TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos kariuomenės vadas: jei būtų peržengta raudona linija

2015 04 09 6:00
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

"Svarbiausia - atpažinti hibridinio karo užuomazgą, jei tokia atsirastų Lietuvoje. Viskas prasidėtų nuo kokių nors neramumų ir kurstymų, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. - Svarbu užbėgti jiems už akių, neprarasti kontrolės." Pasyvumas, kaip jis teigė, gali būti mirtinai pavojingas. J. V. Žukas atskleidė, kiek laiko agresijos atveju Lietuva turėtų sugebėti gintis savarankiškai.

Susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto auditorijoje, pilnoje jaunų žmonių. Buvo kalbama apie mūsų valstybės gynybą XXI amžiuje. Akademinis jaunimas įdėmiai klausėsi. Kaip susirinkusiesiems aiškino Lietuvos kariuomenės vadas, geopolitinės situacijos pokyčiai, prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, - labai žymūs. Jis atkreipė dėmesį, kad iki Gruzijos įvykių 2008 metais Rusija buvo laikoma partneriu. Šie buvo pirmas signalas. Iki tol NATO manė, kad, išskyrus tarptautinį terorizmą, situaciją Afganistane, priešų nėra. Aljansas siekė įtraukti Rusiją į visus vykstančius procesus.

Išsisklaidė iliuzijos

Kaip sakė Lietuvos kariuomenės vadas, dabar padėtis pasikeitė. Po Krymo užėmimo pasidarė aišku, kad santykius su Rusija reikia keisti. Išsisklaidė bet kokios iliuzijos dėl tolimesnės jos partnerystės. Priežastis - kadangi pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo buvo sulaužyta tarptautinė teisė, tarptautinės sutartys ir užimta suvenerios valstybės teritorija. Generolas majoras teigė, kad kai daugiau kaip prieš metus, kai Ukrainos pašonėje buvo telkiamos Rusijos pajėgos, tai nebuvo rimtai vertinama, tuomet šie veiksmai laikyti spaudimo priemonėmis, manyta, kad tuo viskas ir pasibaigs. Tačiau Rusija užgrobė Krymą, o Rytų Ukrainoje įžiebė karo ugnį.

Pasak J. V. Žuko, iki šiol mūsų aljanso kariuomenės buvo labiau orientuotos į taikos palaikymo misijas, o ne kovinius veiksmus. Tačiau paaiškėjo, kad prasideda labai rimti dalykai. "Tarp NATO kariškių vyko buvo pakankamai atviros diskusijos, analizuojama padėtis. Buvo priimti sprendimai, kad reikia organizuoti plataus masto karinius mokymus", - kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas. Jis atskleidė, kad kai kurios didelės valstybės skeptiškai žiūrėjo į saugumo priemones, kurių reikėtų imtis dėl Rusijos, o kai kurios reikalavo reaguoti griežtai - Turkija, JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Baltijos šalys. Tada tarsi užsidegė raudonas pavojaus signalas: kuo tai galėtų baigtis, jei situacija pasidarytų tokia rimta, kad reikėtų NATO sąjungininkų pagalbos.

Kuo greičiau, tuo geriau

Kaip pasakojo J. V. Žukas, diskusijos tęsiasi, vis dėlto per Velso susitikimą buvo nuspręsta steigti sudaryti NATO pajėgų integravimo dalinius (NATO Force Integration Units) vadinamose buferinėse su valstybėse, kurios ribojasi su Rusija, jose dislokuoti karius ir tokiu būdu galbūt garantuoti tų šalių saugumą. Taip pat buvo nuspręsta steigti ypač greito reagavimo pajėgas (Very High Readiness Joint Task Force) NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force) sudėtyje. Iki tol karinio aljanso greitojo reagavimo pajėgų reagavimo laikas buvo nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių. Kaip sakė J. V. Žukas, tai - didžiulė problema, nes pasidarė akivaizdu, kad Rusija gali veikti greičiau. O situacija gali pasikeisti per 24 valandas ir į tai reikėtų reaguoti. Buvo nuspręsta, kad NATO dislokuos kontrolės ir vadovavimo struktūras šešiose Europos šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tarptautiniai štabai steigiami pariteto principu: 50 proc. nacionalinių pajėgų ir tiek pat iš partnerių. Jie turėtų atlikti koordinavimo funkcijas. Taip pat palaikyti ryšį su NATO štabais už mūsų šalies ribų ir Lietuvos kariuomenės jungtiniu štabu. Kaip sakė generolas majoras, kol kas nepakankamai aiškus šios sistemos veikimas, bet gerai, kad ji įsteigta ir jau egzistuoja. O kol kas tariamasi dvišalių sutarčių pagrindu. Pagal jas šiais metais į Lietuvą atvyks portugalų, vokiečių, belgų ir amerikiečių kariai. "Mes norime pasiekti, kad sistema veiktų kaip oro policijos Baltijos šalyse", - teigė J. V. Žukas.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado, mūsų kraštui labai svarbus dalykas, kad NATO ypač greito reagavimo pajėgų reakcijos greitis - nuo trijų iki penkių dienų. Šias pajėgas formuos trys šalys: Olandija, Norvegija ir Vokietija. Tada prasidės pirmasis budėjimas. Rudenį numatytos didžiulės NATO pratybos Ispanijoje ir Portugalijoje, ten bus patikrintos ypač greito reagavimo pajėgos. Tačiau, kaip teigė J. V. Žukas, yra viena didelė problema: šios pajėgos negali būti panaudotos be Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimo, o kol toks būtų priimtas, gali praeiti ne viena savaitė. Todėl būtų gerai, kad dėl ypač greito reagavimo pajėgų sprendimus galima būtų priimti pagal oro policijos analogą - iškart, kai situacija rizikinga, be palaiminimo iš viršaus.

