TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos futbolas ir valdžios "dovanėlės"

2010 08 06 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, šią vasarą gyveno futbolu. Tačiau mūsų krašte futbolas nėra sportas Nr. 1. Kodėl? Kitą savaitę į savo paskutinę stovyklą prieš Europos čempionato atrankos rungtynes, kurios prasidės rugsėjį, susirinks Lietuvos futbolo rinktinė. Kada sulauksime jos pergalių?

Mūsų sirgaliai po prieš mėnesį pasibaigusio pasaulio futbolo čempionato vis svarsto, ko reikia, kad lietuviai futbolą žaistų panašiai, kaip įspūdingai Pietų Afrikoje pasirodę urugvajiečiai?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras VARANAVIČIUS, Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas ŽUTAUTAS, buvęs ilgametis Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas LIUBINSKAS, Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubo vykdomoji direktorė Vilma VENSLOVAITIENĖ ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Kodėl Urugvajus, o ne Lietuva?

A.Medalinskas. Kodėl Urugvajus, turintis panašiai gyventojų kaip Lietuva, galėjo taip gerai pasirodyti? Ar gali ateityje tokių rezultatų, tegul patekusi ir ne į pasaulio, bet į Europos čempionatą, pasiekti ir mūsų šalis?

R.Žutautas. Urugvajaus futbolininkai žaidžia Italijos, Anglijos, Ispanijos aukčiausiojoje lygoje. Kai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjai žais panašiuose futbolo klubuose ir įgaus daug meistriškumo, pasieksime tiek, kiek Urugvajus.

A.Medalinskas. O kodėl nežaidžia?

R.Žutautas. Todėl, kad gimė Lietuvoje. Jei palyginsime Lietuvos vaikų meistriškumą su jų bendraamžiais Brazilijoje, Urugvajuje ar Paragvajuje, tai skirtingi dalykai. Nors pasigirti idealiomis sąlygomis futbolininkams rengti ir jie negali. Brazilai neturi gerų stadionų, bet ten išauga geri futbolininkai. Jų yra 180 mln. ir turi iš ko atsirinkti, pas mus tik 3,5 milijono. Dalis jau pabėgo į užsienį, kiti sėdi prie kompiuterių ir sportuoti neina.

L.Varanavičius. Šiandien tik 5 proc. vaikų kaip popamokinę veiklą renkasi sportą, o Skandinavijoje ar buvusios Jugoslavijos šalyse apie 60-70 proc. vaikų. Lietuvoje visi sportuojantys vaikai nuo 6 metų bandomi daryti krepšininkais. Jei sulaukia 10-11 metų ir paaiškėja, kad krepšiniui netinkami, tokių vaikų tiesiog atsisakoma, nes į kitą sporto šaką persikvalifikuoti dažnai būna jau vėlu. Dėl tokio požiūrio kenčia visos sporto šakos. Todėl nėra galimybės atsirinkti tikrai gerų žaidėjų. Renkamės iš 400-500 vaikų, kuriems 10-13 metų, kai kiti renkasi iš tūkstančių.

A.Liubinskas. Lietuva skiriasi nuo Urugvajaus savo klimatu. Ir futbolininkai ten greičiau bręsta. Vilniuje turime daugiau nei šimtą krepšinio salių, o futbolui - tik dvi tris aikštes. Brazilų vaikai žaidžia ir paplūdimyje. Mes vaikystėje eidavome į pievas žaisti, o kur vaikams dabar eiti?

R.Žutautas. Lietuvos futbolo federacija padarė didelį darbą organizuodama "Ežiogolą", Lietuvos seniūnijų futbolo rungtynes, įtraukdama į šias žaidynes daugiau nei 700 komandų. Pats ten buvau, stebėjau varžybas ir mačiau, kad auga įdomių vaikų. Bet nustebino, kad šiame renginyje nedalyvavo nė vienas treneris. Tai kaip vaikai užaugs?

