TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos gyventojai į Seimą nesiveržia

2016 04 09 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai JAV Kongreso komitetai rengia svarstymus dėl siūlomų įstatymų, prie Kapitolijaus kalvos nutįsta norinčių ten patekti piliečių eilės. Lietuvos Seimas daugiau visuomenės dėmesio sulaukia nebent per piketus ar mitingus. Parlamento durys atviros visiems, tačiau mažai kas žino, ką jame veikti.

Apklausos liudija, kad dauguma mūsų šalies gyventojų mano, jog prisidėti prie viešųjų reikalų tvarkymo pakanka balsuojant per rinkimus. Diskusijos Seimo komitetų posėdžiuose, specialūs komitetų klausymai, viešosios konsultacijos – tokie demokratijos įrankiai daliai visuomenės atrodo lyg egzotika, nors norint dalyvauti priimant sprendimus tereikia brūkštelėti elektroninį laišką.

Vietos eilėje net parduodamos

JAV Kongreso komitetams rengiant svarstymus šiek tiek vietų rezervuojama žiniasklaidai, o kitos paliekamos visuomenės atstovams pagal principą „pirmas atėjai – pirmas patekai“. Kartais žmonės pradeda rinktis iki posėdžio likus parai ar daugiau. Pavyzdžiui, korporacijų lobistai nuolat siekia dalyvauti tokiuose svarstymuose, kad per jų pertraukas galėtų pasikalbėti su įstatymų leidėjais apie projektus, kurie daro įtaką verslui.

Eilės prie Kapitolijaus kalvos virsta ir pasipelnymo šaltiniu. Lobistai nelinkę laukti ir gaišti daugybę valandų, tad sumoka stovėjimo eilėse paslaugas teikiančioms bendrovėms, kad šių pasamdyti žmonės padarytų tai už juos. Prieš prasidedant svarstymams lobistai tiesiog pasikeičia vietomis su samdytais asmenimis ir atvyksta į reikiamą salę.

JAV diskutuojama, ar tokia praktika suderinama su demokratija, o Lietuvoje prie parlamento renkamasi nebent piketuoti.

Trečiadieniais – 300 žmonių

Seimo komitetų posėdžiai ir specialūs klausymai, kaip numato Seimo statutas, yra atviri. Patekti į juos ir išsakyti savo nuomonę apie svarstomus projektus, regis, paprasta.

„Parašykite man elektroninį laišką. Grįš pirmininkė, suderinsiu ir išrašysime leidimą. Atsakysiu dar šiandien. Pakanka nurodyti vardą, pavardę ir kam atstovaujate“, – taip LŽ žurnalistui, prisistačiusiam aktyviu piliečiu, norinčiu dalyvauti komiteto posėdyje, telefonu paaiškino Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro atstovė.

Panašiai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotoja. Jos buvo teirautasi, kaip patekti į trečiadienį numatytą komiteto posėdį, kuriame esą norima tarti žodį. „Jeigu gavote kvietimą ar turite laišką su darbotvarke, kurį siunčiau, atrašykite. Nurodykite pavardę ir kam atstovaujate – užsakysiu leidimą. Kitu atveju parašykite, dėl kokio klausimo ateinate, kad žinotų pirmininkas. Darbotvarkė yra atvira“, – telefonu išdėstė Seimo darbuotoja.

Sesijos laikotarpiu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vienos dienos leidimą į Seimo rūmus gali užsakyti Seimo narys, Seimo kancleris ar pavaduotojai, įgalioti Seimo kanclerio biuro darbuotojai ir kiti.

Vadovybės apsaugos departamento duomenimis, pernai Seimas sulaukė 82 tūkst. lankytojų. Jiems darbo dienomis išrašomi vidutiniškai 95 vienos dienos leidimai. Kaip LŽ informavo Seimo kanceliarija, lankytojų gerokai padaugėja trečiadieniais – komitetų ir komisijų posėdžių dienomis. Į juos ateina ir apie 300 žmonių.

Nežino arba netiki

Tokie palyginti maži skaičiai rodo, kad Lietuvos visuomenė nėra pilietiškai aktyvi. Visų pirma, vyrauja nuostata, jog užtenka balsuoti per rinkimus. Kitaip prisidėti prie sprendimų priėmimo arba nenorima, arba nežinoma, kad yra tokia galimybė. Tačiau tai – tik viena medalio pusė.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės Rūtos Žiliukaitės manymu, pilietinio pasyvumo priežastis paprasta – absoliuti dauguma žmonių nežino, kaip gali prisidėti. „Nors galimybė sukurta, yra vieši svarstymai, konsultacijos, apie tai nežinoma. Kodėl? Informacijos apie tai netrūksta – tereikia susirasti. Tik ji nepasiekia žmonių įprastais būdais – per bičiulius, artimuosius, t. y. per tuos kanalus, kurie efektyvūs ir garantuoja įsitraukimą. O tai tokią veiklą paverstų savaime suprantama arba normalia“, – kalbėjo sociologė.

