TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos diplomatija - be nutylėjimų

2012 06 18 5:58

Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio teigimu, mūsų krašto diplomatija yra grindžiama atviru ir sąžiningu dialogu su gretimomis valstybėmis. Esą būtent toks kalbėjimas labiausiai vertinamas. 

Gerų dvišalių santykių rodiklis, anot A.Ažubalio, pirmiausia yra prekybiniai, visuomeniniai ir socialiniai ryšiai. Šiuo požiūriu Lietuva palaiko itin glaudžius saitus su savo kaimynėmis - Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija. "O tai, kad su kai kuriomis valstybėmis neapsikeičiama aukščiausio lygio vizitais, priklauso ne tik nuo Lietuvos", - interviu "Lietuvos žinioms" teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Gera pamoka

- Praėjusią savaitę buvo išrinktas naujas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos pirmininkas. Kodėl mūsų kandidatas Dalius Čekuolis ir drauge visa Lietuva šiuose rinkimuose patyrė nesėkmę?

- Nesėkmė nesėkmei nelygu. Manau, kad D.Čekuolio dalyvavimas šiuose rinkimuose buvo labai rimtas jėgų ir gebėjimų pasitikrinimas. Žinant, kad Lietuvos oponentė buvo Rusijos, valstybės, kuri yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, diplomatinė tarnyba, rezultatai yra geri. 

Šioje rinkimų kampanijoje išbandėme save jau ne kaip regioninės, o kaip globalios politikos veikėjai. Įrodėme, kad turėdami nedidelį diplomatinio atstovavimo tinklą ir labai negausius žmogiškuosius bei finansinius išteklius galime būti matomi, girdimi. Lietuva sustiprino savo kaip aktyvios, atsakingos, garbingai konkuruojančios, tarptautines taisykles gerbiančios JT narės įvaizdį.

Tačiau tenka pripažinti, kad Europos Sąjunga (ES) praleido progą turėti savo kandidatą JT Generalinės Asamblėjos vadovo poste.

Kita vertus, tai yra pamoka. Ją gerai išmoksime. Nors D.Čekuolis nebuvo išrinktas į garbingą postą, šios rinkimų kampanijos patirtis atveria mums kitų galimybių. Mūsų akiratyje - rimta ir nelengva kampanija dėl nenuolatinės vietos JT Saugumo Taryboje 2014 ir 2015 metais.

- Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad D.Čekuolis galėjo bendradarbiauti su KGB. Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje kilo nemažas skandalas dėl to, kad kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo bendradarbiauti su KGB ir išvengti liustracijos. Bandymai tai išsiaiškinti buvo nevaisingi. Ar jūs, kaip mūsų diplomatijos vadovas, galite garantuoti, kad Lietuvai užsienyje atstovauja skaidrios praeities asmenys?

- Dar dirbdamas Seimo Užsienio reikalų komitete (URK), kai buvo svarstomos ambasadorių kandidatūros, nuolat prašydavau pateikti kompetentingų institucijų informaciją apie kandidatų galimas ankstesnes sąsajas su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Tačiau mūsų specialiosios tarnybos atsisakydavo tai daryti. Dėl ambasadorių kandidatūrų komitete iš tiesų balsuodavome nežinodami visų jų praeities detalių. 

Kai tapau ministru, praktika pasikeitė. Dabar teikdamas ambasadorių kandidatūras visada remiuosi gautomis atitinkamų žinybų išvadomis, paneigiančiomis galimas kandidatų sąsajas su sovietinėmis KGB struktūromis. Jas pateikiu ir Seimo URK nariams. Niekam išimčių nedarau ir nedarysiu.

Taip buvo ir D.Čekuolio atveju. Liustracijos komisijos išvadose nurodoma, kad šis diplomatas neturi jokių sąsajų su SSRS specialiosiomis struktūromis.

Tik sulaukus tokių išvadų jo kandidatūra buvo nominuota į aukštą postą JT.

Visada esu už atvirumą ir skaidrumą. Jeigu kas nors disponuoja nauja informacija, susijusia su vienu ar kitu asmeniu, kaip galbūt turėjusiu ryšių su specialiosiomis SSRS struktūromis, raginu juos kreiptis į Liustracijos komisiją ir pateikti turimą informaciją. Taip būtų užkirstas kelias bet kokioms spekuliacijoms.