A.Liubinskas. Vilniuje ir organizuotoms komandoms, kurių dalyvaujančių pirmenybėse yra apie 130, nėra kur žaisti. Visi stadionai žlugo, o naujų neatsirado. "Vėtros" stadionas buvo sutvarkytas, bet dabar pati "Vėtra" dėl finansavimo stokos pakibo. Kiti žaidžia futbolą dirvonuose, buvusiame "Dinamo" stadione. "Sportima" žaidžiantiesiems ten vasarą žiemą siūlo pigiau nuomoti salę, bet kas nori žaisti futbolą po stogu vasarą?

Ar Lietuvos politikai prieš nacionalinį futbolą?

A.Medalinskas. Gal trūksta ir valdžios dėmesio? Šiomis dienomis, kai atrankos varžyboms rengiasi Lietuvos futbolo rinktinė, visų akys labiau įsmeigtos į Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimą čempionatui. Kodėl dėmesio nerodo savo nacionalinei futbolo rinktinei ir Lietuvos futbolui?

L.Varanavičius. Tai esminis klausimas, kuriuo nedrįstama diskutuoti krepšinio krašte. Spaudoje jau buvo rašyta, kad jei bent pusė tų milijonų, kuriuos Lietuva be didelės naudos sukišo į krepšinį, būtų atitekę futbolui, mūsų rinktinė (ir taip FIFA reitinge užimanti gana aukštą 49 vietą) beveik garantuotai būtų žaidusi Pietų Afrikoje ir garsinusi Lietuvos vardą ne prasčiau nei Urugvajus. Nenoriu nieko priešinti ir sakyti, kad krepšiniui nereikia skirti pinigų, bet sporto sistema Lietuvoje ydinga. Pamirštame, kad be vaikų užimtumo, jų sportavimo gerų futbolininkų neišugdysime.

A.Medalinskas. O kas trukdo įrengti, sutvarkyti futbolo aikštes prie mokyklų?

A.Liubinskas. Mokyklų futbolo aikštėse koją galima nusilaužti, o specialių aikščių įrengti niekas neleidžia. Pradėjome rengti mažą aikštelę prie Mykolo Biržiškos mokyklos. Atsirado politikų, kurie lipo ant bačkos ir aiškino, kad kamuolių smūgiai trukdys visiems gyventojams. Tada Jono Basanavičiaus mokyklos buvęs direktorius, o dabar Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika ėmė agituoti, kad tokios futbolo aikštės nereikia.

L.Varanavičius. Vilniaus savivaldybėje yra sporto priešininkų. Kai kurie jų aiškina, kad sporto aikštės šalia gyvenamųjų namų numuša namo kainą. Pasakytume kokiam vokiečiui, kad prie stadiono gyvens, jis tik pamanytų, kad vertė didesnė, nes jo vaikas bus užimtas, galės žaisti nuo ryto iki vakaro tame stadione.

Miestas, leisdamas statyti ar plėsti gyvenamąjį rajoną, gali reikalauti iš verslininkų, statančių namus, įrengti ten ir aikštę, o dabar turime daug brangių namų, bet vaikai neturi kur sportuoti.

A.Medalinskas. Ar yra Lietuvoje miestas, kur politikai supranta futbolo svarbą?

R.Žutautas. Gargždai. Aš, kaip Gargždų miesto savo komandos valdybos pirmininkas, galiu pasakyti, kad mums labai padeda savivaldybė, meras ir visi kiti. Nėra daugiau Lietuvoje tokio miesto.

A.Medalinskas. O Marijampolė?

L.Varanavičius. Iš pradžių ten buvo puiku. Investavo Europos struktūrinius pinigus ir sąlygos žaisti futbolą tapo labai geros. Bet vėliau...

A.Medalinskas. Kas vėliau?

L.Varanavičius. Yra bendrų bėdų, kodėl futbolas Lietuvoje neįsivažiuoja, ypač klubinis futbolas. Klubai buvo kuriami ne tuo principu. Kai iš dangaus ateidavo pinigai, nuspręsta steigti futbolo klubą. Anksčiau klubų, kurie būtų bendruomenės dalis, turėtų viso miesto palaikymą, praktiškai nebuvo. Dabar atsiranda. Gargždai - labai geras pavyzdys, nes tai miesto klubas, apie kurį buriasi bendruomenė.

