TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos diplomatija – tinkamame kelyje

2013 07 10 6:00
B.Juodka Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Benedikto Juodkos nuomone, pasikeitus valdžiai mūsų šalies užsienio politika gali būti vertinama tik teigiamai. Esą tinkamai pasirengta pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pajudėjo dvišalius santykius su Lenkija kaustę ledai, mėginama gerinti ryšius su Rusija, išspręstas kompensacijos už „Villa Lituania“ klausimas.

B.Juodka teigia, jog silpnoji mūsų diplomatijos vieta – dėl ekonominio sunkmečio smarkiai suvaržytas ir aptrupėjęs diplomatinis korpusas. „Tai ypač buvo jaučiama Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir jau pirmininkaujant ES Tarybai. Mūsų šalies atstovybėms minimaliomis sąnaudomis tenka ne tik reprezentuoti Lietuvą, bet ir atlaikyti milžinišką užsienio svečių susidomėjimą, padidėjusį delegacijų srautą“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo URK pirmininkas Benediktas Juodka.

L.Linkevičiaus žingsniai

- Kaip vertinate mūsų valstybės užsienio politiką? Kokios jos silpnosios vietos?

- Mūsų šalies vykdoma užsienio politika iki šių dienų gali būti vertinama tik teigiamai. Turim jauną, aktyvų ir patyrusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kuris, nors ir sulaukia kritikos, daro teisingus žingsnius.

Silpnoji vieta – dėl ekonominio sunkmečio smarkiai suvaržytas ir aptrupėjęs diplomatinis korpusas. Tai ypač buvo jaučiama Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir jau pirmininkaujant ES Tarybai. Mūsų šalies atstovybėms minimaliomis sąnaudomis tenka ne tik reprezentuoti Lietuvą, bet ir atlaikyti milžinišką užsienio svečių susidomėjimą, padidėjusį delegacijų srautą.

Norėčiau paminėti, kad šiais metais sėkmingai išspręstas Lietuvos ambasados „Villa Lituania“ Romoje kompensavimo klausimas. Tai pavyko pasiekti sunkiu mūsų diplomatų darbu. Pagaliau daugiau kaip 70 metų trukęs ginčas yra baigtas. Taigi turime saugoti savo diplomatinį korpusą ir juo didžiuotis, o kai tik valstybės finansinės galimybės leis, būtinai sustiprinti mūsų šalies diplomatinį atstovavimą.

- Dvišalių santykių su Lenkija pablogėjimas laikomas didžiausia pastarųjų metų mūsų diplomatijos nesėkme. Kokias matote galimybes situacijai pagerinti?

- Jau minėjau, kad mūsų užsienio reikalų ministras L.Linkevičius aktyviai įsitraukė į užsienio politikos veiklą ir vienas pirmųjų jo tikslų buvo pamėginti „atšildyti“ Lietuvos ir Lenkijos santykius. Ministro vizitas Varšuvoje sukėlė daug kalbų, tačiau turime konstatuoti - ledai, kurie kaustė mūsų šalių bendravimą, pajudėjo.

Norint pagerinti santykius, reikia išsiaiškinti priežastis, kurios tuos santykius blogina. Pavardžių rašymo, mokyklos baigiamojo egzamino ar gatvių pavadinimų lentelių klausimai neturėtų visiškai sužlugdyti dviejų kaimynių, kurias sieja ilgaamžė bendra istorija, ryšių. Žinoma, tarpusavio santykiai turi būti pagrįsti abipuse pagarba ir lygiaverčiu bendravimu, tačiau iki šiol to bendravimo nebuvo.

Įsteigta Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato narių asamblėja, taip pat Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupė. Manau, parlamentiniu lygmeniu mes, parlamentarai, rasime bendrą kalbą. O bendravimas jau prasidėjo – po ketverių metų pertraukos gegužės pradžioje vyko pirmasis tarpparlamentinis Lietuvos ir Lenkijos asamblėjos susitikimas. Tikiu, kad tikrai ne paskutinis.

