TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos kultūros elitas: jei taip ir toliau, tuoj Lietuva neturės kuo didžiuotis

2013 09 25 9:46
Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius E.Stancikas nerimauja dėl didėjančios menininkų ir kultūros darbuotojų emigracijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Menkus atlyginimus gaunantys kultūros, meno įstaigų, organizacijų darbuotojai yra itin sunerimę dėl Lietuvos kultūros ateities ir remia Lietuvos kultūros asociacijų iniciatyvą raginti Vyriausybę spręsti kritinę kultūros darbuotojų atlyginimų situaciją. Pasak jų, Lietuvą garsinančių profesionalių kolektyvų greitai gali nebelikti – dėl mažų atlyginimų iš kultūros srities emigruoja jauni atlikėjai, o ir kitos kultūros sritys skundžiasi pralaiminčios kovas dėl talentingų žmonių. 

Kultūros ministro Šarūno Biručio nuomone, kultūros darbuotojų atlyginimai privalo didėti jau nuo kitų, nes nevykstant jokiems postūmiams kultūros srityje, Lietuva liks beveidė.

„Norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad kultūrai valstybė skiria 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kultūra uždirba 6 proc. BVP, todėl drįstu sakyti, kad kultūros vaidmuo yra nepagrįstai menkinamas valstybės ekonominiuose procesuose. Todėl dar kartą norėčiau atkreipti visų politikų ir sprendimų priėmėjų dėmesį į šios perspektyvios srities palaikymą ir sąlygų jos vystymuisi užtikrinimą. Pasaulyje galėtume konkuruoti kūrybingais sprendimais, tačiau dabar suteikime galimybę Lietuvos tapatumą saugančiai kultūrai išlikti, nes šiuo metu matau daug grėsmių, kurios gali būti prilyginamos nacionalinio saugumo klausimams“, - sako Šarūnas Birutis.

Kultūra netenka profesionalių atlikėjų

Kultūros įstaigų vadovai skundžiasi, kad atlyginimų klausimas šiandien yra aktualus bene visoms kultūros įstaigoms ir organizacijoms.

Kauno filharmonijos generalinis direktorius Justinas Krėpšta labiausiai susirūpinęs dėl Kauno valstybinio choro, kuris yra vienas geriausių Europoje ir žinomas plačiai pasaulyje, dainininkų.

„Choras kitąmet švęs 45 metų sukaktį. Praktiškai minimalus mėnesinis atlyginimas priartėjo prie choristų atlyginimo, kuris yra 1000-1200 litų. O juk tai pagrindinis Lietuvos reprezentacinis choras, kuris daug programų rengia su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais ir Lietuvos kameriniu orkestru, atlieka pačius sudėtingiausius chorinius veikalus ir aukščiausiu lygiu reprezentuoja Lietuvos chorinę kultūrą užsienyje“, - teigia J.Krėpšta.

Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas taip pat tvirtina, kad išlaikyti profesionalus tampa prabanga bet kuriam Lietuvos teatrui.

„Vyriausybė turi ne tik pakelti atlyginimą, bet ir reikia peržiūrėti visą koeficientų skalę, nes ji yra tokia minimali, kad išlaikyti gerą specialistą yra neįmanoma. Vadovauju teatrui jau septinti metai, man atėjus buvo tos pačios problemos – didžiulės įtampos tarp darbuotojų, nes visada rudenį žmonės išsigąsta mokesčių už šildymą, vis brangsta pragyvenimas, o turbūt nuo 1994 metų kultūros darbuotojų, ne tik aktorių, bet ir kitų mums brangių specialistų, atlyginimai yra minimalus. Tai išties kritinė situacija, ypač dabar, kai Konstitucinis Teismas grąžino atlyginimų dydį tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų šiandieninėje Lietuvoje dar galėjo išgyventi. Toks akibrokštas kultūros darbuotojų atžvilgiu yra tikrai žeidžiantis ir parodantis valstybės požiūrį – ji išties nevertina mūsų kultūros darbuotojo, kuris yra vienetinis, unikalus ir iš tiesų nepakeičiamas profesionalas“, - sako teatro vadovas.

E.Stancikas taip pat nerimauja dėl didėjančios menininkų, kultūros darbuotojų emigracijos ieškant labiau užtikrinto pragyvenimo.

„Investuojame didžiulius pinigus į kultūros objektus – mūsų teatras restauruotas, vyksta festivaliai, užsieniečiai stebisi, kokį turime teatrą, kokios galimybės kūrybai! Bet kaip išlaikyti kūrėją tokiame kūrybai sukurtame objekte, jeigu jis tegauna nuogutėlį tūkstantį litų? Čia yra savotiškas moralinis klausimas“, - svarsto E.Stancikas.