A.Liubinskas. Paminėčiau ir savo gimtųjų Kybartų klubą, kuris beveik 90 metų išlaikė savo pavadinimą ir žaidė įvairiose lygose. Daug klubų tik sužiba ir nebelieka, nes nėra futbolo klubų tradicijų. Ir Vilniuje prisisteigę vadinamųjų klubų, akademijų, tačiau jos neturi jokios programos, specialistų, kvalifikuotų trenerių. Ateina iš gatvės, tėvams smegenis pripudrina ir luošina vaikus. Reikėtų visiems vienodų reikalavimų.

R.Žutautas. Kol to nėra, ir vaikai neturi futbolininko ateities. Įsikuria mokykla, paaugina vaikus iki 17 metų, jie baigia mokyklą ir kur toliau eiti? Tėvai veža į užsienį, bet dažnai jie ten nereikalingi su tokiu parengimu.

A.Liubinskas. Ar žinote, kad sportas savivaldybėse iki šiol neprivaloma funkcija. Švietimas yra privalomas, bet lėšų sportui savivaldybė gali visai neskirti. Man pavyko padidinti šios srities finansavimą nuo 2 mln. iki 15 mln. litų, bet dabar vėl sumažėjo.

A.Medalinskas. Tai gal reikėtų priimti teisinius aktus, kad savivaldybės privalėtų finansuoti?

L.Varanavičius. Turime suprasti, kad jokie iš viršaus nuleisti reikalavimai nieko nepakeis ir nesureguliuos. Turime skatinti privačią iniciatyvą.

Jeigu negali valdžia, ar gali privati iniciatyva?

A.Medalinskas. Krepšiniui padeda ne tik valdžia. Kauno "Žalgiris" remiamas ir miesto savivaldybės, ir privataus verslo. Yra buvusių krepšinio grandų Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Valdemaro Chomičiaus privačios mokyklos. Ar yra kokių nors planų, kad prasimušęs Europoje ar Rusijoje garsus Lietuvos futbolininkas ir ten uždirbęs net daugiau, nei uždirba krepšininkai, atidarytų panašią mokyklą?

R.Žutautas. Mūsų krepšininkai, kai baigė karjerą ir grįžo į Lietuvą, buvo labai šiltai Vyriausybės priimti. Parodyta daug dėmesio ir suteiktos labai palankios sąlygos krepšinio mokykloms steigti. Jeigu savivaldybė skirtų paramą kokiam nors futbolo klubui, kaip Kauno "Žalgiriui", kiekvienas klubas dideles aukštumas pasiektų. Ir, matyt, ne tik Lietuvoje.

L.Varanavičius. Iš valstybės finansavimą gavo trys organizacijos: A.Sabonio, Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos ir Vilniaus "Žalgiris", kuris vėliau gavo ir sportinę bazę, bet greitai viso to neliko, nes buvo išparduota.

A.Medalinskas. Tiksliau, "prichvatizuota"? Bet krepšinio mokyklos veikia. O jeigu jums panašios sąlygos būtų suteiktos futbolui vystyti, kaip minėtoms krepšinio mokykloms, ar ryžtumėtės investuoti ir savo lėšas į tokį projektą?

R.Žutautas. Jei tada, kai baigiau karjerą, kas nors būtų davęs stadioną ir pasakęs: "Padaryk sporto mokyklą", būčiau padaręs. Žinote, kiek kainuoja įrengti paprastą aikštutę? Du su puse milijono litų.

L.Varanavičius. Buvo įvairių projektų: Naujojoje Vilnioje, Jomanto parke, kur savivaldybė turėjo tik padėti sutvarkyti dokumentus. Bet niekas nepadėjo.

A.Medalinskas. Jeigu ateina koks visiškai nežinomas verslininkas ir ne tik pareiškia norą nusipirkti futbolo klubą, bet ir tikisi sulaukti valdžios paramos, ar valdžia turėtų tokiam verslininkui padėti? Verta prisiminti pastarojo meto įvykius su Vilniaus "Žalgiriu" ir jo buvusiu savininku. Tada kilo įspūdis, kad norima ne pradėti vystyti futbolą ir užsidirbti sau, o prieiti tik prie gerų žemės plotų, kur buvo visos sporto bazės, ir juos privatizuoti. Bet jei interesą kurti futbolo akademiją pareikštų garsūs mūsų futbolininkai, tapę moraliniais autoritetais sporto pasaulyje?

