TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos draugas skatino žygį į laisvę

2007 04 25 0:00
Pernai rugpjūtį buvęs Rusijos vadovas Borisas Jelcinas ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas susitiko Rygoje.
Scanpix nuotrauka

Pirmąjį Rusijos prezidentą Lietuvos politikai prisimena buvus atkaklų, valingą ir atvirą žmogų, kuris paliko ryškų pėdsaką dvišalių santykių istorijoje

Šiandien Rusijoje gedulo diena - Maskvos Novodevičjės kapinėse laidojamas pirmadienį miręs pirmasis šalies prezidentas Borisas Jelcinas. "B.Jelcinas buvo drąsus, plačios sielos žmogus, kuris, tikiu, įeis ne tik į Rusijos, bet ir į Baltijos šalių bei pasaulio istoriją. Jo pozicija pagreitino Lietuvos žygį į laisvę ir prisidėjo prie visų Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo. Mums buvo didelė garbė turėti tokį draugą ir partnerį", - rašoma Lietuvos vadovo Valdo Adamkaus užuojautos laiške.

Be daugybės pasaulio lyderių, iškilmingoje atsisveikinimo su B.Jelcinu ceremonijoje šiandien dalyvaus ir du Lietuvos prezidentai - V.Adamkus ir kadenciją baigęs Algirdas Brazauskas.

Apie pirmojo Rusijos prezidento sąsajas su Lietuva, įtaką kai kuriems to meto procesams LŽ kalbėjo su B.Jelciną pažinojusiais mūsų šalies politikais.

Siekiai sutapo

Pasak buvusio Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko, europarlamentaro Vytauto Landsbergio, B.Jelcino vaidmuo Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo labai didelis ir teigiamas. "Mūsų siekiai sutapo su jo paties troškimu matyti Rusiją demokratine valstybe, turinčią normalius santykius su kaimynais, o ne komunistų ar kagėbistų klanų valdomą šalį. Tai buvo esminė jo nuostata, todėl jis pritarė mūsų siekiams", - sakė V.Landsbergis.

Profesorius prisiminė, kaip pirmą kartą pusiau slaptai susitiko su B.Jelcinu. "1990 metų gegužę skridau į Prahą prezidento Vaclavo Havelo kvietimu. Maskvoje mano bičiulis ir padėjėjas Vladimiras Jarmolenka surengė pasimatymą su B.Jelcinu kažkokios vidurinės mokyklos klasėje. Aišku, turėjome būti sekami tuometinės sovietų valdžios. Jau tada aptarėme, ko Lietuva sieks toliau, nes nepriklausomybė buvo jau paskelbta, virš mūsų kabojo Michailo Gorbačiovo blokada ir galimas smurtas. Rusijos pozicija buvo labai svarbi, ir B.Jelcinas norėjo žinoti, kaip ryžtingai Lietuva eis ir kuo ji remia savo siekį", - prisiminė V.Landsbergis.

Pasak europarlamentaro, tų pačių metų vasarą keturių valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos - vadovai Jūrmaloje, be kita ko, paskelbė svarbų komunikatą, kuriame buvo suformuluota nuostata dėl tarpvalstybinių sutarčių rengimo pradžios. Lietuva ir Rusija tokią sutartį pasirašė 1991 metų liepą, dar prieš Maskvos pučą.

Skambutis M.Gorbačiovui

Prisimindamas 1991-ųjų sausio įvykius profesorius teigė, kad agresoriaus puolimą Lietuvai atlaikyti padėjo moralinė ir politinė B.Jelcino parama. Tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas M.Gorbačiovas į V.Landsbergio skambutį tą kruvinąją naktį neatsakė. "M.Gorbačiovui paskambinęs B.Jelcinas pareikalavo tuoj pat nutraukti tą "bezabraziją", kaip jis man vėliau citavo. Manau, tai turėjo įtakos kartu su Vakarų valstybių reakcija, kad M.Gorbačiovas nedavė galutinio įsakymo pulti Lietuvos parlamentą", - pasakojo V.Landsbergis. Tą pačią dieną B.Jelcinas, nepaisydamas pavojų, atskrido į Taliną, kur buvo pasirašyti keturšaliai dokumentai. V.Landsbergis savo parašą patvirtino faksu būdamas Vilniuje.

Taip pasaulis išgirdo keturių šalių protesto balsą, o Jungtinės Tautos - raginimą sustabdyti neteisėtą agresiją. B.Jelcinas kreipėsi į rusus kareivius, tarnaujančius sovietinėje kariuomenėje, ragino juos nedalyvauti smurto akcijose prieš civilius gyventojus.

Brangino garbę

"Jis buvo drąsus, ryžtingas ir sąžiningas valstybės veikėjas, politikas. Kai pasirašėme pagrindinę sutartį ir tęsėme derybas dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, kas būdavo sutarta, tas būdavo ir įvykdoma. Jam žodis buvo vertybė. Jis brangino garbę ir išliko garbingas, tą mačiau savo akimis", - taip apie B.Jelciną kalbėjo V.Landsbergis.

Jis apgailestavo, kad B.Jelcinas 1999 metų gegužę taip ir neatvyko į Vilnių, kaip buvo susitarta, pasikeisti sutarties ratifikavimo raštais. "Manau, jį sulaikė jo aplinka, kad nebūtų per daug parodyta draugiškumo Lietuvai", - svarstė profesorius.

