TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos gaujas globojo pareigūnai (4)

2011 04 20 0:00
V.Baltušis 2003 metais pareigūnams parodė vietą prie Rygos HES kanalo, kur buvo apiplėšti kontrabandiniu spiritu suvilioti Latvijos gyventojai.
Prokuratūros archyvo nuotrauka

Panevėžio "tulpiniui" Virginijui Baltušiui teko tapti vedliu, pareigūnams parodžiusiu vietas, kur kartu su Sigitu Gaidjurgiu, Alvydu Juodriu, Renatu Šadeikiu ir kitais žudė žmones.

Paslaptinga figūra

Kur kas daugiau nei V.Baltušis apie "gaidjurginių" nusikaltimus pareigūnams būtų galėjęs papasakoti A.Juodris (g. 1960 m.), vienas artimiausių S.Gaidjurgio bendrininkų, dažniausiai vadinamas samdomu žudiku. Tačiau 1998 metų rugpjūtį savo žmonos ir dukters akyse nusišovęs A.Juodris, pravarde Benas, liko viena paslaptingiausių nusikalstamo pasaulio figūrų. Jo nuotraukų beveik nelikę, savo išvaizdą jis nuolat keitė.

A.Juodris gangsterių pasauliui netipiškas žmogus, o pagal specialiųjų tarnybų parametrus - idealus samdomas žudikas. Jis nepiktnaudžiavo alkoholiu, nevartojo narkotikų, nebuvo teistas ir nedarė administracinių teisės pažeidimų. A.Juodris buvo skrupulingas, savo emocijas kasdieniame gyvenime valdantis žmogus, gangsterio kelią pasirinkęs sąmoningai.

Pirmuosius tris gyvenimo dešimtmečius A.Juodris buvo paprastas Šiaulių rajono gyventojas, kaimo inteligentas, užsiėmęs kryždirbyste, dievinęs sūnų Beną. Klaipėdoje jis buvo įgijęs gintaro ir metalo apdirbėjo specialybę, dalyvaudavo liaudies menininkų parodose.

A.Juodris buvo pavyzdingas tėvas, pats vienas auginęs sūnų Beną ir dukrą Brigitą. Jo pirmajai žmonai įjunkus į narkotikus, iš jos buvo atimtos motinystės teisės, o vėliau moteris pasikorė.

A.Juodris Šiauliuose vedė antrą kartą, su žmona Judita turėjo dukrą.

Žudiko keliu A.Juodris pasuko 1996 metais iš materialinių sumetimų, pašalinęs žmogų, kuris jam trukdė įsigyti namą. Kiek anksčiau A.Juodris susidraugavo su gerokai jaunesniu Raimondu Minkumi (g. 1974 m.), to paties Pašvinės kaimo gyventoju.

R.Minkaus tėvai papasakojo tyrėjams, kad jų sūnus su A.Juodriu pradėjo bendrauti 1992-aisiais, vyresnysis draugas mokė R.Minkų staliaus darbo, nes kaime garsėjo kaip meno meistras - drožėjas.

"O po kelerių metų A.Juodris pradėjo važinėti į užsienį, nuo to laiko pasikeitė, pradėjo keisti automobilius, nieko nebedirbo iš medžio, apskritai neaišku, kuo užsiėmė, - pasakojo Marytė Minkuvienė. - Pasikeitė ir bendravimas su mano sūnumi, susitikimai tapo slapti, kažkur išvykdavo. A.Juodris gyvendamas Pašvinės kaime norėjo nupirkti namą, kuriame tuo metu gyveno toks Aponkus. Kadangi tas žmogus nenorėjo kraustytis, kilo konfliktas. A.Juodris namą vis dėlto nupirko, o Aponkus 1996 metais dingo be žinios. Dėl dingimo buvo įtariami A.Juodris ir mano sūnus. Aš klausiau sūnaus dėl Aponkaus dingimo, bet jis sakė nieko apie tai nežinąs. Į Klaipėdą sūnų išviliojo A.Juodris."

Prijaukino ir nužudė

Į Klaipėdą A.Juodris išvyko su sūnumi Benu ir R.Minkumi, pravarde Ryžas, kuris nuolankiai tarnavo vyresniajam draugui, vežiojo jį ir S.Gaidjurgį, padėjo jiedviem sprogdinti Olego Klepovo namą Melnragėje, Molo gatvėje.