Gražios kalbos dar ne viskas

- Nemaža dalis politikų ir ekspertų teigia, kad pastaraisiais metais mūsų užsienio politika gerokai susilpnėjo. Esą naujų draugų neįgijome, o senuosius praradome. Ką apie tai manote?

- Visada keliu klausimą, kokiais kriterijais remdamiesi gerus kaimyninius santykius ir draugų skaičių matuoja šie komentuotojai ir politikai? Manau, pirmiausia - nuotaika prieš rinkimus. Tai tuščios frazės, kurias gali atremti argumentai.

Mūsų vykdoma užsienio politika yra paremta atvirumu ir sąžiningu kalbėjimu su kaimynais. Galima jiems daug žadėti, kalbėti, nuvažiavus į svečius dalyvauti priėmimuose, užkabinti vieną kitą ordiną, o sugrįžus sakyti: "Štai kokie geri mūsų santykiai." Arba kaimynams galima tiesiai šviesiai pasakyti, kur matome neteisybę, kas mums nepriimtina. Atviras kalbėjimas paprastai yra labiausiai vertinamas. Esame už lygiateisį, pagarbų dialogą. Sovietai mūsų nesuspaudė kaip tautos, neišnaikino mumyse valstybės idėjos, tad dabar, kai esame NATO ir Europos Sąjungos (ES) nariai, mūsų tikrai niekas negali paspausti.

Gerų santykių rodiklis pirmiausia yra prekybiniai, visuomeniniai, socialiniai ryšiai. Prekybos su Baltarusija, Rusija ir jai priklausančia Kaliningrado sritimi apimtys auga ne dienomis, o valandomis. Lenkija yra antra valstybė pagal investicijas Lietuvoje. Į Lietuvą atvyksta vis daugiau turistų iš kaimyninių valstybių. Mūsų krašte nuolat vyksta gretimų valstybių kultūros dienos, mes jas taip pat rengiame užsienyje.

O tai, kad su kai kuriomis valstybėmis neapsikeičiama aukščiausio lygio vizitais, priklauso ne tik nuo Lietuvos. Tam reikalingas abipusis sutarimas.

Lenkai tebėra draugai

- Esminė mūsų užsienio politikos problema - pašliję santykiai su Lenkija. Tačiau Lietuva bent jau kol kas nesistengia taisyti padėties. Kodėl?

- Viešojoje erdvėje pernelyg daug nekorektiškų kai kurių politikų komentarų šiuo klausimu. Tačiau bendra mūsų dvišalių santykių tendencija yra pozityvi. Mano nuomone, Lietuvos ir Lenkijos santykių traukinys juda gana greitai. Pagal galimybes atsižvelgiame į Lenkijos nuomonę. Tačiau neperžengiame savo įstatymų ir Konstitucijos. Nepriklausomai nuo tautybės, visi mūsų valstybės piliečiai yra lygūs ir kitaip būti negali. 

- Ar su Lenkija dar įmanomas toks santykis ir dialogo intensyvumas, kokį turėjome, tarkime, prieš penkerius metus?

- Svarstymai, kaip anksčiau buvo gerai, o dabar viskas blogai, visiškai neatspindi tikrovės. Kai buvo rengiami NATO viršūnių susitikimo dokumentai, mūsų su Lenkija pozicijos sutapo, panašiai regime ir būsimą ES finansinę perspektyvą. Tai rodo, kad daugiašaliuose projektuose niekas nepasikeitė. 

Pastaraisiais metais suteiktas naujas pagreitis ir pirmos, ir antros elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektams, dujų jungties projektui, kalbame apie bendradarbiavimą skalūninių dujų panaudojimo srityje.

Reikia pripažinti, kad dvišaliuose santykiuose dingo parodomasis bendravimas. Žinoma, nieko bloga, jei tokių ritualų būtų daugiau nei dabar. Tačiau to turi siekti abi šalys.

Nekaltina Rusijos

- Lietuva ne kartą deklaravo norinti esminio santykių su Rusija pagerėjimo. Kas trukdo šiuos norus įgyvendinti?