Kad kultūros darbuotojai, ypač atlikėjų menas, yra visiškai užmiršti jau kokias dvi dešimtis metų, neabejoja ir Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis.

„Mes rizikuojame ateityje prarasti ištisas atlikėjų kartas. Kai yra tokie atlyginimai, niekas nenori studijuoti atlikėjų meno, nes jaunimas žino, kad iš to darbo jie tikrai nepragyvens. Jie mato, kaip reikia lakstyti žmogui, kad išlaikytų šeimą – jis dar per šešis septynis darbelius eina, kad uždirbtų bent porą tūkstančių. Čia didelė problema. Sensta kolektyvai, jaunimas neateina, taigi galim labai greitai prieiti liepto galą – nebus nei kam groti, nei kam dainuoti. Gabesni žmonės tuoj pat išvažiuoja, nes čia nemato perspektyvos“, - kalba prof. P.Bingelis.

Jam antrina Justinas Krėpšta, Kauno filharmonijos vadovas. „Su tokia kultūros darbuotojų atlyginimų situacija greitu laiku mes galime tikrai neišlaikyti tokio aukšto lygio - jau prarandame gerus dainininkus, baigusius aukštąjį mokslą, didelę problemą chore turime su vyrų balsais. Dainininkus net bandome įdarbinti sargais ar kitais pagalbiniais darbuotojais. Manau, kad mūsų valstybė turėtų apsispręsti dėl tų kolektyvų, kurie reprezentuoja Lietuvą aukščiausiu lygiu, kaip tai daro estai ar latviai,“ – sako jis.

Kita vertus, pasak kultūrininkų, jeigu visi išvažiuos ar išeis iš meno sferos, kas tuomet neš profesionalųjį meną į mokyklas? „Juk mes koncertuojam moksleiviams, rengiam edukacines programas, kviečiam mokyklas ir į Kauno filharmoniją, buvo ir Maironio, ir Čiurlionio metų programos. O jei neliks kolektyvų, tai nebus ir edukacinės, šviečiamosios veiklos“, - sako prof. P.Bingelis.

Bibliotekose modernios technologijos lauktų gerų specialistų

Kovą dėl talentingų jaunų žmonių pralaimi ir Lietuvos bibliotekos, neabejoja Birštono viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė.

„Didelės Lietuvos bibliotekininkų bendruomenės profesinės kompetencijos ir vykdoma veikla nevertinami, nors bibliotekos Lietuvoje yra pasiekusios didžiulį progresą. Bibliotekininkai, įvaldę modernias technologijas ir programinę įrangą, dirba naujausiomis programomis. Jie moko ir konsultuoja gyventojus kompiuterinio raštingumo pagrindų, įvairiomis kultūrinėmis ir socialinėmis programomis skatina vaikų ir jaunimo skaitymą. Deja, bibliotekininkų atlyginimai ir toliau lieka mažiausi tarp biudžetinių įstaigų, ir net tarp kultūros įstaigų darbuotojų, o specialistų atlyginimai sparčiai artėja prie minimalios algos - šiandien jų vidurkis yra 1270 Lt iki mokesčių“, - sako A.Jaskūnienė.

Pasak jos, toks darbo apmokėjimo netolygumas tik patvirtina faktą, kad bibliotekos pralaimi kovą dėl talentingų žmonių, nes vykstant natūraliai ar priverstinei kvalifikuotų darbuotojų rotacijai, dabartinis atlygis negali pritraukti kompetentingų profesionalų. Neadekvatus atlyginimas neskatina bibliotekų paslaugų kokybės ir plėtros, o tai kelia grėsmę modernios bibliotekos išlikimui ir kaitai.

Šalies muziejininkų situaciją apžvelgiančios Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, muziejų darbuotojų atlyginimai šalyje yra gerokai mažesni už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Lietuvoje muziejų darbo užmokesčio fondas, skiriamas jų steigėjų, nėra didintas nuo 2008-ųjų, o nuo 2013 m. pradžios iki 1000 Lt padidinus minimaliąją mėnesinę algą, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų.

Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė pabrėžia, jog svarbu, kad kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimas nepriešintų, o skatintų išlaikyti ir stiprinti bendrystės ryšius vienoje sistemoje dirbančius žmones.

„Esame įsitikinę, kad iš esmės pradėta spręsti viena opiausių kultūros politikos problemų – atlyginimų kėlimo klausimas – būtų itin svarus, konkretus ir telkiantis kultūrinę bendruomenę žingsnis įgyvendinant ne tik Seimo patvirtintas Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires, bet ir Vyriausybės programą kultūros srityje“, - sako V.Griškevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"