TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos gaujas globojo pareigūnai (6)

2011 04 22 0:00
M.Marijošius vedamas į teismą.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

"Gaidjurginių" bylos tyrimui nemažai įtakos turėjo 2002 metų balandį prabilęs du kartus teistas narkomanas Marius Marijošius (gim. 1971 m.), Klaipėdos VSD darbuotojui papasakojęs apie kelis nusikaltimus.

Pabaiga. Pradžia balandžio 13, 14, 15, 20, 21, 22 d. numeriuose

Gelbėdamas savo kailį, M.Marijošius nusprendė duoti parodymus iškart po to, kai 2002 metų balandžio 19-ąją buvo suimtas dėl verslininko, UAB "Naveta" direktoriaus Sauliaus Čiuželio (gim. 1964 m.) nužudymo.

M.Marijošius subadė S.Čiuželį Klaipėdos centre, M.Mažvydo alėjoje, matant praeiviams ir nesugebėjo pasprukti. Atsidūręs už grotų M.Marijošius pareiškė nužudymą tyrusiam prokurorui Juozui Sykui, kad neduos parodymų tol, kol jam nebus suteikta galimybė susitikti su VSD Klaipėdos apygardos skyriaus pareigūnu.

Pritrūko kasečių ir baterijų

2002-ųjų balandžio 22 dieną galima vadinti Sigito Gaidjurgio gaujos žlugimo pradžia. VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vyr. inspektoriui Dainiui Noreikai susitikus su M.Marijošiumi šis pareiškė, kad turi daug informacijos apie S.Gaidjurgio grupuotės įvykdytus sunkius nusikaltimus, taip pat apie žymaus uostamiesčio verslininko ir politiko Juozo Paliako nužudymą. Tačiau su M.Marijošiumi kalbėjęs D.Noreika nesugebėjo įrašyti visko, ką pasakojo "gaidjurginis", nes nepasirūpino atsarginėmis baterijomis ir kasetėmis.

"Buvo įrašyti visi pokalbiai, išskyrus tuos atvejus, kai pokalbis su M.Marijošiumi užsitęsdavo ir visas pokalbis netilpdavo į garso laikmeną arba išsikraudavo diktofono baterija", - nurodoma VSD 9-osios valdybos rašte Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai.

M.Marijošiui pradėjus pasakoti apie Airido Karpavičiaus, Romo Šaltmerio, Samvelo Bochiano, Lino Kelpšos, Algirdo Urmono, Viktoro Beriozkino, Juozo Paliako, S.Čiuželio nužudymus, 1998-aisiais Klaipėdoje susprogdintas dvi automobilių stovėjimo aikšteles, 2001 metais sprogdintą laivą "Meridianas", 1999 metais sunkiai sumuštą verslininką Valdemarą Vaičekauską, jo parodymais susidomėjo ir prieštaringai vertinamas Klaipėdos VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Viačeslavas Žarkovas.

Balandžio 24-ąją komisaras su M.Marijošiumi praleido pusvalandį, o balandžio 26-ąją - 20 minučių. Apie ką V.Žarkovas, dėl kurio veiklos ir nekaltai plėšimu apkaltintų dviejų klaipėdiečių 1998 metais vyko tarnybinis patikrinimas, kalbėjo su parodymus pradėjusiu duoti M.Marijošiumi?

Šie vizitai pravertė M.Marijošiui, kai jis, nesulaukęs švelnaus nuosprendžio dėl S.Čiuželio nužudymo, teisme atsisakė D.Noreikai pasakytų žodžių. M.Marijošius tvirtino, neva V.Žarkovas jam darė spaudimą, o kameroje buvo sumuštas, todėl ir pripasakojo nebūtų dalykų apie S.Gaidjurgį ir jo gaują. Daug kartų keitęs parodymus, galiausiai 2004 metais M.Marijošius teisme patvirtino tai, ką sakė VSD pareigūnui.

J.Paliakas nesusisprogdino?

Tyrėjai iki šiol neatsakė į klausimą, kas ir kodėl 2001 metų gruodžio 18-ąją Klaipėdoje Bokštų gatvėje susprogdino J.Paliaką. Pasak M.Marijošiaus, šį nusikaltimą galbūt padarė S.Gaidjurgio nurodymu ne kartą sprogimus organizavęs Renatas Šadeikis. M.Marijošius netrukus prieš sprogimą atvežė R.Šadeikį ir paleido netoli Bokštų gatvės.