Kaip mūsų šalis ruošiasi galimoms grėsmėms? "Gynybos planai buvo atnaujinti, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas. - Sujungėme trijų Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus." Tačiau generolas majoras minėjo, kad yra štabai, komandinės struktūros ir planai, bet trūksta karių. Išlieka problema, per kiek laiko NATO galėtų sugeneruoti karinę pagalbą.

Lietuvos ir JAV karių pratybos Pabradės poligone. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

"Pajėgų ir planų Baltijos šalių atžvilgiu turi amerikiečiai, - pabrėžė J. V. Žukas. - Visiems mums tai yra labai gera žinia, kadangi amerikiečiai, nepriklausomai nuo NATO, čia rengia tarptautinius mokymus, pratybas su Baltijos šalimis." Europoje JAV dislokuoja vieną brigadą, ir reikėtų nuo vienos iki dviejų savaičių, kad galėtų pritraukti savo pajėgų iš viso pasaulio. "Šis amerikiečių planas mums žymiai optimistiškesnis", - tvirtino Lietuvos kariuomenės vadas. Taigi JAV laikome savo strateginiu partneriu.

Šauktiniai tampa profesionalais

"Lietuva turi visas NATO saugumo garantijas, bet patys turime būti pasiruošę ginti savo valstybę. Manymas, kad mus kas nors gins, tėra iliuzija, jei nerodysime savo valios", - sakė J. V. Žukas. Tikėtina, kad Rusijos karinė grėsmė nemažės. Niekas negali pasakyti, kaip klostysis įvykiai Ukrainoje. Manoma, per dvejus metus gali paaiškėti, ar ji pasmerkta žlugti, ar bus pakeista valdžia, ar pavyks pasiekti kokių nors susitarimų ir situacija stabilizuosis. Kol kas akivaizdžios deeskalacijos nematyti, teigė lietuvių generolas majoras.

"Priešiškos pajėgos gali išnaudoti netikėtumą, apsunkinti išankstinę mobilizaciją, trukdyti sąjungininkų pajėgų dislokavimui Lietuvoje, todėl mums reikia savo greitojo reagavimo pajėgų. Turime pamatyti pavojų, jei jis kiltų, ir sugebėti jį identifikuoti, - kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas. - Būtina išmokti Krymo, Ukrainos pamokas. Turime labai aiškiai suvokti, kada gali būti peržengta raudona linija. Reikia pamatyti, jei taikūs socialiniai arba politiniai protestai perauga į prievartą bei tam tikrą ginkluoto konflikto eskalavimą ir reaguoti. Negalime būti pasyvūs, perleisti iniciatyvos ir iš šalies žiūrėti, kuo viskas baigsis. Tai mirtinai pavojinga."

Pasak V. J. Žuko, į pirmus agresyvius ar prievartinius veiksmus reaguotų Lietuvos kariuomenė. Kokia jos padėtis šiuo metu? Kariais užpildyta kiek daugiau, negu 50 proc. visos kariuomenės. O sausumos pajėgų - tik 35 proc. Šalies kariuomenę būtina sukomplektuoti, įsitikinęs vadas. Todėl buvo priimtas sprendimas grįžti prie šauktinių. "Po šaukimo kitą pavasarį turėsime jau 3000 karių, parengtų vykdyti tam tikrus veiksmus kariuomenės sudėtyje", - sakė generolas majoras. Jis priminė, kad ankstesniais laikais, kai Lietuvoje buvo šauktinių kariuomenė, dalis karių norėdavo pasilikti, tokiu būdu buvo suformuotas seržantų korpusas. Tikėtina, kad ir dabar dalis šauktinių norės pasirašyti kontraktus bei tapti profesionalais. Lietuvos kariuomenės vado nuomone, jei viskas bus gerai, per penkerius metus pavyks paruošti rezervą, šalyje gali būti 15-17 tūkst. karių. Be to, dar reikia atnaujinti ginkluotę ir transporto priemones. Pagal priimtą sprendimą tam skirta 150 mln. eurų.

Vėl mokomės veikti savarankiškai

Kai teigė J. V. Žukas, jei mūsų kraštui iškiltų pavojus, reikėtų veikti labai greitai ir su taikos metu turima struktūra. "Lietuvos kariuomenė privalo išmokti veikti viena, - sakė generolas majoras. - Kadaise tai galėjome daryti, bet dabar - nebe. Kai buvome priimti į NATO, manėme, kad mums užteks ekspedicinių pajėgų, o visa kita atliks aljansas. Gyvenimas rodo, jog reikia mokytis veikti savarankiškai." J. V. Žukas informavo, kad šių metų gegužės mėnesį po daugelio metų pertraukos vyks pirmos didelės Lietuvos kariuomenės sąveikos pratybos su kitomis jėgos struktūromis - Viešojo saugumo bei Valstybės sienos apsaugos tarnybomis ir policijos padaliniais. Tai labai svarbu, nes reikia suderinti veiksmus, kad, esant reikalui, galima būtų sėkmingai veikti drauge. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, grėsmės atveju, kiekvienai paramilitarinei organizacijai taip pat numatyti vaidmenys.

J. V. Žuko teigimu, Lietuvos kariuomenei su dabartine struktūra, personalu ir ginkluote reikėtų sugebėti išsilaikyti apie 30 dienų, kol būtų aktyvuotos NATO pajėgos. Šalies kariuomenės vadas tvirtino, kad sėkminga gynyba priklauso nuo sumanumo, vadų ir motyvacijos. "Donecko oro uostas Rytų Ukrainoje buvo ginamas keletą mėnesių, - priminė J. V. Žukas. - Tokių istorijos pavyzdžių buvo daug, viskas priklauso nuo noro tai daryti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"