V.Venslovaitienė. Vien pasitikėjimo neužtenka. Juk ir A.Sabonis atidarė akademiją šalia klubo. O kas yra futbolo akademija ant plyno lauko? Niekas, komercinis objektas. Todėl štai tokie verslininkai ir ateina.

R.Žutautas. Kai steigėme akademiją Gargžduose, paskambino du verslininkai ir pasisiūlė pagelbėti atgaivinti futbolą. Susėdome gal dešimt žmonių ir sutarėme, kad reikia prikelti tą klubą. Pradėjome nuo nulio. Stadionas po neaiškaus sandėrio atiteko "Žalgirio" draugijai, kaip ir kiti stadionai, todėl reikėjo jį atsiimti, rekonstruoti. Sulaukėme lengvaatlečių pageidavimų, kad neišimtume jų bėgimo takų. Tada prireikė restauruoti ir jų takus, kad mes ten galėtumėme žaisti futbolą.

A.Medalinskas. Ir patys sutvarkėte tą futbolo aikštę?

R.Žutautas. Taip. Šiandien tai vienas gražiausių stadionų Lietuvoje. Nedidelis - 2000 sėdimų vietų, bet labai tvarkingas stadionas su naujausia sintetine danga. Kas žaidė, neturėjo jokių nusiskundimų. Stadionas garantuoja vaikų užimtumą. Vienintelis dalykas, ko nepadarėme dėl lėšų trūkumo, - apšvietimas, bet rudenį ir tai išspręsime. Tai didelės investicijos. Jeigu Vilniaus "Žalgiriui" 4 mln. duotų, o paskui dar pridėtų, jis šiandien būtų šalies čempionas nesibaigus trečiajam ratui.

L.Varanavičius. O jeigu, kaip šalies čempionas, įveiktų Čempionų lygos atrankinėse rungtynėse nors vieną etapą, gautų dar ir du su puse milijono eurų.

A.Liubinskas. Niekas taip paprastai steigti naujų futbolo aikščių neleidžia. Galime prisiminti valdininkijos mentalitetą. Kuo didesnis miestas, tuo brangesnė žemė. Nėra problemų statantiesiems didelius prekybos centrus. Kai tik pradedame kalbėti apie sporto objektų statybas, atsiranda didžiausių kliūčių. Kiek panaudojome Europos Sąjungos pinigų? 19 procentų. O galėjome panaudoti visą šimtą ir gyventi kur kas geriau.

V.Venslovaitienė. Marijampolė taip ir padarė. Miesto valdžia sėkmingai panaudojo Europos pinigus, pasistatė puikiausią maniežą. Jie spėjo panaudoti šioms reikmėms skirtus Europos pinigus, o dabar tie fondai jau uždaryti ir daugiau pinigų nežadama.

Net Vilniaus "Žalgiris" žaidžia baisiomis sąlygomis

A.Medalinskas. Ar gali mūsų futbolininkai demonstruoti gerus rezultatus, kai net legendinis Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubas turi žaisti ir treniruotis baisiomis sąlygomis?

V.Venslovaitienė. Džiaugiamės nemažu Vilniaus "Žalgirio" rungtynių lankomumu, nors vasara, kai vyko pasaulio futbolo čempionatas, mums šiek tiek pakenkė, bet vidurkis vis tiek per sezoną buvo 1200-1300 žiūrovų.

A.Medalinskas. Kiek yra vietų "Žalgirio" stadione?

V.Venslovaitienė. Statistinių formalių vietų yra daug, bet sėdimų apie 5,5-6 tūkstančius.

R.Žutautas. Bet ten nėra gerų sąlygų žmonėms ateiti. Juo labiau su šeimomis. O Gargžduose ateina jau ne tik vyrai, bet ir moterys. Ir ateina šeimomis.