Klaipėdos teisėsauga ir VSD iki šiol laikosi versijos, kad aktyvus uostamiesčio politikas J.Paliakas pats galėjo užsakyti sprogmenis ir netyčia susisprogdinti, nešdamas juos. O sprogmenis jam neva pagaminęs asmuo yra išvykęs iš Lietuvos, jo gyvenamoji vieta nežinoma.

"Gaidjurginiai" virto "Medelynu"

2002 metų balandžio 27-ąją M.Marijošiaus paaiškinimai buvo pateikti Generalinės prokuratūros ONKT departamento vadovybei. Tą pačią dieną Generalinėje prokuratūroje įvyko bendras VSD ir ONKTD pasitarimas, kurio metu buvo nutarta pradėti S.Gaidjurgio gaujos nusikaltimų operatyvinį tyrimą.

Šiuo pagrindu ir remiantis VSD surinkta medžiaga 2002 metų balandžio 29-ąją VSD Klaipėdos apygardos skyriuje pradėta operatyvinio tyrimo byla "Medelynas". Buvo renkama operatyvinė medžiaga apie padarytus nusikaltimus, S.Gaidjurgio ir jo banditų buvimo vietas, naudojamas transporto priemones, konspiracinių mobiliųjų telefonų numerius.

Lemtingas rugsėjis

2002-ųjų rugsėjo 19 dieną Klaipėdos VSD skyrius žodžiu perdavė informaciją Klaipėdos VPK ONTT, kad tos dienos ryte S.Gaidjurgis su savo parankiniais Artūru Damkumi ir R.Šadeikiu automobiliu išvyko į Vilnių. Sostinėje jie ir buvo sulaikyti. Tų pačių metų lapkričio 5-ąją, gavus VSD informaciją, buvo sulaikytas samdomu žudiku vadinto Alvydo Juodrio sūnus Benas, kurį S.Gaidjurgis jau buvo suspėjęs įtraukti į nusikaltimą - Airido Karpavičiaus nužudymą.

Tyrimui labai padėjo tai, kad 2002 metų rugsėjo 26-ąją, praėjus savaitei po sulaikymo Vilniuje, prabilo ištikimiausias S.Gaidjurgio parankinis R.Šadeikis, iki tol tylėjęs kaip uola.

Netrukus neišlaikė ir ne tokių stiprių nervų A.Damkus. R.Šadeikio ir A.Damkaus parodymai daugeliu atvejų patvirtino tai, ką dar anksčiau pasakojo M.Marijošius ir "tulpiniai" Virginijus Baltušis bei Dainius Skačkauskas.

Bandė "sutepti" Beną

O netrukus prabilo ir Benas Juodris (gim. 1979 m.), mylimas nusišovusio A.Juodrio sūnus. Beną, kaip ir kitus, S.Gaidjurgis ketino paversti savo nuolankiu tarnu, tačiau iš pradžių kūrė rūpestingo globėjo įvaizdį.

B.Juodris policijos akiratyje atsidūrė 2000-aisiais, kai Klaipėdoje pradūrė automobilio BMW padangas. 2001 metais B.Juodris vėl atsidūrė areštinėje - šį kartą Šiauliuose už automobilio "Mercedes Benz" vagystę. Buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams. Tačiau rimčiausią nusikaltimą B.Juodris padarė daug anksčiau - 1998 metų lapkričio 29-ąją dalyvavo nužudant A.Karpavičių. Kelios dienos prieš tai A.Karpavičius su draugais sumušė B.Juodrį. S.Gaidjurgis, demonstruodamas susirūpinimą prieš kelis mėnesius nusišovusio draugo sūnumi, pasišovė už jį atkeršyti.

2003-iųjų sausį B.Juodris tyrėjams papasakojo, kad 1998 metų rudenį jis manė, jog S.Gaidjurgis ketina A.Karpavičiui atkeršyti už jo sumušimą. Tačiau vėliau suprato, kad A.Karpavičius bet kuriuo atveju būtų buvęs užpultas, kadangi augo jo autoritetas tarp uostamiesčio nusikaltėlių, o S.Gaidjurgis negalėjo pakęsti konkurentų.

