TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos ir Prancūzijos pilotai susidūrė, nes skirtingai suprato skrydžio eigą

2011 10 14 13:35

Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis sako, kad tiriant Lietuvos ir Prancūzijos karo lėktuvų susidūrimą nėra siekiama nustatyti, kurios šalies pilotas dėl to buvo labiau kaltas.

Tokią nuomonę KOP vadas išsakė penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams pristatant rugpjūčio pabaigoje įvykusį incidentą tyrusios Lietuvos kariuomenės komisijos tyrimo išvadas.

"Neturime tokių svarstyklių, kad galėtume pasverti, jog šitas suklydo labiau negu kitas pilotas. Manau, kad tai yra grynai žmogiška situacija ore, kai viskas sprendžiasi sekundėmis. Žmonės yra ne robotai, ne mašinos ir gali suklysti. Tikrai neturime tokio tikslo, kad surasti tą milimetru kaltesnį už kitą. (...) Tokio skrydžio metu, netgi žemėje (jį) aptarus, gali atsirasti situacijų, kurios nėra numatytos. Tada kartais žmonių reakcija būna skirtinga, vieni pasielgia vienaip, kiti - kitaip", - teigė E.Mažeikis.

Orlaivių susidūrimą tyrusios komisijos pirmininkas majoras Vilius Jurgelevičius teigė, jog pagrindinė nelaimės priežastis buvo skirtingas lietuvių ir prancūzų pilotų skrydžio vertinimas.

"Pagrindinė išvada ir svarbiausia buvo tai, kad abiejų orlaivių įgulų nariai skirtingai interpretavo skrydžio eigą. Buvo skiriamas nepakankamas dėmesys vizualiam orlaivių stebėjimui skrydžio metu. Pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko orlaivių kontaktas, tai buvo lėktuvus veikiančių aerodinaminių jėgų pokyčiai lėktuvams skrendant dideliu greičiu ir esant ypatingai arti vienas kito", - spaudos konferencijoje sakė karininkas.

Tačiau jis pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama pilotų kaltė.

"Tyrimo komisijos tikslas nebuvo nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę, buvo nustatyti avarijos priežastis ir pateikti skrydžių saugos rekomendacijas", - teigė Generalinės inspekcijos vyriausiasis inspektorius aviacijai V.Jurgelevičius.

Pasak V.Jurgelevičiaus, pradinis kontaktas įvyko tarp Prancūzijos naikintuvo "Mirage" kilio, arba vadinamosios uodegos, ir Lietuvos karinių oro pajėgų lengvojo atakos lėktuvo "L-39" sparno priekinės briaunos. Dėl šio susidūrimo buvo pažeistos Lietuvos orlaivio konstrukcijos ir pablogėjo "skrydžio charakteristikos".

Karininko teigimu, skrydžio detalės buvo aptariamos prieš skrydį ir jų laikėsi abiejų orlaivių pilotai, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad lėktuvai atsidūrė pernelyg arti vienas kito.

"Tai buvo skrydis skirtas orlaivio gaudymui ir atpažinimui, orlaiviai skrido glaudžioje rikiuotėje, todėl bet koks veiksmų netikslumas ar skrydžio elementų nesupratimas gali privesti prie tragiškų pasekmių. Jie neturėjo skristi vienas virš kito tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių atsidūrė šalia. (...) Turėtų būti išlaikomas saugus atstumas, paprastai tokio tipo skrydžiuose išlaikomas saugus atstumas per sparno mostą", - aiškino kariuomenės  specialistas.

Pasak jo, komisijos išvados bus pateiktos "atsakingiems asmenims", kurie įvertins, ar įvykio metu buvo padaryti kokie nors drausmės pažeidimai. E.Mažeikis žurnalistams sakė, kad įvertins, ar Lietuvos pilotų veiksmuose yra drausmės pažeidimų.

KOP vadas teigė, kad lietuvių pilotai buvo gerai pasirengę, o lėktuvas techniškai tvarkingas.

"Šie pilotai, kurie skraidė, buvo tikrai gerai pasirengę, šiemet buvo priskraidę pakankamą kiekį valandų. Per metus jie maždaug gauna 90-100 skraidymo valandų. Pasižiūrėjus į kitų šalių arba NATO standartus tai nėra labai dideli skaičiai, nes NATO šalys laiko apie 200-250 valandų naikintuvų pilotams. Bet reikia žiūrėti, kokias užduotis jie vykdo. Mes į karo veiksmus neskrendame, vykdome paprastesnes užduotis Lietuvoje ir šio valandų kiekio pakanka", - teigė generolas.

Lietuvių ir prancūzų pilotai bendravo standartine aviacijoje anglų kalba ir nors ji nė vienam iš jų nėra gimtoji, todėl, pasak E.Mažeikio, kalbos barjero tarp pilotų nebuvo ir tai nebuvo nelaimės priežastimi.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad KOP peržiūrės procedūras ir galbūt kai kurias iš patikslins ar sugriežtins.

Rugpjūčio 30-osios rytą po susidūrimo Lietuvos orlaivis nukrito ir sudužo pelėtoje vietoje prie ežero, o apgadintas prancūzų naikintuvas KOP Aviacijos bazėje nusileido pats.

Lietuvių pilotai katapultavosi ir nenukentėjo. Aplinkai buvo padaryta žala už maždaug 50 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"