TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos fotografijos artėja prie Arlio

2008 09 09 0:00
Ekspozicija buvusios geležinkelių gamyklos teritorijoje. Čia rodyti ir Lietuvos fotomenininkų darbai.
Autoriaus nuotrauka

Arlyje, Pietų Prancūzijos mieste, 39-ą kartą surengtas tarptautinis fotografijos meno festivalis. Šiemet į jį pateko ir trijų jaunų Lietuvos autorių darbai.

Alytaus dydžio miestas Arlis labai gerai žinomas fotografijos kūrėjams ir vertintojams. Festivalis "Arlio susitikimai" čia trunka dešimt savaičių - nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio. Arlyje ne tik rengiamas garsusis šviesoraščio festivalis, bet ir veikia nacionalinė Prancūzijos fotografijos mokykla. Jos absolventais jau tapo ir keli Lietuvos jaunesnės kartos fotografai.

Į V.van Gogho namus.

Žymus prancūzų fotografas Lucienas Clergue savo kolegas ir fotografijos meno mėgėjus į tragiško likimo dailininko Vincento van Gogho paveikslų išgarsintą Arlį pirmąkart pakvietė 1969-aisiais. Tada darbus atsiuntė keliolika autorių, atvyko keli šimtai svečių. Šiemet, beveik po keturių dešimtmečių, festivalio daugiadienės ekspozicijos sulaukė kone penkiasdešimties tūkstančių žiūrovų, o penkiolika kūrėjų buvo nominuoti aukščiausiems apdovanojimams.

Įspūdingas festivalio mastas: daugiau kaip šešios dešimtys ekspozicijų išdėstomos įvairiausiose erdvėse - nuo viduramžių vienuolyno iki nebeveikiančios geležinkelio riedmenų gamyklos cechų ir kiemų, dešimtys seminarų, autorinių kolekcijų ir knygų pristatymų, susitikimų su kūrėjais.

Pavyzdys - iš JAV

"L.Clergue karjerą pradėjo labai jaunas. Jis atkreipė dėmesį, kad Amerikoje fotografijos eksponuojamos muziejuose. Tuo metu Europoje nieko panašaus nebuvo, - apie festivalio pradžią pasakojo dabartinis jo direktorius Fransua Hebelis (galėtume gerbiamą direktorių papildyti, jog Lietuvoje pirmąkart fotografiją dar 1962 metais įsileido Dailės muziejus, tačiau Vakarų Europos žmonės dėl "geležinės uždangos" to nežinojo). - Lucienas pradėjo organizuoti stažuotes fotografams, kviesti amerikiečių fotografus, kad pamokytų kolegas ir eksponuotų nuotraukas Arlyje."

Kvietimas po... mirties

Žymiausias šių metų Arlio festivalio svečias taip pat yra amerikietis Richardas Avedonas. Tiksliau būtų pasakyti - ne pats autorius, iškeliavęs amžinybėn 2004-aisiais, bet paskutinis originalus šio meistro projektas "Pasaka mados kūrėjų pono ir ponios Komfortų atminimui". R.Avedonas, išgarsėjęs savo įtaigiais portretais, 1995-aisiais, perkopęs per septyniasdešimt, pareiškė nutraukiąs kūrybinę veiklą. Tačiau sutiko atlikti dar vieną žurnalo "The New Yorker" užsakymą.

Šalia aktorės - skeletas

Taip atsirado mados fotografijų serija, kurioje manekenus vaidina "nuogas" arba aprengtas skeletas ir gyva aktorė Nadja Auermann. Šis duetas įvairiomis pozomis demonstruoja žymių to meto drabužių modeliuotojų ar avalynės ir aksesuarų kūrėjų darbus. Tuomet žurnalas šiai serijai skyrė net 26 puslapius. Nors pradžioje skeleto "sugyvinimas" šokiravo kai kuriuos žiūrovus ir ekspertus, šiandien testamentinė R.Avedono serija jau yra ne vien mados, bet ir apskritai fotografijos meno klasika. Jai ypač tiko mistika ir paslaptingumu alsuojančios XII amžiuje statyto Trofimo vienuolyno sienos.

Kuratorius - Ch.Lacroix

Pasak F.Hebelio, kai jis praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį pradėjo vadovauti Arlio festivaliui, buvo rodomos tik nespalvotos nuotraukos. Šiandien domimasi šeimos albumais, industrine fotografija, visomis dokumentinės fotografijos rūšimis, taip pat pačiomis įvairiausiomis meninės fotografijos apraiškomis. Jau nebe pirmus metus su festivalio direktoriumi dirba ir kviestinis kuratorius. Šiemet šios pareigos teko ne fotografui ar menotyrininkui, o iš Arlio kilusiam garsiam Prancūzijos moteriškų drabužių kūrėjui Christianui Lacroix. Savo kreipimesi į festivalio dalyvius ir svečius jis sakė: "Man atrodo, kad fotografija ir aš drauge išgyvename paauglystės amžių - "popso" sprogimą, kinetinius eksperimentus, jausmingumo/seksualumo įsigalėjimą, didžiųjų trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių meistrų atradimą iš naujo. Suprantama, visi esame neabejingi naujoviškai spalvotam tikrovės suvokimui, trečiam, ketvirtam ir net penktam matavimui holografiniuose vaizduose, skaitmeninėse videogramose ar instaliacijose. Visa tai padeda prasmingiau suvokti mus supantį pasaulį."

Trys kregždės iš Lietuvos

Pirmą kartą per šį festivalį buvo surengta Europos naktis, kurios tikslas - apžvelgti temą "Fotografija ir identitetas". Tam tiko Europos vardą gavusi kavinė. Čia dideliame ekrane buvo pristatyti 81 autoriaus darbai iš 27 Europos Sąjungą sudarančių šalių. Tarp jų - ir trijų jaunų Lietuvos fotomenininkų Monikos Bielskytės, Vido Biveinio ir Ugniaus Gelgudos kūriniai. Juos taip pat buvo galima išvysti buvusios geležinkelio gamyklos dvyliktame paviljone surengtoje ekspozicijoje.

Šiemet Arlio fotografijos festivalio apdovanojimai lietuvių nepasiekė. Pasak fotokritikės Agnės Narušytės, taip yra todėl, kad fotografinė Lietuva dar labai toli nuo Arlio. Penkių nominacijų - Atradimo, Mados, Portreto fotografijų, Šiuolaikinės ir Istorinės knygų - apdovanojimai atiteko PAR, JAV, Italijos, Australijos, Prancūzijos atstovams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"