Būtina „perkrauti“ požiūrį

- Vyriausybės nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Kas jį galėtų paskatinti ir kokia forma tai turėtų būti padaryta?

- Santykiai su Rusija - labai jautrus klausimas. Pirmiausia, mano nuomone, „perkrovimas“ privalo prasidėti nuo abiejų šalių požiūrio viena į kitą. Akivaizdu, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai turi būti lygiaverčiai, pagrįsti abipuse pagarba. Lietuva gali būti tas tiltas, kuris padėtų pagerinti Rusijos santykius su ES. Kita vertus, jei Rusija nori draugiškų santykių su Lietuva – mes atviri tam, bet, pasikartosiu, tik išlaikant abipusę pagarbą. Teigiamas požymis buvo, kai ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius balandžio pradžioje Sankt Peterburge susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Per šį susitikimą du vienas kitą gerbiantys ministrai pirmininkai konstruktyviai aptarė energetinius klausimus.

Dar kartą norėčiau pakartoti, ką jau esu minėjęs, – sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas išlieka santykių su Rusija darbotvarkėje.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė kaip pasitvirtinusį nurodo Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimą. Kuo mums svarbus glaudus bendradarbiavimas su šiomis šalimis?

- Labai svarbu, kad valstybės prezidentė savo metiniame pranešime skyrė dėmesio Šiaurės Europos ir Baltijos šalių, t. y. Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bendradarbiavimui, dar vadinamam NB8 formatu, minėdama jį tikrojo „broliško peties“ kontekste.

Štai mes su Seimo URK pirmininko pavaduotoju Audroniu Ažubaliu prieš daugiau kaip mėnesį lankėmės Vašingtone (JAV), kur vyko NB8 ir JAV užsienio reikalų komitetų vadovų susitikimas. Kalbėjomės su Senato, Kongreso atstovais, lankėmės Valstybės departamente ir Pentagone. Tai buvo puiki galimybė pasidalyti mintimis, išreikšti savo pozicijas ir jas suderinti. Be to, norėčiau pabrėžti, kad Šiaurės Europos ir Baltijos šalys įtraukia vis daugiau partnerių į savo susitikimus, ir vis daugiau atsiranda pageidaujančiųjų juose dalyvauti. Tai rodo neabejotinai didelį NB8 svorį.

Intensyvėjantis Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, įgaunantis naujas glaudaus bendravimo formas, didinantis Baltijos jūros regiono, o kartu ir visos Šiaurės Europos saugumą bei konkurencingumą, yra vienas sėkmingiausių tarptautinio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžių.

Naujas santykių su Rytais etapas

- Lietuva – ES Tarybos vadovė. Jau nuvilnijo nemažai renginių, sulaukėme garbingų užsienio svečių. Kaip vertinate pirmininkavimo pradžią?

- Pirmininkavimo pradžios savaitę išties galime pavadinti istorine. Lietuva – pirmoji iš trijų Baltijos šalių, kuriai teko galimybė atlikti reikšmingą pirmininkavimo ES Tarybai misiją. Tam ruošėmės ilgai ir nuosekliai, tad po pirmųjų renginių, manau, pelnytai galime džiaugtis įspūdinga pradžia. Pirmininkavimo proga Lietuvoje pirmą kartą viešėjo visa Europos Komisija su pirmininku Jose Manueliu Barroso priešakyje, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, kai kurių valstybių narių parlamentų vadovai, kiti garbūs svečiai. Simboliška, kad Lietuvos pirmininkavimo pradžios iškilmės gražiai susipynė su liepos 6-ąją minimos Valstybės dienos renginiais, į juos įsitraukė ir plačioji visuomenė. Vilniuje vyko pirmasis parlamentinio matmens renginys – ES reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (vadinamosios COSAC) pirmininkų susitikimas. Jame dalyvavo visų Bendrijos valstybių narių ir kandidačių nacionalinių parlamentų, taip pat Europos Parlamento (EP) delegacijos. Ne mažiau svarbūs darbai dar laukia ateityje.