Sprogimu S.Gaidjurgis tikėjosi atkreipti pareigūnų dėmesį į O.Klepovą, kurį įtarė kartu su konkurentais - Sergejaus Bėgliko gauja - gabenant kontrabandą.

Tėvai apie R.Minkaus gyvenimą žinojo nedaug, tik tiek, kad dėl naujos meilės jis išsiskyrė su žmona. O netrukus, neapsikentusi nuolatinių R.Minkaus išvykų, pinigų stygiaus, paslapčių, jį paliko ir sugyventinė. Praėjus keliems mėnesiams į moters duris pasibeldė jaunas nepažįstamas vyras. Padavęs voką su 700 litų jis pasakė, kad R.Minkaus moteris nebepamatys.

1997 metų kovo-balandžio mėnesiais R.Minkų nušovė geriausias draugas A.Juodris. R.Šadeikis apie Ryžo nužudymą pasakojo taip:

"Jis buvo kaip S.Gaidjurgio parankinis, vairuotojas. S.Gaidjurgis su juo elgėsi nepagarbiai: mušdavo dėl prasto vairavimo, visaip išnaudojo įvairiems buities darbams. Girdėjau, kaip kartą S.Gaidjurgis pasakė A.Juodriui, kad Ryžą reikia kasti, nes prisidirbo vaikų, susirado žmoną, gali atitrūkti nuo jų, sudeginti visą struktūrą... Kartą kartu su A.Juodriu ir Ryžu nuvažiavome į laukus Palangos link. Ten pabuvus A.Juodris pasakė, kad reikia važiuoti iškasti duobę kažkokiam "fruktui", kurį atveš S.Gaidjurgis. Aš ir Ryžas pasikeisdami iškasėme pusantro metro gylio duobę. Paskutinis kasė Ryžas, jis dar pasakė, kad pradėjo sunktis vanduo. Kai Ryžas pasilenkė kasti toliau, A.Juodris pistoletu "Beretta" su duslintuvu iššovė į Ryžą. Po to A.Juodris pakvietė mane prieiti arčiau duobės, ten aš pamačiau konvulsijų tampomą Ryžo kūną, jis buvo suklupęs ant kelių, galva vandenyje. Tada A.Juodrio nurodymu užkasiau duobę."

Šiaulių policija pražuvėlio neieškojo

Tėvai sūnaus pasigedo tik 2001 metų sausio mėnesį. Šiaulių rajono policijos komisariatas paskelbė R.Minkaus paiešką, tačiau iš tiesų jo neieškojo.

Prokuroras Tomas Meškauskas, 2003 metais peržiūrėjęs R.Minkaus paieškos bylą, nustatė, kad nebuvo atliekamos jokios įprastinės paieškos priemonės, nepriimti jokie procesiniai sprendimai dėl nusikaltimo sudėties buvimo ar ne, dėl tyrimo terminų. Neapklausta netgi paskutinė R.Minkaus sugyventinė.

Padlaižys ir kurstytojas

Pasakodamas apie A.Juodrį, R.Šadeikis jį įvardija kaip artimiausią S.Gaidjurgio parankinį, padlaižį ir kurstytoją.

A.Juodris ramiai nužudė ne tik R.Minkų, bet ir kelis kitus savo artimus pažįstamus, su kuriais kartu plėšdavo ir žudydavo. Nepagailėjo netgi dviejų jaunų moterų, kurios jį laikė šeimos draugu.

Plėšimo virtuozai

Šiaulietis Audrius Leščinskas (g. 1961 m.) tarp banditų garsėjo sumanumu, aferisto ir verslininko sugebėjimais. Su A.Juodriu, S.Gaidjurgiu ir "tulpiniais" jis organizavo kontrabandiniu spiritu prekiavusių asmenų apiplėšimo schemą Latvijoje ir mažiausiai porą kartų ją sėkmingai įgyvendino. Plėšikams padėdavo verslininku apsimetęs Batonas - šiaulietis Algimantas Čiapas, pasitarnavęs S.Gaidjurgiui į paskutinį susitikimą su žudikais atviliojant Viktorą Beriozkiną.

