TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos kunigaikščių žiedas

2015 03 04 8:30
Dainiaus Tunkūno (katedra.lt) nuotrauka

Mūsų senajame Vilniuje iškilmių dienomis tarp kitų giesmių skambėdavo ir šis posmas: „O palaimintasai Kazimierai! O Lietuvos kunigaikščių žiede!“.

Į tą laisvos Lietuvos kunigaikščių žiedą krypstą mūsų akys Šv. Kazimiero šventės proga. Tas taurusis lietuvis, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Vilniuje, yra lietuviškojo jaunimo ir visos mūsų tautos įkvėpimas.

Kai dar carinės okupacijos metu pavergtoji Lietuva, anot poeto, buvo ir tamsi, ir juoda, tada slapta susirinkęs lietuvių klierikų būrelis Kauno seminarijoje nutarė steigti draugijėlę Lietuvos liaudžiai šviesti. 1889 metais klierikas Paulius Šilinskis nuvyko į Vilnių, gavo ten šv. Kazimiero relikvijų, įdėjo jas į misinginius kryželius ir padalino dešimčiai savo artimųjų draugų, kurie sudarė slaptą draugijėlę ir pasižadėjo gaminti religinę lietuvių literatūrą, ją platinti, telkti jai lėšas. Tai buvo pirmasis branduolys vėliau garsios šv. Kazimiero draugijos, paskleidusios tūkstančius religinių ir mokslinių bei grožinių knygų po Lietuvą. Pirmieji to švietimo darbo pionieriai sau įkvėpimą sėmė iš šv. Kazimiero.

Vysk. Valančiaus liudijimu, Kražių bažnyčioje dar XVII šimtmetyje buvo įtaisyti didžiausi visoj Žemaitijoj varpai, kurių vienas turėjo užrašą:

— Kazimierai, tu žemėj nuostabus, Danguje dar nuostabesnis.

Ir galbūt kaip tik tas varpas savo galingai gaudžiančiu balsu žemaičiams įkvėpė ryžto ginti savo mylimą bažnyčią nuo kazokų.

Prie šv. Kazimiero karsto Vilniaus kapitulos nutarimu nuo pat 1612 metų degė amžinoji lemputė. Ta nepaliaujamos garbės liepsnelė ir dabar plevena kiekvieno lietuvio širdyje.

Musų istorikas prof. Ivinskis, Vatikano archyvuose tyręs šv. Kazimiero gyvenimą, teisingai skelbia:

— Lietuvių tautoj Kazimiero spindėjimas, įžiebtas skaistaus jo gyvenimo ir altoriaus garbės, tebešvyti per visus amžius iki mūsų dienų.

Šv. Kazimieras žadina mumyse pasitikėjimą lietuvių tautos didingu gajumu. Šv. Kazimiero laikais lietuvis buvo Lietuvos ir Lenkijos soste, šv. Kazimiero brolis Vladislovas buvo išrinktas Vengrijos ir Čekijos karaliumi. Šv. Kazimiero sesutės ištekėjusios buvo už Saksų, Brandenburgo ir Bavarijos valdovų. Lietuvos įtaką juto visa Europa, visa Rusija.

Šalia to politinio genijaus, lietuvių tauta parodė didelę dvasinę jėgą išugdydama kilnų šventąjį jaunikaitį šv. Kazimierą.

Paveiksluose šv. Kazimieras dažnai vaizduojamas nukreipęs žvilgsnį į Aušros Vartus, ten, kur krypsta viltys ir ilgesys viso pasaulio lietuvių.

Šv. Kazimieras, tas karališkų rūmų auklėtinis, mylėjo darbo ir vargo žmogų. Vargingesnieji, kurie nedrįsdavo eiti tiesiai pas valdovą, išsipasakodavo šv. Kazimierui savo skriaudas, ir jis atitaisydavo. Didžiūnai prikaišiodavo, kad jis tik žeminąs save tokiais patarnavimais prasčiokams, o šventasis atsakė:

— Nėra didesnės garbės didžiūnams, nėra kilnesnio dalyko kunigaikščiams, kaip pagerbti Kristų vargšų asmenyje.

Pirmojo Pasaulinio karo laikotarpyje vokiečių okupacijos metu nekartą Lietuvoje buvo iškelta vėliavėlė — kur stulpe, prie tilto — su įrašu:

— Šv. Kazimierai, gelbėk Lietuvą.

Senovės kronikos rašo apie šv. Kazimiero stebuklą prie Dauguvos. Ant balto žirgo jis tada, 1518 metais, pasirodęs lietuvių pulkams, padrąsinęs juos, pervedęs per Dauguvos upę, ir taip jie išlaisvinę Lietuvos valdomą Polocką nuo apgulusios maskviečių kariuomenės. Mes tikime, kad ir dabar šv. Kazimieras padės Lietuvai sulaukti laisvės.

Šv. Kazimieras vaizduojamas su lelija. Lelija tai įrodymas, kad ir iš purvinos žemės gali išaugti baltutis skaidrus žiedas. Lelijos žiedas vis stiebiasi augštyn, turėdamas atvirą taurę Dangaus malonių rasai. Lelijos kvapas tai simbolis tauriojo žmogaus, kurs aplinkui skleidžia mielą artimo meilės dvasią.

Jau Šekspyras yra pasakęs, kad pūvanti lelija dvokia labiau už bet kurią kitą gėlę. Tuo simboliškai jisai norėjo pasakyti, kad jaunimas, kuris yra tautos žiedas, kuris turi būti skaistus kaip lelija, pūva, jeigu pasineria į neskaistumo dumblus. Šv. Kazimieras tų pavojų išvengė, nors gyvenimo aplinkybės jam ir buvo sunkios, nors ir augo, gyveno karaliaus dvare, kur papročiai augštu skaidrumu nepasižymi.

Rašytojas Guilbert'as teisingai pastebi, kad pirmose kovose prieš neskaistumą tik uoliai praktikuojamas tikėjimas gali valiai duoti jėgos apsispręsti ir nugalėti. Šv. Kazimieras buvo uolaus tikėjimo. Ypač buvo stiprus jo pasitikėjimas Marijai ir meilė jai. Jis ją nuoširdžiai garbino, jis jai giesmes kūrė, jis norėjo būti su Marijos giesme, į karstą įdėtas, palaidotas. Tas jo tikėjimas, ta jo meilė Marijai labai jam padėjo išlaikyti skaistybę, kuri yra didžioje garbėje pas Dievą ir didžiai branginama gilesnių žmonių. Net ir Fichtė vienu kartu rašė:

— Pagarboje laikyti nepažeistą skaistybę ir šventėti nuo jaunystės yra vienintelis kelias pasiekti viską, ko mes norime pagal tą įpareigojančią amžinojo Dievo patarimo jėgą.

Kitas mintytojas — A. Conti — taip reikšmingai atsiliepia apie skaistų jaunuolį:

— Jeigu turėčiau du vainiku, duočiau vieną jaunuoliui, kuris išsilaiko skaistus, nepaisydamas žmonių pagundų, o kitą — kareiviui, atnešusiam pergalę iš kovos lauko. Tačiau jei turėčiau tik vieną, jisai būtų skirtas tik tau, jaunuoli tyros ir tvirtos sielos. Tavyje yra tikras ryžtingumas ir jėga, kuri savu laiku įstengs nugalėti didžiuosius pavojus, duoti kilnų dorybių pavyzdį. Tik tu vienas pasidžiaugsi tikruoju gyvenimo grožiu. —

Šv. Kazimieras tuo dvasios herojumi buvo.

Iš prel. Juozo Prunskio knygos „Metai su Dievu“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"