Milicininko sūnus

R.Šadeikio kelias į S.Gaidjurgio gaują ėjo per tarnybą sovietų kariuomenėje, desantininkų dalinyje. Likimo ironija - R.Šadeikio tėvas buvo milicininkas, autoinspektorius, o žuvo, kai sūnui buvo tik 10 metų.

Baigęs aštuonias klases R.Šadeikis įstojo į proftechninę mokyklą, kur įgijo šaltkalvio remontininko specialybę. 1988 metais buvo pašauktas į kariuomenę, pirmą pusmetį tarnavo Vokietijoje, likusį laiką Estijoje desantininkų batalione, kur buvo išmokytas dirbti su sprogmenimis.

Grįžęs namo R.Šadeikis bandė užsiimti verslu, vežė į Rusiją siuvinius. Eilinis iš verslo bandančio pragyventi klaipėdiečio gyvenimas baigėsi, kai jis įsidarbino S.Gaidjurgio vairuotoju. Aukšto ūgio, tvarkingos išvaizdos, nekalbus vaikinas idealiai tiko būti "autoriteto" asmens sargybiniu. O įgūdžiai dirbant su sprogmenimis buvo panaudoti 1996 metais sprogdinant verslininko Olego Klepovo namą Melnragėje, policijos komisariatus Kaune ir Šiauliuose, naujai statomus namus ir parduotuves, burlaivį "Meridianas", dvi automobilių stovėjimo aikšteles, VRM poilsio namus Palangoje.

"Džiaugiuosi, kad suėmė"

R.Šadeikiui buvo atlikta psichiatrinė, psichologinė ir narkologinė ekspertizė, kurios metu jis medikams prisipažino nuolat jautęs baimę ir įtampą, neturėjęs pinigų. S.Gaidjurgis jam neleido užsiimti niekuo kitu, sekė ir tikrino jį. R.Šadeikis tikino iš pradžių nežinojęs apie gaujos nusikaltimus, o kai sužinojo, trauktis buvo per vėlu: būtų jį patį nužudę, kaip buvo nužudyti kiti nuo S.Gaidjurgio bandę atsiriboti klaipėdiečiai - Naurius Noreika, Romas Šaltmeris, Edisonas Judvytis.

Medikams R.Šadeikis papasakojo atsitiktinai sužinojęs, kad S.Gaidjurgis jį patį norėjo nužudyti, tačiau nesuspėjo, nes juos areštavo.

"Džiaugiuosi, jog suėmė, paskutiniu metu aš jau buvau per daug pavargęs, jau nervai nebelaikė, - pareiškė R.Šadeikis. - Per septynerius metus kasiau ne mažiau kaip penkias duobes. Kasdamas galvojau, kad galiu ir neišlipti iš jos, mane patį nušaus."

Paprašė apsaugoti šeimą

2002 metų spalio 3-iąją pirmasis artimiausią S.Gaidjurgiui žmogų apklausė pats Artūras Urbelis, vadovavęs tyrimo grupei dėl Panevėžio "tulpinių" ir Klaipėdos "gaidjurginių" nusikaltimų.

R.Šadeikis pokalbį pradėjo nuo to, kad paprašė apsaugoti jo šeimą. Jis papasakojo, kad S.Gaidjurgis jam buvo liepęs nužudyti kitą įtakingą uostamiesčio šešėlinio pasaulio veikėją Arūną Šiukštą, kad 1999 metais buvo pasakęs, jog reikia nužudyti jo parankinio A.Damkaus žmoną, nes ji buvo viloje prie Margio ežero ir žino, kur ji yra.

Nurodymas iš areštinės

R.Šadeikis atskleidė ir tai, kaip S.Gaidjurgiui pavyko iš areštinės organizuoti armėno verslininko S.Bochiano (gim. 1961 m.) nužudymą.

S.Bochianui, sovietmečiu Klaipėdoje tarnavusiam pasienio dalinyje, buvusiam karininkui, gimtojo Gavaro miestelio Armėnijoje kapinėse pastatytas pompastiškas paminklas - toks kapinaitėse vienintelis. Klaipėdoje legalų verslą, kavinę prie pat Melnragės paplūdimio, turėjęs S.Bochianas iš tiesų, kaip įtariama, vertėsi kontrabanda. Uostamiestyje jis garsėjo ir meilės nuotykiais. Kai 1999 metų kovo 9-ąją namo, kuriame gyveno, laiptinėje buvo rastas sušaudytas S.Bochiano kūnas, tyrėjai iškėlė versiją, kad verslininkas gyvybės neteko dėl moters.

