai buvo paskelbti rinkimai, dar gyveno JAV ir ten turėjo nuosavą namą, JAV federalinėje tarnyboje ėjo itin atsakingas pareigas - dirbo etatiniu JAV aplinkos apsaugos agentūros 5-ojo regiono administratoriumi ir mokesčius mokėjo Amerikoje.

1997 metų spalio 5 dieną vykusiame VRK posėdyje V.Adamkus nedalyvavo. Vietoj jo atvyko rinkimų štabo vadovas Vidmantas Staniulis, štabo nariai Raimundas Šukys, Artūras Zuokas, V.Adamkaus fondo tarybos pirmininkas Raimundas Mieželis, advokatas Gintautas Bartkus.

Posėdis vyko audringai - komisijos nariai uždavė daug keblių klausimų V.Adamkaus atstovams, o šie atkakliai bandė įrodyti, kad jų atstovaujamasis atitinka visas pretendentui į Lietuvos prezidentus keliamas sąlygas.

Advokatas G.Bartkus tvirtino, kad kandidatui į prezidentus keliami trys reikalavimai: būti Lietuvos piliečiu pagal kilmę, nebūti susijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje.

Komisijai buvo pateikti duomenys, kad 1992-aisiais V.Adamkui suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, nuo 1992 metų jis yra išsinuomojęs kambarį Šiauliuose ir ten registruotas, nuo 1995-ųjų liepos 1 dienos dirba Lietuvoje, UAB "Timbex arima", ir gauna atlyginimą, iš kurio išskaičiuojami mokesčiai.

Melavo dėl mokesčių

Teismo stenogramos ištrauka:

"Komisijos narys A.Sapiega paklausė, ar yra deklaruotos V.Adamkaus pajamos, gautos JAV nuo 1996 metų vasario 1-osios iki 1997 metų birželio 1 dienos, ir ar atstovai gali pateikti tai liudijantį dokumentą. G.Bartkus atsakė, kad tokios deklaracijos pateikiamos Mokesčių inspekcijai, kuri jas ir tvirtina. Deklaracijos neantspauduojamos, jos priimamos su inspektoriaus parašu ir tvirtinamos Mokesčių inspekcijos viršininko.

A.Sapiega konstatavo, kad tokios pažymos, jog tuo metu gautos pajamos deklaruotos Lietuvos teritorijoje esančioje mokesčių inspekcijoje, nėra."

Padiskutavusi kitais klausimais komisija vėl sugrįžo prie V.Adamkaus mokesčių.

"A.Sapiega. Kokios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) koks pareigūnas pasirašė pažymą apie pajamų mokesčio skaičiavimą ir koks pareigūnas šią pažymą patvirtino?

G.Bartkus atsakė, kad pažymą patvirtino Šiaulių mokesčių inspekcijos viršininkė, o pasirašė mokesčių inspekcijos pareigūnė, kurios pavardė sunkiai įskaitoma.

A.Sapiega. Ar Mokesčių inspekcija gavo šį dokumentą?

V.Staniulis. Gavo."

Keliomis dienomis vėliau, 1997 metų spalio 9-ąją, VMI viršininkės (pavardė nenurodoma) įsakymu Nr. 90 buvo sudaryta komisija dėl V.Adamkaus deklaracijų, pateiktų Šiaulių miesto mokesčių inspekcijai. Štai pažymos trijuose paskutiniuose punktuose pateikiamos išvados:

"3. P. V.Adamkus Šiaulių m. VMI nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijos kaip pretenduojančio būti kandidatu į Respublikos prezidentus. Turto ir pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašas Šiaulių m. VMI nebuvo išduotas, nors p. V.Adamkui š. m. spalio 1 dieną buvo išduota Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijos forma.

4. Už 1996-1997 m. gauto darbo užmokesčio JAV Aplinkos apsaugos agentūros 5-ame regione p. V.Adamkus pajamų mokesčio Lietuvos Respublikoje nesumokėjo.