Nenorą dalyvauti priimant viešosios politikos sprendimus lemia ne vien nežinojimas. „Daug rimtesnis dalykas – nuostatos. Kad ir kaip būtų, mūsų pilietinė visuomenė silpna. Joje mažai žmonių, turinčių suvokimo nuostatą eiti ir daryti. Būtina suvokti, jog norint pasiekti rezultatą, reikia veikti ilgai ir atkakliai. Tai nėra trumpas ir vienkartinis dalykas“, – sakė ji.

R. Žiliukaitės žodžiais, piliečius labiausiai atstumia netikėjimas, kad toks dalyvavimas gali ką nors pakeisti arba duoti naudos. Kitaip būtų ir motyvacijos išsiaiškinti, kaip sprendimų priėmimo procedūra veikia.

Konsultavimasis tik imituojamas

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis panašiai vertino situaciją. Pasak jo, akivaizdu, kad visuomenė nelabai aktyviai domisi ir dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose. Profesorius priminė, jog mažai piliečių ar verslininkų tiki, kad taip galima daryti realią įtaką. Štai 2014 metų „Vilmorus“ atlikta apklausa liudija: verslininkai įsitikinę, jog sprendimai priimami ne atvirai, taigi interesų grupės siekia paveikti valstybės tarnautojus neoficialiais būdais.

„Kita vertus, ne itin gerai organizuojami ir įvairūs klausymai bei konsultacijos, palyginti su gerąja užsienio šalių praktika. Mes paskelbiame klausimą, dėl kurio vyksta konsultacija, ir tikimės, kad automatiškai gausime iš to naudos. Anksčiau žmonių buvo klausiama, ką jie mano apie pensijų reformą? Juk taip niekas su visuomene nesikonsultuoja. Reikia konsultavimosi dokumento: koks klausimas svarstomas, kokios sprendimo alternatyvos, kokie tų alternatyvų pranašumai ir trūkumai. Dabar galimybė suteikta, bet įtakos nedarome“, – dėstė politologas.

V. Nakrošis pats yra dalyvavęs ne vienoje viešojoje konsultacijoje. Pasirodo, jos net nebūna apibendrinamos, o kartais konsultavimosi su visuomene procesą „užgrobia“ interesų grupės, kaip nutiko, tarkime, teiraujantis dėl pedagogų darbo užmokesčio.

Politologo nuomone, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dažnai nesulaukia jokio grįžtamojo ryšio, todėl racionalūs žmonės tokią veiklą pradeda laikyti beprasmiška. „Nėra konsultavimosi ataskaitos, apibendrinimo, kas atsitiko dėl tos konsultacijos, kai sprendimas buvo priimtas. Taigi dažnai imituojame klausymus ir konsultacijas“, – reziumavo jis.

. . .

Žino referendumus ir peticijas

Pernai teirautasi, apie kokius būdus daryti įtaką priimant viešuosius sprendimus, yra girdėję Lietuvos gyventojai ir valdžios sektoriaus atstovai. Atsakymai į šiuos klausimus gali būti tiesiogiai susiję su valdžios institucijų vykdoma informacijos apie sprendimų priėmimą sklaida.

Paaiškėjo, kad dauguma gyventojų žino tik tokias tradicines įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesą formas kaip referendumai (75 proc.), peticijos (64 proc.), kreipimasis į politikus (52 proc.), mitingai, piketai (75 proc.), politinių partijų veikla (52 proc.). Apie kitokius būdus daryti įtaką viešiesiems sprendimams didžioji dalis apklaustųjų nebuvo girdėję. Pavyzdžiui, apie viešąsias konsultacijas žinojo tik 34 proc. žmonių (55 proc. nėra girdėję), apie elektroninius valdžios vartus – 31 proc., apie pilietinės įtakos interneto svetaines (tinklalapiai, kuriuose galima sekti informaciją apie institucijų veiklą, pranešti apie matomas problemas ir pan.) – 41 proc., interneto puslapį www.parasykjiems.lt – 20 procentų.

Tačiau 86 proc. gyventojų įvardijo bent vieną būdą, kaip įsitraukti į viešųjų reikalų tvarkymą.

Šaltinis: Pilietinės visuomenės instituto tyrimas „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas“ (2015).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"