TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos iš lietuvio niekada neišimsite

2012 07 16 6:04
Rašytoja R.Šepetys įsitikinusi, kad tik gilindamiesi į tautos praeitį galime tapti geresnės ateities architektais. /Ritos Stankevičiūtės ir LŽ archyvo nuotraukos  

Lietuvių pabėgėlio dukra Rūta Šepetys visą pasaulį pribloškė savo pirmuoju romanu "Tarp pilkų debesų", liudijančiu tragiškus mūsų tautos išgyvenimus. Ji kasdien sulaukia laiškų iš skaitytojų, kurie iki šiol nežinojo Sovietų Sąjungos agresijos detalių.

Šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį - birželio 14-ąją - Lietuva minėjo 71-ąsias masinių trėmimų pradžios metines, o prieš keletą dienų pergyvenome tarpukario Lietuvą, kurios nepriklausomą alsavimą užspaudė Sovietų Sąjungos agresija. Romane "Tarp pilkų debesų" (leidykla "Alma littera") rašytoja istorinius faktus ir sausą statistiką pavertė gyva atmintimi. 

"Per knygos herojus, jų pasakojimus istorija prisikelia ir tampa gyva. Sausa statistika virsta žmogumi. Mūsų žinios, emocijos ir nuotaikos susimaišo, tad norime sužinoti vis daugiau ir daugiau. Tai ir yra ypatinga knygų galia!" - pabrėžė R.Šepetys. Ji pridūrė, kad sudėtingais metais lietuviai ne kartą įrodė galintys "aš" ir "mano" paversti "mes" ir "mūsų".

Apie debiutinį romaną, prieš karą į Ameriką pasitraukusią šeimą, skausmingus lietuvių tautos praeities išgyvenimus, jų prasmę ir atspindžius šiandien - "Lietuvos žinių" interviu su Rūta Šepetys.

Romano "Tarp pilkų debesų" viršelis.

Mokykimės iš istorijos

- Prieš mėnesį Lietuva minėjo 71-ąsias masinių trėmimų pradžios metines. Jūsų romano "Tarp pilkų debesų" herojus Sovietų Sąjungos agresija nubloškė į tremtį 1941 metų birželio 14-ąją. Šią dieną ne kartą minite knygos puslapiuose. Kodėl mūsų tautos tragediją simbolizuojančią datą nutarėte priminti pasauliui?

- Rašytojai pradeda istoriją ta diena, kai viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Daugeliui Lietuvos žmonių tokia diena išaušo 1941 metų birželio 14-ąją. Norėjau, kad viso pasaulio skaitytojai suvoktų, kokia tai ypatinga data. Siekiau, kad jie suprastų tą dieną ne vien kaip istorinį faktą, bet kartu pajustų, ką tai reiškia lietuvių tautai.

- Nors ši diena ir kiti tragiški įvykiai tebėra aktualūs, šiandien vis dažniau girdėti raginimų liautis ginčytis dėl istorinių nuoskaudų ir neieškoti tiesos tarptautinių santykių sąskaita. Ar pritariate tokiai nuomonei?

- Dabar mes esame kartos, kuri išgyveno tragiškus įvykius, dalis ir privalome jausti pareigą gilintis į tautos praeitį, mokytis iš jos. Taip galėsime tapti geresnės ateities architektais. Sėkmingos ateities kūrimas reikalauja atviro dialogo, bendravimo apsišarvavus kantrybe ir pagarba. Pernelyg dažnai esame taip įsigilinę į savo asmeninę nuomonę, kad negirdime, ką sako priešais stovintis žmogus.

"Esu lietuvė!"

- Visą savo gyvenimą Lietuvą matėte, stebėjote iš toli. Papasakokite, kokiomis spalvomis jos paveikslas buvo tapomas Jūsų namuose?

- Kiek atsimenu savo jaunystę, Lietuva mūsų namuose dažniausiai buvo pristatoma per virtuvę, maistą ir švenčių tradicijas. Man asmeniškai ji visada buvo dalis mano tapatybės, ypač dėl vardo. Užaugau Amerikoje kaip Rūta Šepetys, ir tai mane išskyrė iš kitų žmonių. Visi aplink nuolat klausinėdavo apie kilmę. Visada atsakydavau: "Esu lietuvė."

- Kai kurie žmonės įsitikinę, kad mylėti Lietuvą iš toli daug lengviau. Ar už Atlanto nuo karo ir sovietų okupacijos gniaužtų pabėgusi Jūsų šeima iš tiesų jautė palengvėjimą?