Advokato paslauga

1996-1999 metais Klaipėdos policijos ir prokuratūrų tyrėjai ne kartą buvo iškėlę nieko bendro su tikrove neturinčias buitines nusikaltimų versijas (S.Simonaitytę pagal pirminę versiją nužudė atstumtas gerbėjas, V.J.Riauką ir V.Gruzdį - kerštaujantis klaipėdietis, V.Beriozkinas pasislėpė nuo teismo ir t.t.). Tad ir tirdami S.Bochiano mirtį jie klaidžiojo patamsiais, apklausinėdami jo buvusias meilužes ir jų vyrus, bet nesiaiškindami nušautojo sąsajų su organizuotu nusikalstamumu ir kontrabanda.

S.Bochianas apskritai neturėjo būti nužudytas, nes jo mirties troškęs S.Gaidjurgis, 1999 metų vasarį suimtas už peilio laikymą Palangos restorane "Simris", tuo metu buvo areštinėje.

Pasak R.Šadeikio, nurodymą iš S.Gaidjurgio nužudyti S.Bochianą, kurį jau anksčiau buvo rengiamasi nušauti, jis gavo per advokatą Arūną Devėną, slapta atnešusį S.Gaidjurgio raštelį. A.Devėnas neigia perdavęs lemtingąjį raštelį. Kadangi R.Šadeikis jį iškart sunaikino, advokato kaltei įrodyti vien R.Šadeikio žodžių nepakako.

Gudresni už pareigūnus

R.Šadeikis S.Gaidjurgio nurodymą nužudyti S.Bochianą perdavė M.Marijošiui, o šis į pagalbą pasikvietė Valdemarą Macevičių (gim. 1976 m.), pravarde Kūdas. Iš R.Šadeikio M.Marijošius gavo du pistoletus - makarovą su duslintuvu ir valterį.

M.Marijošius su V.Macevičiumi dvi dienas 2-ojo aukšto laiptinės balkone laukė sugrįžtančio namo S.Bochiano. Viena namo gyventoja, pastebėjusi balkone antrą dieną stoviniuojantį nepažįstamą vyrą, užrakino jį ir paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai žvilgtelėjo į balkoną, ten nieko nebuvo. Pareigūnams nekilo minčių atidaryti balkone įrengto sandėliuko duris, už kurių ir tūnojo gangsteriai.

Išvykus policijai, M.Marijošius paskambino R.Šadeikiui, kuris atskubėjęs atidarė balkono duris. Žudikai liko laukti pasaloje, tą pačią naktį buvo nušautas S.Bochianas, dėl kurio nužudymo nuteistas tik M.Marijošius.

Dėl verslininko nužudymo tyrimą pradėjusi Klaipėdos policija ir prokuratūra nė nepasidomėjo tuo faktu, kad nužudymo vakarą į namą buvo kviesta policija. Šitos aplinkybės buvo ištirtos tik 2003 metais.

Kastruota gauja

A.Urbelio vadovaujama tyrėjų grupė atliko didžiulį darbą atskleisdama S.Gaidjurgio gaujos nusikaltimus. Tačiau kaltinamajame akte kažkodėl šešeriais metais sutrumpintas gaujos veiklos laikotarpis, o gaujos narių skaičius - juokingai mažas. Nurodoma, kad 1995 metais Klaipėdos mieste susikūrė trijų asmenų (S.Gaidjurgio, A.Juodrio ir Raimondo Minkaus) ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, į jį 1996-aisiais įsitraukė R.Šadeikis, 1996-1997 metais Arminas Graužinis, 1997-aisiais - A.Damkus, M.Marijošius.

Kodėl nurodoma keleriais metais vėlesnė gaujos įsikūrimo data, kai dar 1993 metais Priekulėje įvyko susišaudymas tarp "gaidjurginių" ir "kubilinių", nusinešęs trijų žmonių gyvybes, o po kelių savaičių nuo sprogimų automobiliuose žuvo dar trys uostamiesčio gaujų nariai?

Klaipėdos teisėsaugininkai ne kartą buvo pareiškę, kad S.Gaidjurgio gauja darė įtaką uostamiesčio privatizavimo procesams ir juos kontroliavo nuo 1989 metų.