5. Šiaulių m. VMI prie 1997 m. vasario 12 d. pateiktos deklaracijos pridėta UAB "Timbex arima" išduota "Gyventojui išmokėtų pajamų, išskaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai išduoto turto ar suteiktų paslaugų pažyma". Joje nurodyta, kad p. V.Adamkui už 1997 metų sausio mėn. priskaičiuota 300 litų suma su darbo santykiais susijusių pajamų, išskaityta mokesčio 13 proc. (kaip nuo autorinio atlyginimo), išmokėta 261,3 lito. Daugiau apie p. V.Adamkaus pajamas, gautas UAB "Timbex arima", Šiaulių m. VMI žinių nėra."

Tik 1997-ųjų lapkričio 4 dieną, kai jau buvo priimtas V.Adamkui palankus teismo sprendimas, VRK gavo V.Adamkaus pajamų deklaraciją, patvirtintą Šiaulių VMI. Iš jos aiškėja, kad V.Adamkus gavo 168 437 litus su darbu susijusių pajamų ir sumokėjo 51 309 litus mokesčių. Iš viso jis gavo 531 504 litus pajamų ir sumokėjo 57 229 litus mokesčių.

Kuris ryšys realesnis?

VRK narys teisininkas Saulius Katuoka spalio 5-osios posėdyje gilinosi į V.Adamkaus ryšius su JAV ir Lietuva.

"V.Adamkus JAV dirbo aukšto rango valstybės pareigūnu, jam dėkojo JAV prezidentas, o gyvenimo Lietuvoje faktą reikia įrodinėti. Kuris ryšys realesnis - su ta valstybe, kurioje išsinuomojęs patalpas ir moka mokesčius, ar su ta valstybe, kurioje yra aukšto rango pareigūnas?.. Kokios valstybės diplomatinį pasą turi V.Adamkus?

Zenonas Vaigauskas atsakė, kad vakar VRK V.Adamkus sakė, jog turi JAV diplomatinį pasą."

Komisijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius domėjosi V.Adamkaus priesaika kitai valstybei, o į klausimą atsakė G.Bartkus:

"V.Adamkaus valia išreikšta 1997 metų spalio 2 dieną (trys dienos prieš komisijos posėdį - red.), tuomet jis pareiškė, kad nuo 1997 metų spalio 2 dienos nelaiko savęs susijusiu priesaika Jungtinėms Amerikos Valstijoms ar pasižadėjimu bet kuriai kitai užsienio valstybei.

V.Rinkevičius klausė, ar V.Adamkus jau nėra JAV pilietis.

G.Bartkus atsakė, kad įstatymas reikalauja atsisakyti ne pilietybės, bet priesaikos, o ši sąlyga yra įvykdyta.

S.Katuoka sakė, kad V.Adamkaus 1997 metų spalio 2 dieną pasirašyto dokumento turinys - išreikštas noras būti kandidatu į Respublikos prezidentus.

Z.Vaigauskas informavo, jog pats V.Adamkus sakė, kad į JAV ambasadą dėl priesaikos atsisakymo jis nesikreipė.

V.Staniulis sakė, kad įstatymai nereikalauja atsisakyti priesaikos prieš tą organą, kuriam priesaika duota."

Po pertraukos toliau buvo diskutuojama dėl V.Adamkaus pasižadėjimo kitai valstybei.

"S.Katuoka sakė, kad yra kolizija tarp Lietuvos Respublikos įstatymų. LR pilietybės įstatymas reikalauja, kad asmuo būtų glaudžiai susijęs su valstybe. Labai svarbus šio įstatymo 21 straipsnis, kuris nurodo, kad asmuo nėra pilietis, kai jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuva. Nustatant faktinius ryšius yra labai svarbus tas momentas, kad asmuo nedirbtų kitos valstybės pareigūnu, netarnautų kariuomenėje. Kyla abejonių dėl V.Adamkaus ryšių su Lietuva, jeigu į tai žiūrime Pilietybės įstatymo aspektu.

V.Rinkevičius sakė, kad, nagrinėjant šį klausimą, labai svarbūs du momentai: priesaika ir pasižadėjimas bei gyvenimas Lietuvoje pastaruosius trejus metus. Dėl priesaikos V.Rinkevičius sutinka su pretendento atstovais - Lietuvos įstatymai nenumato mechanizmo, kaip atsisakyti priesaikos.

