Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvos draugas Lenkijoje: svarbu skatinti bendradarbiavimą

 
2017 06 11 12:00
Wieslawas Wierzchosas: "Stengiamės intensyvinti bendradarbiavimą tarp mūsų uostų, daug metų kalbame apie galimybę keltų linija sujungti Klaipėdą ir Svinouiscį." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalies garbės konsulas Ščecine Wieslawas Wierzchosas mano, kad bičiuliškiems dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams kartais trukdo vos keli probleminiai klausimai, susiję su asmenvardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis ir tautinių mažumų švietimu. O naujų bendradarbiavimo galimybių – daugybė.

W. Wierzchosas su kitais Lietuvos garbės konsulais viešėjo šalyje praėjusią savaitę ir dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos kartu su „Investor's Forum“ bei „Kaunas In“ parengtoje programoje, kuri skirta plačiau supažindinti su mūsų valstybės investicijų aplinka ir potencialu eksporto, turizmo bei mokslo srityse.

„Lietuvos žinioms“ W. Wierzchosas papasakojo apie konsulo darbą Ščecine, dvišalio bendradarbiavimo galimybes, lietuvių bendruomenę Vakarų Pamario vaivadijoje ir legendinių lietuvių lakūnų atminimo įamžinimą.

Atminimo lenta lakūnams

– Lietuvos garbės konsulatas Ščecine veikia beveik 11 metų, tiek pat laiko esate garbės konsulas. Kokios svarbiausios jūsų, kaip konsulo, pareigos? Kuo rūpinatės?

Wieslawas Wierzchosas: „Stengiamės intensyvinti bendradarbiavimą tarp mūsų uostų, daug metų kalbame apie galimybę keltų linija sujungti Klaipėdą ir Svinouiscį.“

– Lietuvos garbės konsulatas Ščecine atvėrė duris 2006 metų spalio 12 dieną. Atidaryme dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, vietos valdžios atstovai, tuometis arkivyskupas. Taip pradėjome.

Pagal Vienos konvenciją, kaip garbės konsulas esu pirmasis oficialus Lietuvos atstovas Vakarų Pamario vaivadijoje. Jei Lietuvos piliečiui kas nors atsitinka, pirmas gaunu informaciją iš oficialių institucijų ir stengiuosi padėti. Antra, į mano pareigas įeina pagalba mezgant ryšius tarp mokslininkų, universitetų, kultūros įstaigų, verslininkų. Svarbu skatinti bendradarbiavimą siekiant plėtoti gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius.

Ščecinas ir Klaipėda yra miestai partneriai, palaikome glaudžius ryšius ne tik su valdžios atstovais, bet ir su uosto administracija, įmonėmis. Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas neseniai lankėsi Ščecine. Čia vyko regioninis forumas, kuriame kalbėta apie galimybes stiprinti Baltijos jūros regiono miestų bendradarbiavimą.

Ščecinas ir Klaipėda dalyvauja tarptautinėse didžiųjų burlaivių regatose (šiemet „Tall Ships Races 2017“ vyks birželio 30 – rugpjūčio 8 dienomis, jos maršrutas bus Halmstadas-Kotka-Turku-Klaipėda-Ščecinas).

– Žinau, kad daug dėmesio skiriate legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, kurių lėktuvas „Lituanica“ sudužo netoli Ščecino, atminimui išsaugoti.

– 1933 metų liepos 15 dieną S. Darius ir S. Girėnas išskrido iš Niujorko į Kauną. Šis skrydis buvo dedikuotas Lietuvai. Jie vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną ir buvo numatę be tarpinių nutūpimų pasiekti Lietuvą. Deja, lėktuvas sudužo Soldino miške, tuometėje Vokietijos teritorijoje.

Lietuvos Vyriausybė gavo leidimą pastatyti paminklą. Po Antrojo pasaulinio karo šios vietovės apsauga rūpinosi Lenkijos vietos valdžia, konkrečiai – miškų administracija. Kiekvienais metais vietoje, kurioje sudužo „Lituanica“, lankosi Vyriausybės atstovai ir pagerbia žuvusių lakūnų atminimą.

Įsteigus Lietuvos garbės konsulatą Ščecine, ėmėmės iniciatyvos pagerbti Lietuvos didvyrius atminimo lenta Šv. Jokūbo katedroje. Lietuvos užsienio reikalų ministerijai padedant, vyskupui pritariant, gavome leidimą ją įrengti. 2008 metų liepą, dalyvaujant tuomečiams Lenkijos ir Lietuvos prezidentams Lechui Kaczynskiui bei Valdui Adamkui, buvo atidengta atminimo lenta S. Dariui ir S. Girėnui. Nuo tada kasmet lakūnų žūties metinių minėjimas pradedamas prie Ščecino Šv. Jokūbo katedroje esančios atminimo lentos, o paskui mes, oficiali delegacija ir paprasti žmonės, vykstame į Pščelniko mišką (buvusi Soldino giria) prie paminklo.