Vadovavo pajūriui

1994 metais Klaipėdos VPK surašytoje operatyvinėje pažymoje įvardijamos uostamiesčio nusikalstamos gaujos bei jų nariai. S.Gaidjurgio grupuotei tuo metu buvo priskiriamos kelios dešimtys asmenų. Pažymoje teigiama, kad gauja palaikė ryšius su užsienio nusikalstamomis grupuotėmis, kontroliavo privatizavimo procesus, Tarptautinę jūrų perkėlą, Klaipėdos naftos terminalą, Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją.

Tačiau byloje, kurioje jau įsigaliojęs galutinis ir neskundžiamas nuosprendis, nėra medžiagos apie gaujos įtaką uostamiesčio verslui ir verslininkams, rinktas duokles, kontrabandinius krovinius, prekybą narkotikais.

Perskaičius bylą susidaro įspūdis, kad S.Gaidjurgis ir A.Juodris žudė ir sprogdino savo bendrininkus ir konkurentus bei vertė žudyti kitus vien iš maniakiškos aistros ir žiaurumo.

Galima sutikti, kad S.Gaidjurgis, būdamas 16-os savo karjerą kriminaliniame pasaulyje pradėjęs nuo plėšimo, pasikėsinimo išžaginti, galiausiai iš tiesų virto maniaku, kankinančiu ir su pasimėgavimu žudančiu savo aukas. Tokiu tapo ir A.Juodris.

Tačiau S.Gaidjurgio ir jo gangsterių padarytų nusikaltimų pagrindinis tikslas, o tai patvirtina ir parodymus davę gaujos nariai, buvo įtaka uostamiesčio verslui.

Uostamiesčio žurnalistas Tomas Gukauskas, rašydamas apie S.Bochiano nužudymą, viena iš versijų, kodėl buvo sušaudytas armėnas, nurodė tai, kad susipynė S.Gaidjurgio ir S.Bochiano šešėlinio verslo reikalai.

Neišlaikęs nusižudė

Beveik dvi dešimtys susprogdintų automobilių ir apgadintų pastatų liudija, kad S.Gaidjurgio gauja nepraleisdavo progos įbauginti uostamiesčio verslininkus ir darė tai ištisą dešimtmetį.

Ne visi verslininkai atlaikydavo spaudimą. 1999 metų sausio 19-ąją savo garaže nusižudė verslininkas Algimantas Mačiūnas (gim. 1961 m.), kurį banditai terorizavo nuo 1995 metų.

1998 metų liepos 18-ąją prie Vakarų laivų remonto gamyklos automobilyje rastas negyvas, neva nusižudęs verslininkas Vitalijus Portianikovas, prieš dvi savaites pardavęs laivą.

1998-ųjų spalio 30 dieną beisbolo lazdomis mirtinai sudaužytas Andrejus Pavlovskis, UAB "Westcargo" direktorius. Kaip tik 1998 metais tuometė Klaipėdos valdžia šiai bendrovei, turėjusiai ryšių su S.Gaidjurgio gauja, be konkurso išnuomojo 0,2542 hektaro žemės.

Liko mįslė

Kodėl Generalinė prokuratūra netyrė S.Gaidjurgio gaujos įtakos uostamiesčio ir visos Lietuvos verslui, ryšių su verslu ir politika? Kodėl niekaip neįvertinti tuo laikotarpiu Klaipėdos policijai ir prokuratūrai vadovavę asmenys, kurių pavaldiniai pradangindavo įrodymus arba pasukdavo tyrimus klaidinga linkme?

181 puslapio kaltinamasis aktas baigiasi areštuoto nusikaltėlių turto aprašymu. Šiame skirsnyje - tik keturi labai juokingi punktai. Areštuoti: A.Damkui priklausantis 21 litas, R.Šadeikio 187 litai, S.Gaidjurgio 12 litų ir geltono metalo pakabutis.

Turto rasta tik pas A.Graužinį - automobilis "Audi-80", 12 tūkst. litų, geltono metalo grandinėlė su pakabučiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad turto buvo ieškoma bankų sąskaitose, ten jų nerasta. S.Gaidjurgio dvaras netoli Priekulės liko jo žmonai Rasai Ramanauskaitei ir vaikams. Nenuskriausta ir Judita Ramanauskaitė, kurios tėvai gyvena A.Juodrio nupirktoje sodyboje netoli Klaipėdos, o pati J.Ramanauskaitė vienu metu buvo žemės sklypo savininkė prie Margio ežero Trakų rajone - ten, kur nužudyti Dmitrijus Kirilovas ir Ilona Uškova.

