TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos kurortai atlaikė turistų antplūdį

2007 08 25 0:00
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Baigiasi kurortinis sezonas Lietuvos pajūryje. Verslininkai skaičiuoja pelną, turizmo organizatoriai prognozuoja kurortų ateities perspektyvas, o Lietuvos gyventojai dar skuba šį savaitgalį pasimėgauti šilta jūra.

Šiemet buvo viena iš tų retų vasarų, kai į Palangą atvykusiems poilsiautojams tekdavo patiems ieškoti nakvynės, mat atvykėlių nepasitikdavo nė vienas greta kelio nakvynę siūlantis privatininkas.

Panašaus poilsiautojų antplūdžio sulaukė ir Neringa. Nepaisant to, kad beveik visą vasarą poilsiautojus ir jų automobilius per Kuršių marias keldavo net keturi keltai, būdavo dienų, kad tiek vienoje, tiek kitoje marių pusėje nusidriekdavo ilgos eilės.

Palangą pamėgo pietiečiai

Dėl sudėtingų vizų išdavimo sąlygų bei panaikintų tiesioginių skrydžių iš Maskvos į Palangą šiame Lietuvos kurorte sumažėjo svečių iš Rusijos. Tačiau šią netikėtai atsiradusią nišą užpildė pietinių Europos ir greta Baltijos jūros esančių valstybių piliečiai. "Besibaigiančia vasara Palangos verslininkai neturėtų skųstis, nes šiemet mus aplankė kaip niekada daug turistų, - LŽ kalbėjo didžiausio šalies kurorto turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė. - Apie padidėjusį poilsiautojų srautą mes sprendžiame iš mūsų centro lankytojų skaičiaus. Pernai per dieną turizmo informacija domėdavosi apie 150 lankytojų, o šiemet šis skaičius padidėjo iki 200-300."

Pasak A.Valužienės, nors šiemet Palangoje atostogavo nemažai Rusijos gyventojų, jų vietą ima užimti turistai iš Italijos ir Ispanijos. Taip pat į Palangą savo transportu - gyvenamaisiais nameliais su ratais - vis daugiau važiuoja Skandinavijos šalių piliečiai.

"Svečių iš tų šalių padaugėjo ne tik dėl to, kad jie nori aplankyti naująsias Europos Sąjungos šalis. Pavyzdžiui, italai ir ispanai, atvažiavę į Palangą, džiaugėsi galimybe ištrūkti iš tas šalis šią vasarą alinusios kaitros. Jiems patinka mūsų klimatas, gamta. Įdomiausia, kad keliaujantieji dviračiais pedalus mindavo naktį, o dieną ilsėdavosi", - pasakojo A.Valužienė.

Beje, dviračių turizmas mūsų šalyje, ypač pajūryje, tampa vis populiaresnis. Tam įtaką turi ir naujai nutiesti asfaltuoti, tik dviratininkams skirti takai nuo Klaipėdos iki Palangos ir nuo Smiltynės iki pat Nidos.

Trūksta kempingų

Pasak A.Valužienės, šią vasarą Palangoje sumažėjo pasirinkusių ilgą, savaitės ar ilgesnį, poilsį, tačiau padaugėjo pravažiuojančių turistų, kurie čia užtrunka vos dieną ar dvi: "Daugiausia tai skandinavai, keliaujantieji po visas tris Baltijos šalis, aplankantys jų sostines, Lenkijos šiaurėje esančią Mozūriją, Kaliningrado sritį. Taip pat dviratininkai."

Svečių stoka nesiskundė ir keturių žvaigždučių viešbučio "Palangos vėtra" marketingo vadybininkė Ingrida Valaitienė. Jos teigimu, svečių šiam viešbučiui netrūko ir jis buvo užimtas visą vasarą. "Aišku, didžiąją klientų dalį sudarė iš anksto vietas užsisakę lietuviai ar rusai. Tačiau atlaisvėjusius ir nerezervuotus kambarius išsyk užimdavo trumpam į Palangą atvykę turistai", - sakė I.Valaitienė.