V.Venslovaitienė. Mes irgi kviečiame atvykti šeimomis. Štai surengėme 600 metų "Žalgirio" minėjimą ir pasikvietėme Gdansko "Lechią". Deja, "Žalgiris" šiemet nežaidžia Europos turnyruose, bet mes surengėme draugiškas rungtynes ir nepralaimėjome. Baigėme 0:0. Gdansko "Lechia" yra iš pirmojo penketuko Lenkijoje. Mūsų komandos kokybinis lygis kyla. Apmaudu, kad žmonės ateina į apgailėtiną stadioną. Patys šluojamės, kėdes valome, kad suteiktume žiūrovams bent elementarias sąlygas.

A.Liubinskas. Bet vieną dieną jie gali išgirsti: eikite lauk. Ir bus viskas.

A.Medalinskas. Kas taip gali pasakyti?

A.Liubinskas. Savininkas.

L.Varanavičius. Stadionas priklauso Ūkio banko investicinei grupei, vadovaujamai Vladimiro Romanovo.

A.Liubinskas. Kai buvo paklota sintetinė danga, liepė ją nuimti, o treniruotis pasiūlė ant smėlio.

A.Medalinskas. O planų statyti stadioną jie turi?

L.Varanavičius. Projektas yra, bet būtų neetiška apie tai kalbėti. Visi leidimai ir detalusis planas yra. Jeigu atsirastų toks stadionas, valstybė lėšų galėtų skirti sporto bazėms. Valstybė turėtų remti bet kurią privačią iniciatyvą. Jei kas nors ateina ir sako, kad nori savais pinigais statyti stadioną, valstybė turi jį remti, kad ta iniciatyva jam atsipirktų. Kai buvo projektuojamas Šeškinės stadionas, siūlyta užuot kišus ten pinigus geriau paremti kokią nors iniciatyvą pastatyti privatų stadioną. Visiems nuo to būtų buvę tik geriau.

V.Venslovaitienė. Bet futbolui neužtenka tik stadiono. Reikia dar mažiausiai trijų natūralių aikščių. Kad galėtų treniruotis 300-400 vaikų, reikia turėti maniežą, porą dirbtinių aikščių: jei treniruojiesi manieže, turi žaisti ant dirbtinės dangos, jeigu žaidi stadione, turi treniruotis natūralioje aikštėje. Tokiame mieste kaip Vilnius reikia 3-4 aikščių, 2 dirbtinių aikščių ir maniežo.

A.Medalinskas. Girdėjome ir apie Naujosios Vilnios projektą. Kas nutiko jam?

L.Varanavičius. Šis projektas parengtas nuo 2004 metų. Iš pradžių ežiukai ten bėgiojo, paskui visi, kas netingėjo, trukdė, kol galiausiai atėjo krizė ir savivaldybė - 50 proc. dalininkė - pasakė, kad nebeturi pinigų. Mes dar laukiame, nes ir Vyriausybė iš pradžių buvo patvirtinusi jo statybą, bet vėliau šis objektas buvusio Sporto departamento direktoriaus Algirdo Raslano dėka išbrauktas iš visų planų.

A.Medalinskas. Ar negalėtų tame objekte, jeigu jis būtų pastatytas, žaisti Vilniaus "Žalgiris", jei kiltų problemų dėl aikštės, kurioje sostinės komanda žaidžia dabar?

V.Venslovaitienė. Dabar rengiama šio stadiono galimybių studija. Sako, kad stadioną 2012 metais nori baigti. Siekiame, kad Nacionalinis stadionas būtų ir "Žalgirio" namų stadionas, bet svarbu, kokiomis sąlygomis. Gerai, jei sostinės komandai bus leista šiuo stadionu nemokamai naudotis ir imtis atsakomybės už bilietus į rungtynes, nes klubas iš to gyvena. Mes patys pradėjome Vilniaus "Žalgirio" gaivinimo darbus, įtikinome savivaldybę, ji prisijungė ir tapo klubo dalininkė. Tačiau nebūtinai Nacionalinis stadionas turi būti toje pačioje vietoje, kur dabar yra statomas. Galbūt verčiau valdžia tegu parduoda negaišdama tą sklypą komerciniam investuotojui, šis įrengs dar vieną prekybos centrą. Vilniuje yra kitų sklypų, o futbolui reikia kitokio stadiono.

