TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos gaujas globojo pareigūnai (3)

2011 04 15 0:00
Prokuratūros archyvo nuotrauka

Renatas Šadeikis, ištikimas Sigito Gaidjurgio tarnas ir apsauginis, sutikęs liudyti apie gaujos veiklą, atvedė pareigūnus į elito pamėgtą Margio ežero pakrantę Trakų rajone, kur už masyvios akmeninės tvoros buvo gaminami sprogmenys, slepiami įkalčiai, žudomi žmonės.

Tęsinys. Pradžia 2011 m. balandžio 13, 14 d. numeriuose

 

Per S.Gaidjurgio siautėjimo ne tik pajūryje, bet ir kituose Lietuvos miestuose dešimtmetį pareigūnai neatskleidė nė vieno jo gaujos padaryto nusikaltimo. 1997-1998 metai buvo kraupiausi - 15 nužudymų, keliolika automobilių padegimų ir antra tiek sprogdinimų.

Sustojo pusiaukelėje

Kartais priartėję prie paslapties atskleidimo, pareigūnai staiga pasukdavo visai kita linkme.

Ne ta kryptimi tyrimas vyko ir 1997-ųjų birželio 27 dieną Kretingos rajono Mikoliškių kaime, miške, radus nušautų vietos gyventojų Vytauto Jono Riaukos (g. 1937 m.) ir Vytauto Gruzdžio (g. 1953 m.) kūnus. Vyrai dviračiais nuvažiavo į mišką išgirdę šaudant ir nusprendę sutramdyti brakonierius. Viskas įvyko pavakare, o nuošalioje vietoje kiekviena transporto priemonė krinta į akis.

Tad netrukus pareigūnai jau žinojo, kokie automobiliai netoliese važinėjo, kas jais keliavo. Vienas liudijimas galėjo tapti esminis, atskleidžiant nusikaltimą.

Jadvyga Alseikienė, su vaikais gyvenusi nuomojamoje trobelėje, papasakojo, kad vyšninės spalvos automobiliu buvo atvažiavę du vyrai, kurie paaiškino nusipirkę šį Antanui Juciui (g. 1923 m.) priklausantį namą ir ketinantys įrengti poilsinę.

Apklaustas garbaus amžiaus gargždiškis A.Jucys pareigūnams teisinosi nebeprisimenantis, kam pardavė namą. Tuo tyrimas ir baigėsi, net nepaprašius dokumentų, nepatikrinus įrašų Registrų centre. Juk akivaizdu, kad žmogus nenorėjo sakyti, kas jo sodybos pirkėjas.

A.Graužinio tetos sodyba

Tik 2002 metais, Generalinei prokuratūrai (GP) užklausus Registrų centrą, gauti duomenys, kad A.Jucys namą 1997 metų vasario 11 dieną pardavė Kazimierai Švėgždienei, Armino Graužinio motinos seseriai.

Ar pareigūnai žinojo, kad netoli Mikoliškių 1997-ųjų pradžioje nuosavybę įsigijo vienas S.Gaidjurgio parankinių? Ar todėl jie pasuko tyrimą visai kita linkme, įtardami niekuo dėtus žmones, darydami pas juos kratas, bet nė neužsimindami apie S.Gaidjurgio gaujos nario turtą krauju paženklintame miške?

Keistenybių būta ir atliekant tyrimą. Papildomos apžiūros metu toje vietoje, kur gulėjo nušautųjų kūnai, buvo rasti pistoletas ir kulka, tačiau iš bylos dingo apie tai padaryta fotolentelė.

Be to, nebuvo išsaugotos ekspertų paimtos V.Gruzdžio ir V.J.Riaukos lavonų išpjovos su šautinėmis žaizdomis.

Išsigando dujinio pistoleto?

2002 metais GP tyrėjai išsiaiškino, kad du vyrai, apžiūrinėję A.Graužinio tetos vardu nupirktą sodybą, buvo S.Gaidjurgis ir R.Šadeikis. Iš sodybos jie pasuko į mišką, tiesiog pašaudyti. Jų šūvius ir išgirdo V.J.Riauka ir V.Gruzdys. Banditai jau važiavo namo, kai šiedu vyrai ant dviračių išdygo prieš automobilį. V.Gruzdys laikė rankoje dujinį pistoletą. S.Gaidjurgis nedelsdamas sušaudė jam kelią pastojusius V.J.Riauką ir V.Gruzdį, o kūnus kartu su R.Šadeikiu nutempė į šalikelę.

Tą pačią dieną S.Gaidjurgis paprašė "tulpinių" paimti ir sunaikinti vyšninės spalvos automobilį, kuriuo su R.Šadeikiu važinėjo po Mikoliškes. O pistoletus, iš kurių šaudė miške ir nušovė V.J.Riauką ir V.Gruzdį, nusivežė į sodybą prie Margio ežero. Ten, greta malkinės, S.Gaidjurgis juos plaktuku sugadino ir nuskandino ežere.

Kur dingo įrodymai?