A.Leščinskas telefonu susitardavo su potencialiais spirito pirkėjais, o tiems atvykus su pinigais, klaipėdiečiai su panevėžiečiais užpuldavo pirkėjus.

Po pirmo plėšimo, pasak R.Šadeikio, panevėžiečiai ir klaipėdiečiai vykdytojai gavo po 40 tūkst. JAV dolerių. Antras apiplėšimas turėjo būti ne blogesnis, tačiau į anksti ryte paskirtą susitikimą pirkėjai atvyko be pinigų.

Plėšikai pasiėmė raktus nuo vieno iš pirkėjų buto ir nuvyko ieškoti pinigų. S.Gaidjurgis, A.Juodris ir A.Čiapas anksti ryte atrakino svetimo buto duris. Tuo metu dar miegojusi prekeivio žmona nė nepajuto, kad bute vaikšto itin pavojingi žudikai, kurie netruko surasti pinigus.

Po atostogų draugystė nutrūko

Praėjus kelioms valandoms po šio apiplėšimo, 1997 metų vasarą, buvo nužudyti šiauliečiai A.Leščinskas ir jo sugyventinė Neringa Kudžmaitė (g. 1963 m.).

A.Juodrį su šia pora siejo artima draugystė - kartą, kai dar gyveno Šiauliuose, jie kartu poilsiavo Egipte. Pasak žuvusiosios sesers Rasos Mikalauskienės, po kartu praleistų atostogų šeimų draugystė nutrūko.

N.Kudžmaitės gyvenimas su A.Leščinsku buvo paslaptingas, nes A.Leščinskas Lietuvoje buvo paieškomas dėl įvairių nusikaltimų. Bėgdami nuo teisėsaugos jiedu persikraustė į Latviją, kur nestigo pinigų, tačiau buvo priversti slapukauti. Gyvendama už šimto kilometrų nuo Šiaulių, Rygos priemiestyje, Neringa net broliui neduodavo savo telefono numerio, nesakė adreso. A.Leščinskas apskritai vengė bendrauti su draugės artimaisiais, nedalyvaudavo šeimos šventėse.

Pavydėjo turtingo gyvenimo

"S.Gaidjurgis pastoviai juodino A.Leščinską, stengdamasis įtikinti A.Juodrį jį pašalinti, - pasakojo tyrėjams R.Šadeikis. - Man atrodo, S.Gaidjurgis tai darė todėl, kad nesustiprėtų A.Leščinsko ir A.Juodrio draugystė. Be to, kaip ir visais kitais atvejais, S.Gaidjurgį erzino pasiturintis A.Leščinsko gyvenimas. Jautėsi, kad nei A.Juodris, nei panevėžiečiai nenorėjo žudyti A.Leščinsko. Jie suvokė, kad A.Leščinskas yra tam tikra aukso gysla. Jis, pasinaudodamas savo ryšiais ir protu, galėjo suorganizuoti ne vieną labai pelningą nusikaltimą."

A.Leščinskas buvo nužudytas tuo metu, kai tikėjosi su storu pluoštu banknotų grįžti namo. Po sėkmingo plėšimo jis atvyko į nuošalią vietą miške netoli Rygos dalytis iš spirito pirkėjų paimtais pinigais. Į egzekuciją S.Gaidjurgio nurodymu buvo iškviestas ir Klaipėdos verslininkas Albertas Lenckus, kurį atvežė panevėžietis "tulpinis" Saulius Janonis. Taip S.Gaidjurgis siekė verslininkui pademonstruoti gaujos galybę, įbauginti, kad galėtų naudotis jo galimybėmis ir pinigais.