S.Katuoka sakė, kad abejonių kyla ir dėl subjektyvaus priesaikos atsisakymo. Jo nuomone, priesaikos kitai valstybei turi būti atsisakoma atskiru pareiškimu, o ne tuo pareiškimu, kuriame išreiškiamas noras tapti kandidatu į Respublikos prezidentus. Pilietybė - abipusiai santykiai tarp asmens ir valstybės, todėl kyla klausimas, o kaip antroji pusė įvertino atsisakymą."

Sąžiningumo pamoka

Komisijai nepriėmus sprendimo dėl V.Adamkaus, buvo padaryta pertrauka, po kurios svarstyta dėl parašų rinkimo lapų išdavimo L.Baškauskaitei.

"Z.Vaigauskas klausė L.Baškauskaitės, ar ji gali padaryti pareiškimą, kad nelaiko savęs susijusia priesaika užsienio valstybei.

L.Baškauskaitė atsakė, kad ji neprivalo atsisakyti JAV pilietybės, nes suteikiant Lietuvos pilietybę to nebuvo reikalaujama.

Z.Vaigauskas atsakė, kad niekas nereikalauja atsisakyti pilietybės. LR Konstitucijos 56 straipsnis reikalauja, kad asmuo nebūtų susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

Z.Vaigauskas klausė, ar L.Baškauskaitė yra susijusi priesaika su kita valstybe.

L.Baškauskaitė atsakė, kad priesaika yra pilietybės dalis. Jeigu asmeniui leista turėti dvi pilietybes, o priesaika yra būtina pilietybės dalis, ji neturėtų būti problema.

S.Katuoka sakė, kad Lietuvos valstybė suteikia galimybę turėti dvi pilietybes, bet šiuo atveju kalbama apie pretendentą būti kandidatu į Respublikos prezidentus. Jis paklausė, ar L.Baškauskaitė laiko save susijusia priesaika su kita valstybe.

L.Baškauskaitė atsakė: "Taip, esu susijusi." Ji taip pat sakė, kad nėra pasiruošusi raštu atsisakyti priesaikos, nes tai yra pilietybės dalis, o atsisakyti JAV pilietybės negalvoja."

Balsuojant dėl to, kad L.Baškauskaitei būtų išduoti parašų rinkimo lapai, "už" balsavo 0, "prieš" - 8, "susilaikė" - 4. Parašų rinkimo lapai L.Baškauskaitei išduoti nebuvo.

VAT, kuriam L.Baškauskaitė apskundė VRK sprendimą, paliko jį nepakeistą. Sąžiningai įvertinusi pilietybės ryšį su priesaika, L.Baškauskaitė prarado galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose.

Skirtingiems kandidatams - skirtingi reikalavimai

Priėmusi sprendimą dėl L.Baškauskaitės, VRK vėl grįžo prie V.Adamkaus reikalų.

"Rimantas Voldemaras sakė, kad skirtingiems kandidatams keliami skirtingi reikalavimai. L.Baškauskaitei būtų užtekę pasakyti žodžiu, kad ji nelaiko savęs susijusia priesaika kitai valstybei."

"Z.Vaigauskas sakė, kad kandidatams keliami vienodi reikalavimai. L.Baškauskaitei nebūtų užtekę pasakyti žodžiu, kad ji nelaiko savęs susijusia priesaika kitai valstybei, bet būtų reikėję tai patvirtinti raštu."

Į sprendimą, kuriuo V.Adamkui buvo atsisakyta išduoti parašų rinkimo lapus, buvo įrašyta: "Kadangi šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato tvarkos, pagal kurią turėtų būti atsisakyta užsienio valstybei duotos priesaikos, VRK pripažįsta paminėtą V.Adamkaus atsisakymą JAV duotos piliečio priesaikos pakankamu."

Parašų rinkimo lapų V.Adamkui nuspręsta neišduoti ne dėl Jungtinėms Valstijoms duotos priesaikos, o dėl neįrodyto gyvenimo Lietuvoje tris pastaruosius metus. "V.Adamkus gyvena JAV ir negalėjo faktiškai gyventi Lietuvoje," - nusprendė VRK.