- Tai klausimas Kremliui. Ekonomikos lygmeniu mūsų valstybės bendradarbiauja gerai. Santykiuose su Rusija depolitizuojame energetiką, ekonomiką, esame pasirengę atnaujinti derybas dėl supaprastinto judėjimo režimo pasienyje su Kaliningradu, esame už tai, kad Rusijai bevizis režimas būtų suteikiamas laikantis tų pačių taisyklių ir saugumo reikalavimų, kaip ir visoms ES kaimynėms. 

Tai, kad Rusija kol kas atsisako atviromis akimis pažvelgti į savo, o kartu ir mūsų praeitį, apsunkina politinį dialogą. Kol į Rusijos mokyklinius vadovėlius nebus įtraukti Varlamo Šalamovo kūriniai, tol kaimyninė valstybė negalės sąžiningai žvelgti į savo praeitį. Žinoma, tai nelengvas procesas. Todėl neskubu kaltinti ar sakyti, kad Rusija negera. Pažiūrėkime, kiek pastangų prireikė Lietuvai pažvelgti į holokaustą, pripažinti aktyvų dalies lietuvių dalyvavimą jame. Tačiau tikiu, kad Rusijai pavyks susitaikyti su praeitimi.

- ES įvedė griežtas ekonomines sankcijas Baltarusijai. Ar tokiomis priemonėmis kaimyninė valstybė nėra stumiama į Rusijos glėbį? 

- Sakyti: "Jei mane bausite, eisiu į kitą pusę", - senas autoritarinių režimų vadovų triukas. Baltarusijos ekonomika praktiškai pajungta Rusijai. Didžiųjų Baltarusijos įmonių akcijos parduotos Rusijai. Tad tikrai ne ES verčia Baltarusijos valdžią eiti vis gilesnės integracijos su Rusija keliu. 

Įvestos sankcijos, mano manymu, yra gana kuklios. Draudimas įvažiuoti į ES teritoriją ir atlikti tam tikrus finansinius veiksmus taikomas 243 Baltarusijos piliečiams, tarp jų trims svarbiausiems Aleksandro Lukašenkos režimą remiantiems verslininkams, ir 32 su jais susijusioms įmonėms.

Kita vertus, ES daro viską, kad Baltarusija atsivertų. Mūsų iniciatyva ES dar pernai pradėjo dialogą su Baltarusija dėl vizų režimo supaprastinimo. Deja, kol kas nesulaukiame atsakymo. Lietuva pasirengė įgyvendinti supaprastintą pasienio gyventojų kelionių tvarką nustatantį susitarimą. Tačiau be atsakomųjų Baltarusijos žingsnių net pačios geriausios iniciatyvos lieka tik popieriuje.

- Kokios įtakos Baltarusijai įvestos sankcijos turės mūsų valstybių dvišaliams politiniams ir ekonominiams ryšiams?

- Žinoma, sankcijomis niekas nėra patenkintas. Tačiau ryškesnio neigiamo šių priemonių poveikio Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiams santykiams nematau. Statistika rodo, kad mūsų šalių prekybos apimtis auga ir šiemet. Baltarusija taip pat suinteresuota ekonominiu bendradarbiavimu su Lietuva, kadangi tai - nepriekaištingos paslaugos, konkurencingos kainos, moki rinka, nedideli atstumai. 

- Prioritetinė mūsų užsienio politikos kryptis yra bendradarbiavimas Šiaurės ir Baltijos regione. Tačiau ir čia viskas neina kaip sviestu patepta - pusę metų planuotas Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) viršūnių susitikimas Vilniuje neįvyko, nes kai kurie svečiai atsisakė atvykti. Kodėl ir šiame fronte mūsų diplomatija nėra sėkminga? 

- Priešingai, šiame fronte mūsų diplomatija yra kaip niekada sėkminga. NB8 darbotvarkė anksčiau nebuvo tokia intensyvi, kaip šiemet, kai Lietuva koordinuoja bendradarbiavimą. Vien pirmąjį šių metų pusmetį jau įvyko 11 NB8 susitikimų. 

Jūsų minėto viršūnių susitikimo idėja buvo nauja. Tad, manau, ji paprasčiausiai turi subręsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"