Klastingas smūgis

"S.Gaidjurgis liepė man atsisėsti A.Leščinskui už nugaros ir, jam davus ženklą, čiupti A.Leščinską per pečius, suvaržyti jo judėjimo laisvę, - pasakojo apie detaliai aptartas nužudymo detales R.Šadeikis. - S.Janonio laukėme draugiškai besišnekučiuodami. Atvykus S.Janoniui ir A.Lenckui, S.Gaidjurgis davė ženklą. Aš čiupau A.Leščinską už kaklo, Romualdas Čeponis ir V.Baltušis suėmė jį už rankų. A.Juodris trenkė 2 litrų talpos plastikiniu mineraliniu buteliu A.Leščinskui per veidą, jam pasipylė kraujas iš nosies. S.Gaidjurgis keliais prispaudęs A.Leščinsko kūną apie dešimt kartų iššovė iš pistoleto "Beretta" su duslintuvu į širdies sritį. Didelių kalbų įvykio metu nebuvo, A.Leščinskas spėjo paklausti "Už ką?", o S.Gaidjurgis šaukdamas keikėsi."

A.Lenckus 2003 metais pareigūnams papasakojo, kas vyko toliau.

"Iškart po nužudymo S.Gaidjurgis ėmė visiems nurodinėti, ką daryti - vieniems duobę kasti, kitiems nurengti lavoną ir panašiai, - prisiminė A.Lenckus. - Man liepė eiti ir užvesti Leščiaus automobilį, turbūt todėl, kad esu dirbęs autoservise ir, esant kokiai nors problemai, galėčiau įminti užvedimo paslaptį. Užvedimo rakteliai buvo automobilyje, jį aš užvedžiau nesudėtingai, tačiau dar pasėdėjau kokias 15 minučių, kad nereikėtų eiti prie S.Gaidjurgio į nužudymo vietą... Kai išlipau iš Leščiaus automobilio, 7-os klasės BMW, netoliese buvęs S.Gaidjurgis pasakė man važiuoti namo."

"Draugiškas" vizitas

Užkasę nužudytąjį, klaipėdiečiai su panevėžiečiais sėdo į A.Leščinsko automobilį ir nuvažiavo žudyti jo žmonos N.Kudžmaitės, kuri galėjo žinoti, su kuo prieš mirtį bendravo A.Leščinskas.

"Jos nužudymas taip pat buvo S.Gaidjurgio užgaida, - tyrėjams pasakojo R.Šadeikis. - A.Juodris atsisakė tai daryti, tačiau niekas daugiau S.Gaidjurgiui prieštarauti nedrįso. Važiuojant kelią rodė A.Juodris. Rygoje mus buvo sustabdęs kelių policininkas, tačiau jokių problemų nekilo."

N.Kudžmaitė su A.Leščinsku gyveno Rygos priemiestyje nuomojamame namelyje.

"A.Leščinsko žmona pati atvėrė vartus, - pasakojo R.Šadeikis. - Tada aš ją mačiau pirmą kartą, ją pažinojo tik A.Juodris ir S.Gaidjurgis. Kai išlipome iš automobilio, ji paklausė, kur jos vyras. Lyg A.Juodris pasakė, kad tuoj atvažiuos."

Šeimininkė svečiams atnešė vyno butelį, ant stalo atsirado užkandžių, arbūzas. Kai buvo išgerta pusė butelio vyno, S.Gaidjurgis davė ženklą R.Šadeikiui, šis iš už nugaros ranka prispaudė moteriai kaklą. Abu nugriuvo ant žemės. Spausdamas moters kaklą R.Šadeikis girdėjo, kaip kažkas pagarsino iš magnetofono sklindančią muziką, kažkas suėmė aukos kojas. Egzekuciją padėjo baigti V.Baltušis, apvyniojęs N.Kudžmaitei kaklą virve ir traukdamas ją kartu su R.Šadeikiu.

Nužudžius N.Kudžmaitę, A.Juodris automobiliu kažkur išvežė jos šunį. Apieškoję namą banditai rado vertingų daiktų. R.Čeponis pasiėmė prabangų vyrišką laikrodį, A.Juodris - žiedą su briliantu. Visi kiti daiktai buvo sukišti į maišus, kad namo savininkai pagalvotų, jog nuomininkai išsikraustė. Prieš palikdami namus, žudikai atsigulė pamiegoti. Paryčiui jie išvyko, moters lavoną įdėję į bagažinę. Pakeliui miške buvo išmesti A.Leščinsko ir jo žmonos daiktai, o pavažiavus toliau, prie pajūrio kopų, ant kalvos iškasta duobė N.Kudžmaitei.