Politikų afera su Nacionaliniu stadionu

A.Medalinskas. Tačiau kodėl statyti kitoje vietoje, kai tiek lėšų jau įdėta į šio stadiono statybą? Tiesa, tai priminė labiau ne statybą, o pinigų plovimą. Juk, atrodo, buvo "Maximos" savininkų įsipareigojimas skirti lėšų stadiono statybai už leidimą statyti šį prekybos gigantą ant Šeškinės kalnų. Kur tie pinigai?

A.Liubinskas. "Maxima" davė 40 mln. litų savivaldybei, kaip ir buvo sutarta, bet tie pinigai nežinia kur išgaravo.

A.Medalinskas. Kaip? Vilniaus savivaldybė pinigus, kurie turėjo būti skirti stadionui statyti, praganė? Kada tai atsitiko? Kas tada buvo meras?

L.Varanavičius. Tai įvyko "Akropolio" statybos laikais. Faktas vienas: verslininkai savivaldybei sumokėjo pinigus, kurie turėjo būti skirti stadionui statyti.

A.Medalinskas. Tada buvo lyg ir mero Artūro Zuoko laikai.

A.Liubinskas. Nesu tikras, bet, atrodo, taip.

A.Medalinskas. Dar viena nutylėta afera? Tai baisu. Bet jei tie pinigai ir būtų paskirti stadionui statyti, nelabai ką už juos būtų galima pastatyti. Ir tada, kai Vilniaus miesto meru jau buvo Juozas Imbrasas, Vyriausybė skyrė 100 mln. litų stadionui statyti. Tačiau sakyta, kad už tokius pinigus nieko nepadarysi. Iki šiol nematyti, kas už tuos 100 mln. litų padaryta. O "Maxima" skyrė tik 40 milijonų. Ką už tokius pinigus galima buvo padaryti? Kiek dar būtų reikėję valstybei pridėti?

V.Venslovaitienė. Už 40 mln. litų galima pastatyti pusę geriausio stadiono.

A.Medalinskas. Tada už 100 mln. litų buvo galima pastatyti visą stadioną. Jo vis nėra, nes savivaldybė sakė, kad Vyriausybė duoda tik trupinius, nes stadiono kaina pagal sąmatą buvo ne vienas šimtas milijonų litų. Kam tą sąmatą taip išpūtė tie, kurie norėjo gauti pinigų stadionui statyti?

L.Varanavičius. Nežinau, bet norėta statyti tokį stadioną, kurio tikrai nereikia.

R.Žutautas. Jeigu toks stadionas, kaip norėta, būtų pastatytas, pagal sąmatą tai būtų, matyt, pats brangiausias stadionas Europoje.

L.Varanavičius. Vemblio stadionas Londone buvo brangesnis, bet jį sugalvota plėsti ir renovuoti, o ten yra gyvenamųjų namų, juos reikėjo išpirkti. Pas mus statyba turėjo vykti plyname lauke. Pastatyti futbolo stadioną, kuriame būtų 20 tūkst. vietų, kainuotų apie 70 mln. litų.

A.Medalinskas. Ar tokio pakaktų, kad Lietuva kiekvieną kartą, kai tik ateina atrankinės ar kokios nors tarptautinės varžybos, nebūtų murdoma į purvą, nes neturi gerų stadionų?

V.Venslovaitienė. Tokio stadiono mums visiškai pakaktų. Tai būtų ketvirtos kategorijos stadionas, turintis puikias sąlygas žaidėjams ir žiūrovams.

L.Varanavičius. Kai buvo duoti tie 40 mln. litų, savivaldybei nedaug tereikėjo pridėti, kad tas normalus stadionas būtų pastatytas.

A.Liubinskas. Tuo metu buvo labai dideli pinigai.

V.Venslovaitienė. Buvo statybų krizė ir už tuos pinigus praktiškai galima buvo atlikti didžiąją dalį darbų.