Kalbant apie parlamentinį matmenį reikėtų paminėti, kad rugsėjo pradžioje vyks didžiausias pagal dalyvių skaičių parlamentinis renginys – Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija. Joje dalyvaus ES valstybių ir kandidačių užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai, EP nariai. Aptarsime ES bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetus, Europos gynybos klausimus, diskutuosime apie ES ir NATO bendradarbiavimą, Rytų partnerystę. Visi šie klausimai atspindi ES aktualijas ir Lietuvos prioritetus. Savo dalyvavimą konferencijoje jau patvirtino garbingi svečiai – ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai baronienė Catherine Ashton ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Tikiu, kad diskutuodami rasime bendrus sprendimus ir parodysime, jog parlamentai yra aktyvūs europinės politikos sprendimų priėmimo dalyviai. Taigi pirmininkavimas yra ir rimtas iššūkis, ir puiki galimybė, kuria, manau, mes sėkmingai pasinaudosime, įgysime vertingos patirties, o vėliau galėsime ją perduoti kitų ES valstybių parlamentarams.

- Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Vilniuje bus rengiamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Ko iš jo tikitės?

- Rudenį Vilniuje vyks bene svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys – Europos Vadovų susitikimas. Jis išskirtinai bus skirtas Rytų partnerystės temai. Svarbiausias susitikimo akcentas – Ukrainos ir ES asociacijos sutarties pasirašymas. Žinoma, ši sėkmė negali būti garantuota be pačios Ukrainos pastangų, nes Europos Komisija pateikė jai rekomendacijas, kuriose pažymima, kad ES pasirengusi pasirašyti asociacijos sutartį dar šiemet Vilniuje, bet tik tuo atveju, jei Kijevas įvykdys keliamus reikalavimus.

Kiti svarbūs Europos Vadovų susitikimo Vilniuje aspektai – derybų dėl asociacijos susitarimų su Moldova, Gruzija ir Armėnija finalizavimas bei galbūt parafavimas, pažanga vizų režimo supaprastinimo ir liberalizavimo procesuose, sustiprintas daugiašalis bei sektorinis bendradarbiavimas. Taigi šis renginys atvers naują santykių su Rytais etapą, nes rytinių kaimynių apsisprendimas eiti europiniu keliu yra ypač svarbus. Noriu priminti, kad Europos Vadovų susitikimo dienomis labai svarbus renginys vyks ir Seime. Čia užsienio reikalų komitetų pirmininkai kartu su Demokratijų bendrijos parlamentiniu forumu diskutuos Rytų partnerystės ir demokratijos plėtros klausimais.

Svarbi narystė

- Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ką narystė joje duotų mūsų valstybei?

- Derybos dėl narystės startuos 2015-aisiais, tačiau jau nuo kitų metų prasidės techninių dokumentų derinimas. Ši narystė išties labai svarbi Lietuvai – valstybei, sugebėjusiai atsispirti pasaulinei krizei, neaukojant esminių reformų pažangos ir toliau tęsiant strategiją atverti šalies ekonomiką prekybai bei užsienio investicijoms. Būtent palankesnis investuotojų vertinimas, pigesnis skolinimasis ir prieinamesnės ne Europos rinkos – tai narystės EBPO pranašumai. Lietuvos pripažinimas būtų geras signalas investuotojams, pagalba verslui patekti į pasaulio eksporto rinkas, nes EBPO narės pasaulyje vertinamos kaip labiausiai išsivysčiusios valstybės. Mane, Seimo URK pirmininką, labiausiai džiugina tai, kad EBPO yra ne tik ekonominiu pagrindu susivienijusių šalių klubas - kaip euro zona, bet ir ypač aukštais standartais demokratijai, žmogaus teisėms, kultūros valdžiai ir šalies stabilumui pasižyminčių valstybių organizacija, į kurią patekti nėra taip paprasta. Tikiu, Lietuva tai tikrai gali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"