Suvaidino, kad šlapinasi

S.Gaidjurgiui, R.Čeponiui ir V.Baltušiui kasant duobę, ginkluotas R.Šadeikis stovėjo prie automobilio su šiurpiu kroviniu bagažinėje. Ir tuo metu pasirodė Latvijos policijos džipas. Išsigandęs, bet nepasimetęs R.Šadeikis suvaidino, kad šlapinasi. Pasak jo, pareigūnai nusišypsojo ir pravažiavo pro šalį. O netrukus uždusę pribėgo S.Gaidjurgis ir V.Baltušis - ginkluoti ir pasiruošę nušauti policininkus, jei kas.

Po visko viešbutyje buvo pasidalyti pinigai. R.Šadeikiui teko 13 tūkst. JAV dolerių.

1999 metų vasarą, po to, kai S.Gaidjurgis buvo sulaikytas Palangos kavinėje "Simris" ir nuteistas už peilio laikymą, S.Gaidjurgio nurodymu R.Šadeikis kartu su A.Graužiniu nuvyko ten, kur buvo užkasti nužudytieji. Jiems buvo liepta perlaidoti kūnus, kad A.Lenckus, kurį S.Gaidjurgis įtarė bendradarbiaujant su teisėsauga, žudikų neišduotų policijai.

Pasak R.Šadeikio, teko iškasti kelias duobes, kol surado A.Leščinsko kūną. Kadangi nepavyko jo iškelti, lavoną padalijo pusiau ir "perlaidojo" kitoje vietoje.

2003 metų šaltą ir vėlyvą balandį, kai žemę dar dengė sniegas, miške prie Rygos-Liepojos kelio A.Leščinsko palaikų Lietuvos ir Latvijos pareigūnai ieškojo kartu su V.Baltušiu. Nei tada, nei vėliau, atsivežę į šią vietą R.Šadeikį, jie kūno nerado nei pirmojoje, nei antrojoje palaidojimo vietoje. Vienoje duobių rasti tik keli smulkūs kauleliai.

V.Baltušis pareigūnams parodė ir vietą prie Rygos HES kanalo, kur buvo apiplėšti kontrabandiniu spiritu suvilioti Latvijos gyventojai.

Dingo - ir gerai

Šiaulių policija paieškos bylą užvedė tik dėl N.Kudžmaitės, kaip nežinia kur esančios teisiamosios byloje dėl pajamų deklaravimo. Prokurorui T.Meškauskui 2003 metais patikrinus paieškos bylą teko konstatuoti, kad nenustatyti jokie N.Kudžmaitės ryšiai užsienyje, draugai, veiklos sritys, jos buvimo ir gyvenamosios vietos, nesurinkti medicinos dokumentai.

A.Leščinsko ieškojo Šiaulių rajono policijos komisariatas kaip pasislėpusio nuo tardymo, tačiau reali jo paieška nevyko.

Juditos pakerėtas

2003-iųjų kovo 23-iąją nužudytosios N.Kudžmaitės brolis Gražvydas Kudžma, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, pasakojo pareigūnams, kad 1995 metais palaikė su buvusia A.Juodrio žmona Judita artimus santykius apie metus po jos skyrybų su A.Juodriu. Susipažino jiedu 1994 metais pas Neringą, švenčiant Kalėdas.

"Vėliau A.Juodris vėl atsirado Juditos gyvenime, dėl to mes išsiskyrėme, ji išvažiavo gyventi į Klaipėdą, o aš į Baltarusiją, - pasakojo G.Kudžma. - Kai bendravau su Judita, ji ne kartą reiškė neapykantą A.Juodriui dėl jo despotizmo. Judita yra minėjusi, kad Juodris namo pareidavo kruvinas, nuolat vaikšto ginkluotas. 1997 metų balandį man į Vitebską paskambino Judita ir kaip niekur nieko teiravosi, gal žinau, kur yra Neringa, aiškino, kad nori jai sugrąžinti kažkokią skolą. Man jos skambutis atrodė keistas. Po A.Juodrio mirties bandžiau susisiekti su Judita, norėdamas paklausti apie seserį, tačiau telefonu Judita leido suprasti, kad susitikti nenori."

Pradžia 2011 m. balandžio 13, 14, 15 d. numeriuose.

Tęsinys - rytdienos numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"