Per 13 metų taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl VRK ar kitos, tokią teisę turinčios jėgos nesikreipė į Konstitucinį Teismą (KT) dėl priesaikos ir pilietybės sąsajų išaiškinimo? Tai padaryta tik po metų, kilus abejonių dėl Seimo nariams keliamų reikalavimų.

"Nagrinėjamos bylos kontekste būtina aiškinti konstitucinės sąvokos "nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei" turinį, - pareiškė KT. - Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad ši sąvoka yra abstraktaus pobūdžio, t. y. ją reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei. Antra, aiškinant šią sąvoką būtina prisiminti ir svarbiausius tikslus, dėl kurių ji (kartu su kitomis sąlygomis) Konstitucijoje buvo suformuluota. Tai iš esmės politiniai tikslai: užtikrinti aukščiausios politinės valstybinės institucijos, įkūnijančios valstybėje teisinės tautos atstovavimo idėją, tinkamą suformavimą. Akivaizdu, kad tautai atstovauja tik tos valstybės piliečiai, žinantys ir sugebantys išreikšti savo piliečių lūkesčius bei interesus, suvokiantys ir galintys formuoti savo valstybės politinę valią. Taigi bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei - tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei. KT pabrėžia, kad svarbiausias būdas konstitucinei sąlygai - būti "nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei" - įvykdyti yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas."

Kaip aiškėja iš VRK posėdžio protokolo, jau svarstant dėl V.Adamkaus teisininkas S.Katuoka ne kartą atkreipė komisijos narių dėmesį, kad V.Adamkus labiau susijęs su JAV nei su Lietuva. Tačiau komisijos dauguma neparėmė S.Katuokos.

Sunkiai suvokiama šioje istorijoje Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pozicija. Konservatoriai, iškėlę kandidatu į prezidentus Vytautą Landsbergį, galėjo skųsti tokį VRK sprendimą, kuriuo priesaika dirbtinai atskiriama nuo pilietybės. Arba pareikalauti, kad būtų kreiptasi į KT išaiškinimo. Tačiau konservatoriai tylėjo. Kodėl? Tuometės partijos viršūnė buvo labiau suinteresuota matyti prezidentu nesunkiai valdomą ir pažeidžiamą V.Adamkų nei savo principų neišduodantį V.Landsbergį. Už nepriklausomybės architekto ir konservatorių patriarcho nugaros buvo suregzta klastinga intriga. LŽ surado liudininkų, kurie teigia, neva dėl palankaus V.Adamkui sprendimo prieš posėdį teisme, tarpininkaudamas tuomečiam vidaus reikalų ministrui, apsilankė vienas teisėjas. Tačiau dabar šias prielaidas teisėjas ir eksministras LŽ kategoriškai paneigė.

Atėjo be paso

1997 metų spalio 10 dieną VAT trijų teisėjų kolegija nagrinėjo pretendento į prezidentus V.Adamkaus ir Lietuvos centro sąjungos atstovo Vidmanto Staniulio pareiškimus dėl VRK sprendimo atsisakyti išduoti V.Adamkui rinkėjų parašų rinkimo lapus. V.Adamkui atstovavo advokatai Gintautas Bartkus ir Vincas Verseckas.

V.Adamkui tapus prezidentu, labai sėkmingai susiklostė ir jo advokatų karjeros. 2000-aisiais V.Adamkus pritarė tam, kad G.Bartkus vadovautų Teisingumo ministerijai, o V.Versecką 1999 metais paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, 2008 metais - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

"V.Adamkus nepateikia teismui paso ar kito dokumento, nes šiuo metu neturi, tačiau proceso dalyviai neprieštarauja, pripažįsta, jog tai yra pareiškėjas V.Adamkus", - įrašyta teismo posėdžio protokole.

Mįslė, kodėl V.Adamkus teismui neparodė paso. Kaip jis pats pareiškė teisme, prašydamas leisti anksčiau išeiti iš posėdžio, tą dieną 14.50 turėjo lėktuvu skristi į Švediją. V.Adamkus teismui pareiškė, jog skrisdamas naudosis lietuvišku pasu.