Sprogimai - vieni pavojingiausių nusikaltimų, kuriems ištirti negailima laiko ir jėgų. Tačiau Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose jų tyrimai vyko vangiai.

1996 metų rugsėjo 22 dieną prie verslininko (ir, kaip manyta, kontrabandininko) Olego Klepovo statomo namo Klaipėdoje, Molo g. 2a, sprogo sprogmuo. Iškart po įvykio O.Klepovas atsisakė duoti parodymus Klaipėdos pareigūnams, tvirtino, esą žalos jam nepadaryta.

2003-iųjų sausį GP prokuroras Tomas Meškauskas, patikrinęs, kaip buvo tiriamas O.Klepovo namo sprogdinimas, byloje nerado Teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės akto ir daiktinio įrodymo. Ekspertizės akto originalas buvo išsiųstas į Klaipėdos 2-ąjį policijos komisariatą (PK), ten ir dingo.

Tyrėjams 2003 metais ieškant įrodymų dėl 1997 metais kovo 1 dieną 22 val. 20 min. įvykusio sprogimo statomame name Klaipėdoje, Markučių g. 5, paaiškėjo, kad sugadinta vaizdajuostė, kurioje užfiksuota vieta po sprogimo.

Neįžvelgė ryšio

Tačiau tikras skandalas yra tai, kaip buvo tirtas Kauno Dainavos PK sprogdinimas. Kauno policija ir prokuratūra sugebėjo dėl sprogimo apkaltinti ir penkerius metus laikyti areštinėje niekuo dėtus jaunuolius.

1997-ųjų lapkričio 14 dieną 22 val. 25 min. prie Kauno Dainavos PK rytinės sienos, Taikos pr. 115, buvo susprogdintas beskeveldris sprogstamasis įtaisas.

Prieš tai, 1996-ųjų rugsėjį, buvo sprogdintas O.Klepovo namas Klaipėdoje, Melnragėje, po kelių mėnesių, 1997-ųjų kovą, sprogdintas statomas gyvenamasis namas Klaipėdoje, Markučių gatvėje, po mėnesio sprogdintas Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), tų pačių metų liepos 26-ąją susprogdintas sprogstamasis įtaisas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) poilsio namų "Pušynas" Palangoje, o 1998-ųjų sausį susprogdinti automobiliai Klaipėdoje, Artojų ir Tilžės automobilių aikštelėse, ir parduotuvės pastatas Savanorių prospekte. 2000-ųjų rugsėjo 24 dieną sprogdintas Klaipėdoje Danės upėje stovintis uostamiesčio simbolis - laivas "Meridianas".

Dabar žinome, kad gausybė sprogimų - sovietų armijoje išminuotojo patirties įgijusio R.Šadeikio darbas. Jis prisipažino sprogdinęs ir papasakojo, kaip ruošė sprogmenis. Tačiau ko verti Lietuvos ekspertai ir kriminalistai, jei nesugebėjo sulyginti sprogimų braižo, nustatyti, ar tai mėgėjo ar profesionalo darbas? Kaip pareigūnams galėjo praslysti pro akis tas faktas, kad triskart sprogdinti su policija susiję pastatai, o tai liudija apie kryptingą veiklą.

Nuteisti nekaltieji

Dėl sprogimo prie Dainavos PK kaltinimai buvo pareikšti Neringai Šlikaitei, Jurijui Kišmachovui, Sergejui Junickui ir Audriui Kirkilioniui. Byla, kurioje nebūta jokių tvirtų įrodymų, 1998-ųjų rugpjūčio 18 dieną buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui. Pareigūnai ramia sąžine ketino ilgam už grotų patupdyti niekuo prie sprogimo neprisidėjusius jaunuolius ir netgi gavo už tai premijas.

Tačiau teismas, veik ketverius metus nagrinėjęs bylą, 2002 metų birželio 24-ąją priėmė nuosprendį, kuriuo visi teisiamieji išteisinti. Iki spalio, kai R.Šadeikis prisipažino padėjęs sprogmenį prie komisariato, buvo likę dar keturi mėnesiai.

Kauno miesto apylinkės prokuratūra nesutiko su nuosprendžiu ir jį apskundė. 2002-ųjų gruodžio 10 dieną Kauno apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. 2003 metų vasario 6 dieną byla buvo perduota GP, o 2004-ųjų kovo 8 dieną kaltinimai dėl Kauno Dainavos PK sprogdinimo pateikti S.Gaidjurgiui ir R.Šadeikiui.

Margio ežero pakrantėje

Tyrėjai nustatė, kad 1997-ųjų lapkričio pradžioje R.Šadeikis atvyko į Aleksandro Ramanausko, S.Gaidjurgio žmonos Rasos Ramanauskaitės dėdės, vardu nupirktą sodybą prie Margio ežero.

Šios vietos itin populiarios tarp Lietuvos elito. Žymūs verslininkai ir politikai nė nenujautė, kad kaimynystėje įsikūrusi "gaidjurginių" irštva, kad ežero pakrantėje planuojami nusikaltimai, gaminami sprogmenys, žudomi žmonės. O Margio gelmėse paslėpta daugybė nusikaltimų įrodymų - nužudytų žmonių automobilių dalys, ginklai.