V.Landsbergis taip pat prisiminė, į kokią keblią padėtį buvo patekusi mūsų šalies delegacija Maskvoje, kai B.Jelcino aplinka patarė jam atidėti kompleksinės sutarties dėl kariuomenės išvedimo iš Lietuvos pasirašymą. Vis dėlto Rusijos prezidentas apsisprendė kai kurias to paketo sutartis pasirašyti, tarp jų pagrindinę ir svarbiausią - kariuomenės išvedimo grafiką su baigiamąja data.

"Norėčiau, kad būtent tokį B.Jelciną ir prisimintume, mažiau dėmesio skirtume vėlesniems dalykams ir problemoms, su kuriomis jam teko susidurti", - sakė V.Landsbergis.

Sulaukė palaikymo

Kadenciją baigęs prezidentas A.Brazauskas Lietuvos radijui pabrėžė B.Jelcino įtaką geriems tuometinės Rusijos ir Lietuvos santykiams.

Pasak A.Brazausko, kuris 1993-1995 metais būdamas mūsų šalies vadovu ne kartą buvo susitikęs su B.Jelcinu, pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas atliko didelį vaidmenį, kad iš Lietuvos būtų išvesta Rusijos kariuomenė. "Be jokių abejonių, vienas ryškiausių jo žingsnių - pasipriešinimas tuometinei santvarkai, tuometinei partinei valdžiai. Sulaukėme jo didelio palaikymo 1989 metais, kai jis atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Jeigu ne B.Jelcinas, dėl kariuomenės išvedimo būtume turėję daug problemų", - sakė buvęs Lietuvos vadovas.

1997 metų rudenį prezidentui A.Brazauskui su valstybiniu vizitu lankantis Rusijoje su B.Jelcinu buvo pasirašytos sutartys dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos nustatymo - pirmosios tarp posovietinių valstybių.

Atviros politikos šalininkas

Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Stankevičiui, vadovavusiam deryboms dėl Lietuvos ir Rusijos valstybinių santykių pagrindų sutarties ir deryboms dėl okupacinės kariuomenės išvedimo, susitikti su B.Jelcinu teko ne kartą.

Pasak Č.Stankevičiaus, B.Jelcinas iš tikrųjų gerbė Lietuvos nepriklausomybės siekius, jos pastangas, kad okupacinė kariuomenė kuo greičiau pasitrauktų iš mūsų šalies teritorijos. Jo dėka buvo priimtas sprendimas patenkinti Lietuvos reikalavimą ir kuo greičiau tą kariuomenę išvesti. Kartu signataras neatmeta galimybės, kad Lietuvos noras atgauti visišką nepriklausomybę nuo Rusijos B.Jelcinui galėjo ir nepatikti, tačiau jis mūsų norą gerbė. "Manau, kad B.Jelcinui imponavo taikus demokratinis Lietuvos kelias, atvira ir morali politika, taip pat tai, kaip Lietuvos žmonės rėmė demokratiškai išrinktos valdžios pastangas. Man atrodo, ir jis siekė, kad rusų tauta remtų jo pastangas išlaisvini Rusiją iš praeities varžtų", - sakė Č.Stankevičius. Signataras prisipažino, kad jam yra įstrigę B.Jelcino žodžiai, pasakyti per Lietuvos delegacijos vizitą Maskvoje: "Rusija vykdys atvirą ir moralią politiką."

"Manau, kad Lietuvos atžvilgiu jis stengėsi tokią politiką vykdyti", - sakė pašnekovas.

Nereikia idealizuoti

Reikšmingą B.Jelcino vaidmenį palaikant Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių laisvės siekį pripažįsta ir kitas Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas, kelerius metus Rusijoje vadovavęs Lietuvos diplomatinei misijai. "Kita vertus, jis žaidė didelį politinį jam reikalingą žaidimą. Mūsų nepriklausomybės siekius jis naudojo savo politiniams tikslams, lygiai taip pat kaip mes naudojomės jo asmenybe, jo veiksmais", - sakė E.Bičkauskas.

Jo nuomone, nereikėtų B.Jelcino idealizuoti ir manyti, kad jis buvo pats nuoširdžiausias Lietuvos draugas. "Mūsų siekiai jam buvo naudingi kovoje dėl valdžios Maskvoje. Jei tie siekiai būtų nesutapę, įvykiai galėjo pakrypti visiškai kita linkme", - teigė buvęs diplomatas. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad sausio įvykiai Lietuvoje "sustojo tam tikroje vietoje", - didelė ir teigiama B.Jelcino įtaka.

Pasak E.Bičkausko, B.Jelcinas buvo tipiškas rusas. Vis dėlto viena aplinkybė jį skyrė nuo kitų - jis turėjo neribotą valdžią. "Todėl, nors ir reikėtų, nenorėčiau jo piešti kaip demokrato iki pat gelmių. Aplinkybės jį vertė tuo metu daryti demokratines reformas", - savo nuomonę išsakė E.Bičkauskas. Jis teigė nepastebėjęs, kad B.Jelcinas būtų turėjęs kokių išskirtinių sentimentų Lietuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"