Ar tikrai lietuvišku? Prie bylos pridėtos paso puslapių kopijos. Sprendžiant iš jų, V.Adamkus lietuvišku pasu naudojosi tik 3-4 kartus 1994-1995 metais vykdamas į Latviją ir Estiją.

Teisme V.Adamkus ir jo atstovai įrodinėjo, kad jis trejus pastaruosius metus gyveno Lietuvoje.

"V.Adamkus nuo 1992 12 01 nuomoja gyvenamąsias patalpas, esančias Birutės g. 28, Šiaulių mieste. Tai patvirtina pilietės Kačinskienės Sigitos pareiškimas 1997 09 29", - rašoma V.Adamkaus skunde teismui.

"Aš nuo 1992 12 01 pagal žodinį susitarimą esu išnuomojusi V.Adamkui gyvenamąsias patalpas, du - 16,36 ir 27,78 kvadratinio metrų - kambarius bei bendro naudojimosi patalpas man bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje dalyje (150,48 kvadratinio metro), - teigė S.Kačinskienė. - V.Adamkus priregistruotas nuo 1992 12 12."

Tarp įrodymų, turinčių patvirtinti, kad V.Adamkus tikrai gyveno Lietuvoje, nurodomas ir jo darbas bendrovėje "Timbex arima", ir Lietuvoje mokami mokesčiai.

Tačiau Z.Vaigauskas bandė įtikinti teismą, kad negalima besąlygiškai tikėti V.Adamkumi. Jis pareiškė, kad V.Adamkus atsisakė VRK parodyti JAV pasą, atsisakė pateikti atvykimų į Lietuvą grafiką, nepateikė JAV prezidento padėkos dokumento kopijos.

Be to, V.Adamkus VRK atsisakė pateikti teisės aktų, kuriais jam JAV paskirta pensija ir jis atleistas iš darbo Aplinkos apsaugos agentūroje, kopijas. Jis pareiškė neturintis galimybės pateikti tikslios informacijos, kiek laiko buvo Lietuvoje.

Visa tai VRK sukėlė abejonių. Negi sunku pase susiskaičiuoti atvykimo ir išvykimo datų antspaudus?

"Motyvai neįtikino ir dabar. Nei vieno cento nesumokėta už pajamas, gautas Amerikoje, yra tik ketinimai. Vengė mums pateikti dokumentus apie darbą Amerikoje, nepateikė atvykimų grafiko. Ar tie atvykimai susiję su komandiruotėmis ar su atostogomis?.. Faktinis buvimas, didesnis, svaresnis neįrodo, kad galėtume pripažinti, jog pastaruosius 3 metus gyveno Lietuvoje", - teisme kalbėjo Z.Vaigauskas. Be to, jis neužmiršo paminėti, kad pačiai VRK teko internete ieškoti duomenų apie V.Adamkaus darbą JAV, išėjimą į pensiją ir kitas aplinkybes.

Teisėjų prezidentas

Teismui paskelbus sprendimą, kuriuo įpareigojo VRK išduoti V.Adamkui rinkėjų parašų rinkimo lapus, šokiravo Z.Vaigauską ir kitus komisijos narius. Teisėjai nusprendė, kad VRK, "atsisakydama išduoti V.Adamkui rinkėjų parašų rinkimo lapus, be pagrindo laikė, kad pareiškėjas neatitinka kandidatui į prezidentus keliamų reikalavimų".

VRK šio sprendimo neskundė.

O 1998-ųjų lapkričio 11 dieną buvo paskelbtas KT nutarimas, kuris patvirtino, jog teismas buvo neteisus. Tuo metu V.Adamkus, neturėjęs teisės netgi kandidatuoti į prezidentus, jau buvo tapęs prezidentu. Vėliau juo buvo išrinktas ir antrąjį kartą. Sunku pasakyti, kokia dabar būtų buvusi Lietuva, jeigu nebūtų buvę V.Adamkaus dešimties prezidentavimo metų. Bet tikrai nebūtų per dešimtmetį susiformavęs teisėjų klanas, kuriam skolingas liko V.Adamkus ir kurio įkaitu jis galiausiai tapo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"