Šioje gražioje sodyboje R.Šadeikis iš S.Gaidjurgio ir Alvydo Juodrio gavo sprogstamosios medžiagos, pagamino sprogstamąjį įtaisą (apie 1,8 kilogramo trotilo) su laikrodiniu mechanizmu.

Lapkričio 14-osios vakare R.Šadeikis padėjo sprogmenį prie PK sienos. Suveikus laikrodiniam mechanizmui 22.25 val. nugriaudėjo sprogimas, nuo jo išbyrėjo ne tik komisariato, bet ir aplinkinių pastatų langų stiklai. Septyniasdešimties butų gyventojai šaltą lapkričio naktį liko šaltyje.

S.Gaidjurgis ir R.Šadeikis jau nuteisti už šį nusikaltimą. Tačiau nepagrįstai apkaltinti ir už grotų penkerius metus praleidę J.Kišmachovas ir A.Kirkilionis nesulaukė nei atsiprašymo iš pareigūnų, nei piniginės kompensacijos už iš gyvenimo išbrauktus metus.

Išėjęs į laisvę J.Kišmachovas išvyko į Didžiąją Britaniją.

"Per mane, per mano bailumą jie sėdėjo, - kaltina save dabar virėja dirbanti ir dukrytę auginanti N.Šlikaitė. - Pažinojau tokią moterį, ji vogė iš butų. Kai ją sugavo, ji nurodė mane policijai. Buvau prigąsdinta. Tardytojas V.Drutelis, o vėliau ir N.Černiauskas man parodė, kaip ką daryti. Pasakiau, kad aš nešiau bombą. Buvo visai jauna, mane V.Drutelis prigavo, visko pripirko, pasėdėjau dvi paras ir... Nervus sugadino, gydžiausi ligoninėje... Mano vyras ir draugas nekaltai sėdėjo penkerius metus. Tegu būna jie prakeikti, išnaudojo mane."

Teisėsaugos gėda

Kauno Dainavos PK sprogdinimas iš pat pradžių buvo tiriamas netinkamai. Tyrimo eiga buvo apsvarstyta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), kuris 1997-ųjų gruodžio 17 dieną priėmė nutarimą "Dėl kratų, susijusių su Kauno miesto Dainavos policijos komisariato sprogdinimu".

"Kadangi šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, VRM Tardymo valdybos prie Kauno miesto VPK viršininko nutarimu buvo sudaryta tardytojų grupė, į kurią buvo paskirti Tardymo skyriaus pareigūnai N.Černiauskas, A.Raudys, R.Kumeta, taip pat Kriminalinės policijos komisaras inspektorius A.Ostreika, jaunesnysis inspektorius V.Drutelis, komisarai I.Šestakovas, A.Pampuščenko ir Kriminalistinių ekspertizių tyrimo skyriaus vyr. ekspertas D.Suslavičius, - sakoma nutarime. - Kauno miesto VPK, siekdamas sudaryti spartaus tyrimo įvaizdį, priėmė 51 nutarimą kratoms daryti. Atlikta 39 kratos, kurių metu nerasta konkrečių įkalčių ir daiktinių įrodymų, svarbių baudžiamosios bylos tyrimui."

11 kratų sankcionavo Kauno miesto apylinkės prokuroras P.Kulbis, 15 kratų - Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Gintaras Jasaitis, 13 kratų - Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Kęstutis Gudynas.

17 kratų atlikta be pagrindo, nes nebuvo duomenų, numatytų įstatyme, atskirais atvejais kratos, remiantis tardytojo nutarimais, buvo atliktos skubotai, nepasirengus, neįvertinus ir neišanalizavus turimos medžiagos.

Parlamentarai nustatė, kad pareigūnai, sankcionavę atlikti kratas, neįsigilino, neišnagrinėjo ir neįvertino, ar pakanka gautų duomenų kratai daryti, vadovai aplaidžiai ir atlaidžiai vertino atliktus tardymo veiksmus.

Dėl šių pažeidimų NSGK pasiūlė VRM ir GP įvertinti pareigūnų, susijusių su be įstatymo pagrindo atliktomis kratomis, veiksmus ir spręsti klausimą, ar jie tinka eiti pareigas.

Nepaisant parlamentarų dėmesio tyrimui dėl Dainavos PK sprogdinimo, jis baigėsi skandalingai, visišku Kauno teisėsaugos fiasko. Tačiau sistemos viduje šis faktas buvo nutylėtas, nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl bylą falsifikavusių pareigūnų veiksmų. N.Černiauskas šiuo metu vadovauja Kauno miesto Centro PK Nusikaltimų tyrimo skyriui.

"Seniai tai buvo, detalių nebeprisimenu, - tik tiek apie sufalsifikuotą bylą tegalėjo pasakyti N.Černiauskas. - Teisme sakiau ir dabar pakartosiu, kad spaudimo įtariamiesiems nedariau."

Tęsinys - kitą savaitę

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"