TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos lenkė nori W ir sūnaus gimimo liudijime

2011 10 17 14:00

Kol kas nesėkmingai Lietuvos teismuose w raidės dokumentuose siekianti lenkų kilmės Lietuvos pilietė pateikė dar vieną skundą - šįkart dėl sūnaus gimimo liudijimo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ketvirtadienį ketina nagrinėti skundą, pateiktą Malgožatos Runevič-Vardyn, kuri siekia dokumentuose būti vadinama Malgrozata Runiewicz-Wardyn. Ji prašo įpareigoti pakeisti sūnaus gimimo liudijimą.

Ši byla, kaip ir skundas dėl pačios moters dokumentų, anksčiau buvo sustabdyta laukiant Europos Sąjungos (ES) teismo sprendimo, BNS sakė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Tas pats teismas rugpjūtį konstatavo, kad Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė jos vardą ir pavardę rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles.

Šis sprendimas priimtas po ES Teisingumo teismo išaiškinimo, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei.

Gegužę Liuksemburge įsikūręs ES teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus "rimtus nepatogumus" draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas.

Anot Vilniaus teismo, M.Runevič-Vardyn pati susikūrė sau nepatogumus, nes Varšuvos civilinės metrikacijos skyriuje ir aukštojoje mokykloje pasirinko savo vardą ir pavardę užrašyti lenkiškai.

Be to, problemų dėl sutuoktinių pavardžių skirtumų irgi galima išvengti. Anot teismo, tam galima visada pateikti kitus reikiamus dokumentus arba pasų ir santuokos liudijimų kopijas, vertimus.

Teismas taip pat rėmėsi Konstitucija ir kitais įstatymais, kuriuose teigiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių, o įvairūs civilinės būklės aktai rašomi, keičiami, registruojami lietuvių kalba.

Teismas minėjo ir Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pabrėžiama, kad Lietuvoje yra šimtai tautybių ir jei būtų leista jų visų atstovams vardus ir pavardes dokumentuose rašyti savo tautinės mažumos kalba, tai galėtų pažeisti tvarką valstybėje.

Apylinkės teismo nutartis apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"