TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos giriose - ugnies šėlsmas

2008 06 14 0:00
Kai kuriuose rajonuose jau užfiksuotas aukščiausios klasės gaisringumas.
LŽ archyvo nuotrauka

Vasara vos tik prasidėjo, o miškų Lietuvoje jau liepsnojo daugiau nei pernai per visus metus. Nors sinoptikai ramina, kad artimiausiu metu sulauksime kad ir nedidelio lietaus, beveik visą šalį apėmusi sausra dar nesitrauks.

2007-aisiais liepsnos buvo apėmusios 38 hektarus, o šiemet iki birželio 12 dienos įvyko 159 miško gaisrai, per kuriuos apdegė 89 hektarai girių. Miškininkai jau ragina žmones be didelės būtinybės nevykti į miškus, o dirbančiųjų juose prašoma elgtis itin atsargiai. Šiaulių rajono savivaldybės valdžia jau uždraudė žmonėms lankytis miške prie Rėkyvos ežero ir pelkės, o Jurbarko - visuose šio rajono miškuose.

Kalti minininkai

Didžiausias pastarųjų dienų gaisras įvyko Šalčininkų miškų urėdijoje. Buvusiame sovietiniame poligone ugniagesiai išvydo liepsnojančius viržius, ugnis nuo jų persimetė į jaunas savaimines pušaites. Gaisras lokalizuotas tik po penkių valandų atkaklios kovos su ugnimi. Spėjama, kad ugnį galėjo įplieksti tądien čia vykę išminavimo darbai. Pirminiais duomenimis, išdegė apie 3 hektarai miško ir apie 40 hektarų viržynų. Jonavos miškų urėdijoje neseniai išdegė 4,9 hektaro miško. Liepsnos siautėjo Panevėžio, Ukmergės ir Trakų rajonuose.

Žolė - kaip parakas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausra apėmusi beveik visą šalies teritoriją, išskyrus pietinę dalį ir rytinį pakraštį. Daugelyje miškų vyrauja ketvirtos, o Tauragės, Telšių, Šiaulių, Joniškio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Kuršėnų ir Jurbarko urėdijose, taip pat dalyje Šilutės, Mažeikių, Šakių, Radviliškio, Kupiškio ir Ukmergės urėdijų - penktos klasės miškų gaisringumas.

Tai aukščiausioji gaisringumo klasė, liudijanti, jog gaisrams kilti sąlygos itin palankios (tikimybė net iki 100 proc.), ugniai įsižiebti užtenka menkos kibirkštėlės, numestos neužgesintos nuorūkos, o liepsna gali nuo žemės pakilti į medžių lajas bei viršūnes. Tokį gaisrą užgesinti labai sunku, jis padaro daug nuostolių. Būtent taip liepsnojo Smiltynės miškas Kuršių nerijoje užpernai.

Ne tik spygliuočių - jau ir lapuočių miškuose, ypač kirtavietėse, žolė perdžiūvusi ir traška tarsi parakas. Pavojų didina tai, jog dažną dieną pučia stiprus karštas vėjas.

Rekordo būta 2006-aisiais

Labiausiai degius miškus prižiūrinčios urėdijos svarsto, ar nereikėtų riboti gyventojų lankymosi giriose. Laimė, po miškus labai daug žmonių kol kas dar nevaikšto, nes uogavimo, grybavimo sezonas dar neprasidėjęs. Tačiau poilsiaujančiųjų yra nemažai, ypač - prie miškingų ežerų.

"Miške daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų - sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, gausu deguonies prisotinto oro, tad čia ugnis įsidega daug sparčiau", - LŽ sakė Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Alvidas Pečiulis.

2006 metai buvo rekordiniai: tada buvo užregistruoti net 1545 gaisrai 1,2 tūkst. hektarų plote, jie padarė žalos už beveik 2 mln. litų. O pernykštę vasarą lietaus buvo gerokai daugiau, tad ir nuostoliai dėl gaisrų gerokai mažesni - 267 tūkst. litų.

Bene didžiausias pastarųjų dešimtmečių gaisras įvyko 1947 metais Jurbarko miškų ūkyje. Tada išdegė net 2 tūkst. hektarų Kaskalnio miško pušynų. Su ugnimi žmonės kovojo keletą dienų, kol ji pati sustojo pasiekusi Nemuno upę. Dvidešimt metų vietos žmonės dirbo, kol atsodino medžius juodoje plynėje.

Pavojinga važinėti

Miškų gaisrų buvo, yra ir bus, tad vienintelė išeitis - kuo anksčiau pastebėti dūmus miške ir kuo greičiau suskubti pasiekti gaisro židinį.

Miškininkai prašo žmonių ir kuo mažiau važinėti automobiliais miške - iš automobilių, traktorių, miškavežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių lekiančios kibirkštys gali uždegti sausą miško paklotę. Itin pavojingos tampa per sausras pageležkelės - motorvežiai neretai išspjauna iš savo kaminų kibirkštis, jos skrieja ir traukiniui stojant.

Miško gaisrai per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6-7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų, be to, išdega derlingiausias dirvožemio sluoksnis. Jis atsikuria tik per trejus ar ketverius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"