Turtų nebuvo suspėjęs paslėpti, o gal jų ir neturėjo, B.Juodris. Jį sulaikant dėl A.Karpavičiaus nužudymo buvo areštuota auksinė grandinė su kryžiaus formos pakabučiu. Atlyginęs žalą nužudytojo artimiesiems, jis atgavo savo "turtą". Šie daiktai, kaip B.Juodris paaiškino prokurorui, jam buvo padovanoti tėvo A.Juodrio.

Dar ne galas

R.Šadeikis, dalyvavęs daugelyje "Gaidjurginių" gaujos nusikaltimų, padėjęs žudyti žmones, kasęs jiems duobes ir užkasinėjęs lavonus, buvo nuteistas 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Neprisipažinęs dėl padarytų nusikaltimų S.Gaidjurgis kalėjime sėdės iki gyvos galvos. Toks pat ir M.Marijošiaus likimas, nors jis pirmasis Klaipėdoje davė parodymus dėl gaujos nusikaltimų. V.Baltušiui, iš pradžių padėjusiam tyrimui atskleisti ne vieną nusikaltimą, o vėliau atsisakiusiam parodymų, taip pat skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

A.Graužinis nuteistas 9 metams laisvės atėmimo, A.Damkus - 7 metams ir 2 mėnesiams, B.Juodris - 5 metams.

Bet tai dar ne galas. Generalinė prokuratūra toliau tiria uostamiesčio gaujų nusikaltimus, dvi dešimtis mįslingų nužudymų ir dingimų. Netrukus ateis laikas naujam teismo procesui. Ar ir naujoji byla bus tik apie nužudymus? Ar atsiras joje liudijimų apie gangsterių, verslininkų ir politikų ryšius?

S.Gaidjurgis režisierius

Apie tai, kad pareigūnai bendradarbiauja su gaujomis, vienas pirmųjų viešai prabilo... S.Gaidjurgis, 2000 metais Klaipėdoje davęs man interviu šia tema. Neabejoju, kad S.Gaidjurgis turėjo savų tikslų - patraukti iš kelio jam trukdančius arba kitoms gaujoms padedančius organizuotus nusikaltimus tiriančius policijos darbuotojus.

Jis netgi parūpino vaizdo juostą, kurią pats tikriausiai ir sumontavo, iškirpęs jam nenaudingą informaciją, kurioje užfiksuoti du apie draugiškus gaujų ir pareigūnų santykius, banditų pareigūnams mokamas duokles kalbantys vyrai - Vytautas Ratkus ir Bronius Kracas. V.Ratkus buvo Klaipėdos VPK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras, o B.Kracas - buvęs policininkas.

Išspausdinus šį pokalbį laikraštyje, kilo sumaištis. Po susitikimo su VSD atstovu B.Kracas pareiškė buvęs girtas ir prišnekėjęs nesąmonių. O V.Ratkus po poros mėnesių įkliuvo už 1700 JAV dolerių pardavęs du koltus, vieną mauzerį su duslintuvu ir porą šimtų šovinių.

VSD po publikacijos 2000-aisiais atliko skubų ir trumpą tarnybinį patikrinimą. Mečislovas Laurinkus, tuometis VSD vadovas, paskelbė, kad nė vienas V.Ratkaus ir B.Kraco pokalbyje paminėtas kyšių davimo pareigūnams ir nusikaltimų organizavimo faktas nepasitvirtino.

Kas atsakingas už banditų klestėjimą uostamiestyje 1989-2002 metais, iki šiol neįvardyta.

O prokurorai, sutriuškinę Klaipėdos "gaidjurginius", Panevėžio "tulpinius", Kauno "daktarus" sistemai nebereikalingi. Jie gėdingai atleidžiami iš darbo, kaip ilgametis ONTKD vadovas A.Kliunka, arba perkeliami į žemesnės instancijos prokuratūras, kad jų vietas galėtų užimti nieko ypatingo nenuveikę, bet vadovybei įtinkantys klerkai. Karjeras Generalinėje prokuratūroje dabar daro tie, kurie moka numarinti, o ne ištirti bylas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"