Nors gerėja turizmo infrastruktūra ir dėl to didėja atvykėlių skaičius, A.Valužienė prognozuoja, kad šis didėjimas ilgainiui gali sustoti: "Jei kurorto valdžia niekaip neapsispręs dėl kempingo autoturistams statybos, keliaujantieji automobiliais ims lenkti Palangą."

Baltijos pajūryje tėra vienas jiems apsigyventi tinkantis kempingas Nidoje. Visų kitų panašias paslaugas teikiančių poilsiaviečių kokybė net ir mūsų šalies gyventojams atrodo esanti žemo lygio. Paprastai tai tėra tik stovyklavietės, kuriose galima pasistatyti palapinę.

Viešnagė trumpėja

Šią vasarą važiuojantiesiems į Neringą tekdavo pavargti, kol pavykdavo rasti laisvą vietelę automobiliui pastatyti. Tačiau poilsiautojai į Kuršių neriją nenutrūkstamu srautu važiavo visą vasarą. Vos 3500 gyventojų turinčioje vietovėje oficialiai gali apsistoti apie 6000 poilsiautojų. Atostogautojų neatbaidė ir iki 40 litų padidėjęs mokestis už kėlimąsi keltais per Kuršių marias, ir nuo liepos 1-osios iki 20 litų padidėjusi rinkliava už įvažiavimą į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Vienintelis kempingas ratuotiems turistams Nidoje visą vasarą buvo pilnas, o vietas jame užsisakyti tekdavo iš anksto.

Neringos verslininkai taip pat pripažįsta, kad šią vasarą dominavo pravažiuojantys turistai. Pasak Antano Noreikos, Nidos viešbučio "Nidos smiltė" savininko, nors didžiąją dalį jo klientų sudaro vokiečiai, jų kasmet mažėja: "Pavienių keliautojų beveik neliko. Vokiečiai paprastai važiuoja didelėmis grupėmis po visas Baltijos šalis, užsuka į Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą. Todėl viešbutyje jie apsistoja tik pernakvoti. Kartais pasilieka ir dviem naktims. Tačiau apsigyvenančiųjų savaitei ar 10 dienų liko labai mažai. Seniau šį segmentą papildydavo rusai, tačiau dėl sudėtingos Lietuvos vizų išdavimo procedūros ir jų labai sumažėjo."

Pasak A.Noreikos, užsieniečius Neringoje žavi ramybė, unikali gamta ir beveik autentiška architektūra. Poilsiautojai mėgsta pasivaikščioti po miestelį, kai kurie pasirenka kelionę burlaiviu po Kuršių marias, plaukia į kitoje marių pusėje esantį Mingės kaimą. "Tačiau nidiškiai laivų savininkai už tokias iškylas užsiprašo tokių sumų, kad net vokiečiai stebisi - daugeliui jų yra brangu, - kolegų verslininkų gobšumu piktinasi A.Noreika. - Gerai, kad į Nidą atplaukdavo laivų savininkai iš kitos marių pusės - Kintų, Rusnės. Šių kainos ne tokios didelės."

Valandos kelionė jachta ar burlaiviu iki smėlio kopų vienam žmogui Nidoje kainuoja 15 litų, o kurėnu - 25 litus. Ilgesnė, 5-6 valandų trukmės iškyla po Kuršių marias su žuviene Mingės kaime vienam asmeniui kainuoja apie 100 litų.

Parkuose gerdavo rusai

Pasak Aurimo Jusio, Palangos policijos komisariato viršininko, ši vasara kurorto policijai nebuvo kuo nors ypatinga, tačiau ir nuobodžiauti nebuvo kada.

A.Jusio teigimu, nors į Palangą buvo komandiruota apie 90 pareigūnų iš kitų šalies vietovių, pastiprinimo galėjo būti ir daugiau. "Tačiau tinkamai organizavus darbą bei sudarius optimalius patrulių maršrutus, manau, su užduotimi susidorojome", - sakė jis.

Kurorto policijos vadas tvirtino, kad daug jėgų teko skirti svečiams, geriantiems viešose vietose, drausminti: "Žmonės mano, kad atvažiavus į kurortą galima visiškai atsipalaiduoti ir sau leisti absoliučiai viską. Ypač svečiai iš Rusijos nesupranta, kad gerti viešose vietose, parkuose ir skveruose, Lietuvoje draudžiama."