A.Medalinskas. Kartą buvo skirta 40 mln. litų nacionaliniam stadionui statyti ir nieko nepastatyta. Kai Vilnių valdė partija "Tvarka ir teisingumas" - jau 100 milijonų. Bet rezultatas tas pats. Tai ar ne politikai atsakingi, kad nacionalinė Lietuvos futbolo rinktinė vis dar neturi tarptautinius standartus atitinkančio stadiono, kur rungtynes galėtų stebėti gausus žiūrovų būrys?

A.Liubinskas. Neužmirškime, 30 mln. auksinių rublių buvo skirta tokiam stadionui statyti ir sovietiniais laikais. Bet architektai projektavo stadioną jau griūnant Sovietų Sąjungai. Ir stadionas liko nepastatytas. Pinigai iš Maskvos nebuvo panaudoti.

L.Varanavičius. Tuo metu, kai jis buvo projektuojamas, 1985 metais, jis buvo modernus. Bėda ta, kad praėjo tiek metų, o jo projekto taip niekas ir nepakeitė.

A.Medalinskas. Kokiam skaičiui žmonių jis buvo projektuotas?

L.Varanavičius. 30 tūkst. žiūrovų. Jei jis būtų buvęs tada pastatytas, būtų kažkas panašaus į Minsko stadioną, kuris nėra blogas, tik statytas ankstesniais laikais pagal tų laikų projektą.

R.Žutautas. Tačiau būtų galima jį rekonstruoti ir sėkmingai žaisti.

L.Varanavičius. Net žinant, kad ten sukišta 100 mln. litų, labiau apsimokėtų jį visiškai nugriauti, perprojektuoti ir pastatyti naują, negu dar kažką daryti. Ir statyti stadioną tik futbolui.

A.Medalinskas. Kodėl tik futbolui? Kai politikai aiškino, kad būtina skirti ne 100 mln. litų, o bent tris kartus daugiau šiam stadionui statyti, tvirtinta, kad Nacionalinio stadiono reikia Tūkstantmečio dainų šventei, lengvaatlečių varžyboms.

L.Varanavičius. Nenoriu įžeisti lengvaatlečių, bet realiai įvertinkime situaciją. Jei tai bus 30 tūkst. vietų olimpinis stadionas, kiek kartų aukšto lygio lengvosios atletikos varžybų gali vykti? Kartą per dvidešimt metų? Kam jis reikalingas? Kaune yra puikus stadionas, į kurį investuoti pinigai ir jį gali naudoti lengvatlečiai. Yra bazė, treniruočių aikštelės. Nacionalinis stadionas, kuriame joks klubas nežais, neturi ateities.

Jeigu būtų nutarta toliau šį stadioną statyti ir įkišti ten dar 200 mln. litų, būtų visiškas nusikaltimas.

A.Medalinskas. Visa šio stadiono statybos ar nestatybos istorija panaši į nusikaltimą. Tada, prieš 12 metų, ir dabar. Tik neaišku, kas konkrečiai sugebėjo pasišildyti iš tokios statybos ir prisikrauti kišenes.

L.Varanavičius. Būtų nusikaltimas dar keletą šimtų milijonų investuoti tam niekam nereikalingam stadionui statyti. Geriau pastatyti modernų už 70 mln. litų, o likusių pinigų, numatytų stadiono statybai, užtektų dešimčiai sporto bazių įrengti.

V.Venslovaitienė. Stadiono statyba jau geriau tegu būna paminklas.

L.Varanavičius. Tokia nereali statyba - tik dalis problemos. Yra atlikti oficialūs ekspertų skaičiavimai, kad, šiam stadionui pradėjus veikti sulauktume 10 mln. litų nuostolio per metus. Apie tai vis kalbame, bet niekas negirdi.

A.Medalinskas. Gal todėl, kad politikai, iki šiol rodę interesą statyti šį stadioną, baigdavo tik aferomis ir nežinia kur išleisdavo pinigus. Jie suinteresuoti didesnėmis sąmatomis, nes gauna didesnę asmeninę grąžą arba "otkatą" iš tų statybų.

L.Varanavičius. Valstybė turi mąstyti, ypač krizės metu, kokias lėšas skirti ir ką su jomis daryti.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"