Mysliborzo mieste įsikūrusi S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija. Ji aktyviai bendradarbiauja su to paties vardo gimnazija Kaune.

Bendruomenė mažėja

– Kokias galimybes matytumėte Vakarų Pamario regiono ir Lietuvos bendradarbiavimui intensyvinti?

– Žinoma, tokių galimybių yra. Stengiamės intensyvinti bendradarbiavimą tarp mūsų uostų. Daug metų kalbame apie galimybę keltų linija sujungti Klaipėdą ir Svinouiscį. Tai viena pagrindinių temų. Galbūt pavyks, juolab kad suinteresuotos abi šalys.

Atstumas keliais nuo Klaipėdos iki Ščecino yra apie 1300 kilometrų. Jūra iš vieno miesto pasiekti kitą, priklausomai nuo oro sąlygų, užtrunka 16–17 valandų. Tiesioginis susisiekimas jūra būtų didelis pranašumas. Pavyktų aplenkti kelius, kurie šioje Lenkijos dalyje nėra patys geriausi.

Tokia keltų linija padėtų skatinti ir turizmą. Lenkams būtų patogu pasiekti Klaipėdą, iš jos keliauti į Kauną, Vilnių ir kitur. Lietuviai taip pat galėtų atrasti mūsų kraštą. Tai būtų dar viena galimybė glaudžiau bendradarbiauti.

– Lietuvių bendruomenė Ščecine ir Vakarų Pamario vaivadijoje yra nedidelė. Ar ji aktyvi, gyvybinga?

– Kai pradėjau dirbti Lietuvos garbės konsulu, tapau lietuvių bendruomenės nariu. Tuo metu Ščecine oficialiai gyveno 35 lietuvių šeimos. Padauginus iš trijų ar keturių, būtų daugiau kaip šimtas lietuvių. Tačiau turiu pasakyti, kad per tuos vienuolika metų lietuvių bendruomenė sumažėjo ir toliau mąžta.

Dauguma Lietuvos piliečių, atvykusių į Vakarų Pamario kraštą po Antrojo pasaulinio karo, sukūrė mišrias šeimas. Daugybę metų nebuvo didelio spaudimo plėtoti lietuviškas tradicijas, vėlesnės kartos nejuto poreikio mokytis lietuvių kalbos, asimiliavosi.

Į Vakarų Pamario regioną po Antrojo pasaulinio karo persikėlė daug Lietuvos lenkų. Tokių žmonių buvo apie 300. Palaikome labai gerus santykius su jais. Iš esmės susitinkame kelis kartus per metus – prieš Kalėdas, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną vasarį, pagerbiant S. Dariaus ir S. Girėno atminimą liepos mėnesį. Mes dalyvaujame jų renginiuose, pavyzdžiui, kasmet Ščecine organizuojamoje šventėje Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero dieną.

Lietuviškai Ščecine kalba labai nedaug žmonių. Norėčiau paminėti žurnalistę Kristiną Korkucz, kuri puikiai moka lietuvių kalbą. Puoselėjome mintį, kad ji galėtų mokyti vaikus lietuviškai, deja, neatsirado norinčiųjų.

Impulsas domėtis Lietuva

– Ar Ščecino, Vakarų Pamario vaivadijos gyventojai domisi Lietuvos kultūra?

– Susidomėjimą itin paskatino atminimo lenta S. Dariui ir S. Girėnui Šv. Jokūbo katedroje bei kasmetiniai lakūnų žūties metinių minėjimai.

Reikia pasakyti, kad vienoje iš Ščecino katedros koplyčių taip pat saugoma Vilniaus Aušros Vartų švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija.

Kasmet minint S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines Vakarų Pamario vaivadijos maršalo kvietimu pas mus iš Lietuvos atvyksta chorų, dainininkų, meno kolektyvų. Tai galimybė Ščečino žmonėms susipažinti su lietuvių kultūra.

Ščecino mokyklose organizuojame žinių apie Lietuvą konkursus. S. Dariaus ir S. Girėno žūties metinių proga laimėjusiems mokiniams įteikiame diplomus, dovanas. Tai mažas žingsnis, tačiau jis suteikia impulsą domėtis Lietuva.

– Bendradarbiavimas, Ščecino, Vakarų Pamario vaivadijos ir mūsų valstybės ryšiai labai geri. O kaip įvertintumėte dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius?

– Skaičiau, kad Lietuvos Seime svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį vardai ir pavardės pasuose galėtų būti rašomi ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniškais rašmenimis. Tai labai svarbus dalykas.

Mano asmenine nuomone, turime tik du klausimų keliančius dalykus: pavardžių rašybą ir tautinių mažumų mokyklas. Iš esmės visos kitos problemos yra mažos. Galbūt politiniu lygiu jos iškyla, tačiau mano, kaip garbės konsulo, siekis – kurti ir skatinti naujas bendradarbiavimo galimybes. Tai man teikia didelį pasitenkinimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"