"Juk savaitgaliais į Palangą, kur tėra 17 tūkst. gyventojų, atvažiuodavo nuo 200 tūkst. iki pusės milijono poilsiautojų. Tarp jų būdavo ne tik norinčiųjų ilsėtis, bet ir triukšmadarių bei vagilių, - LŽ sakė A.Jusys. - Šią vasarą į pajūrį poilsiautojus traukė ne tik geras oras, bet ir įvairūs renginiai. Būtent tada policijai ir tenka intensyviausiai dirbti."

Anot kurorto policijos viršininko, pareigūnai jau seniai pastebėjo, kad pirmoji neramumų banga miestelyje kyla apie 1 val. nakties. Tokiu metu iš uždaromų kavinių išeinantieji ima kabinėtis prie namo traukiančių praeivių, o linksmybėms pratęsti pinigų pritrūkę chuliganai tamsoje plėšia poilsiautojus.

Apie penktą ryto poilsiautojų miegą ima trikdyti uždaromų naktinių diskotekų ir barų lankytojai. Susidūrusios dvi tokios agresyvios grupės taikiai prasilenkia labai retai.

Dauguma skendusiųjų - girti

Šią vasarą visų prie Baltijos jūros esančių paplūdimių gelbėtojai vienu balsu tvirtino, kad didžiausia rykšte jiems tapo neblaivūs poilsiautojai. Nors vartoti alkoholį viešoje vietoje draudžiama, didžioji dalis poilsiautojų tokio draudimo nepaiso. Šią vasarą absoliuti dauguma skendusių poilsiautojų buvo neblaivūs.

Gelbėtojai tvirtina neturintys teisės patys drausminti geriančiųjų svaigalus. Pasak Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos specialisto Aleksandro Mefiodo, gelbėtojai gali tik iškviesti policijos pareigūnus. "Atvykus patruliams girtautojai paprastai būna pasislėpę kur nors kopose, o tada policininkai pyksta ant mūsų, kam be reikalo juos gaišiname", - sakė A.Mefiodas.

Tačiau policijos pareigūnai tvirtina, kad kovoti su geriančiaisiais paplūdimiuose labai sunku. "Aišku, paprasčiausia kaltę dėl neblaivių skenduolių suversti policijai, tačiau poilsiautojai ir patys privalo būti sąmoningi, - sakė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla. - Atvykus patruliams į paplūdimį, nė vienas iš tų, kurie įtariami gėrę alų ar kitus gėrimus, jau nebegeria. Tad ir bausti lyg ir nebėra už ką."

Gelbėtojų duomenimis, šią vasarą užfiksuota daugiau skendimų nei praėjusią ir dėl pakitusio jūros dugno reljefo. Tai pripažino ir Klaipėdos, ir Palangos paplūdimių gelbėtojai. Vieni pavojingiausių paplūdimių yra Melnragėje, Giruliuose, Karklėje ir Palangoje. Po audrų čia būna išmušamos duobės, kurios turi įtaką ir formuojantis srovėms. Ilgametę patirtį turintys gelbėtojai ir žvejai teigė, kad per pastaruosius 20 metų šią vasarą jūra buvo kaip niekad audringa.

citata

Jei kurorto valdžia niekaip neapsispręs dėl kempingo autoturistams statybos, keliaujantieji automobiliais ims lenkti Palangą.

Ilgametę patirtį turintys gelbėtojai ir žvejai teigė, kad per pastaruosius 20 metų šią vasarą jūra buvo kaip niekad audringa.



02 Visų prie Baltijos jūros esančių paplūdimių gelbėtojai skundėsi neblaiviais poilsiautojais.

03 Palangoje atostogautojai nėra labai išrankūs - jie labiausiai vertina jūrą ir saulę.

04 Nors paplūdimiuose draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, retas poilsiautojas paiso šio draudimo.

05 Neringos verslininkai skundžiasi kolegų, plukdančių turistus burlaiviais po Kuršių marias, labai didelėmis paslaugų kainomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"