- Ne. Mano senelis niekada nejautė nė menkiausio palengvėjimo nuo tada, kai išvyko iš savo Tėvynės. Jį kamavo nuolatinis skausmas dėl to, kad teko palikti gimtuosius namus, gimtąją šalį. Ir tas skausmas neapleido visą likusį gyvenimą. Net tuomet, kai buvau dar visai maža, supratau, ką jautė mano senelis. Jis niekada dėl to nebesusitaikė su savimi.

Rašys apie Lietuvą

- Sovietų okupaciją, kuri privertė Jūsų šeimą palikti namus, taip pat keletą kartų akcentuojate skirtingose romano vietose. Kad didžiosios valstybės užmerkė akis, kai iš Baltijos šalių buvo atimama nepriklausomybė, yra skaudus istorinis faktas. Galbūt jį ne veltui primenate savo skaitytojams?

- Šiuo metu knyga yra išleista keturiasdešimtyje valstybių. Kiekvieną dieną sulaukiu skaitytojų, mokytojų ir istorikų elektroninių laiškų iš viso pasaulio. Kai kurie sako, kad niekada nežinojo Sovietų Sąjungos okupacijos Baltijos šalyse detalių. Tačiau per knygos herojus, jų pasakojimus istorija prisikelia ir tampa gyva. Sausa statistika virsta žmogumi. Mūsų žinios, emocijos ir nuotaikos susimaišo, tad norime sužinoti vis daugiau ir daugiau. Tai ir yra ypatinga knygų galia!

- Ar pirmąjį romaną, prikėlusį istorinę atmintį, laikote duokle savo šaknims? Galbūt ateityje išvysime kitą su Lietuvos istorija persipynusią Jūsų knygą? 

- "Tarp pilkų debesų" nėra kokia nors duoklė mano šaknims. Tai duoklė nuostabiems Lietuvos žmonėms. Esu be galo laiminga, kad lietuviai sutiko ir leido man pasidalyti su pasauliu jų istorija. Be abejo, trokštu parašyti daugiau knygų apie Lietuvą. Visą laiką nagrinėju ir stebiu unikalią lietuvių tautos istoriją.

Lietuviškumas - asmenybės dalis

- Rašote apie sovietų smurtą ir agresiją prieš lietuvių tautą, prievartinius trėmimus. Vis dėlto šiuo metu nemažai tautiečių, ieškančių geresnio gyvenimo, ryžtasi savanoriškai tremčiai ir be didesnių sentimentų išvyksta gyventi svetur. Gal globaliame pasaulyje kur kas paprasčiau prarasti ryšį su valstybe?

- Ryšys niekada negali nutrūkti. Galima paimti ir išvežti mažą berniuką iš Lietuvos, tačiau Lietuvos iš berniuko niekada neišimsite. Net ir toli nuo gimtosios šalies gyvenantys lietuviai visada liks tie, kas yra, ir ten, iš kur atėjo. Lietuvių sutikau daug kur - Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Ir visų jų lietuviškumas, kad ir kur būtų, užima didžiausią asmenybės dalį.

- Lietuvoje esate reta viešnia. Kokią ją atvykusi čia pamatote? Kokį įspūdį palieka kraštovaizdis, žmonės?

- Didžiausią įspūdį apie Lietuvą daro žmonių išsilavinimas, verslumo dvasia, kūrybingumas, sumanumas ir patriotizmas. Šalis yra kupina genialių idėjų - nuo akademinių iki meno sluoksnių. Žaviuosi, kaip lietuviai aprėpia ir suderina ne tik žinias, bet ir vaizduotę, kūrybiškumą.

- Jūsų knygoje aprašoma šeimos tragedija, kurioje kaip auksas pelenuose sužiba dviejų jaunų žmonių stiprybė ir žūtbūtinis noras gyventi, sugrįžti. Tą stiprybę turbūt galima pritaikyti ir mūsų tautai, kuri atlaikė istorinius smūgius. Ar tikite, kad blaškomi šiandienos negandų sugebėsime atsilaikyti?

- Niekas negali nuspėti, kaip reaguosime į sunkiausius gyvenimo išbandymus ir kaip juos atlaikysime. Tačiau istorija parodė, kad tragiškų įvykių akivaizdoje Lietuvoje "aš" ir "mano" virsta "mes" ir "mūsų".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"