TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos metų įvykiai – euro įvedimas ir kariuomenės stiprinimas

2015 12 28 9:55
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Svarbiausi besibaigiančių 2015-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo euro įvedimas ir kariuomenės stiprinimas, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai.

Į svarbiausiųjų įvykių penketuką taip pat pateko elektros jungčių į Vakarus užbaigimas, pirmieji tiesioginiai merų rinkimai ir Seimo priešprieša su prezidente dėl generalinio prokuroro.

Apklausos dalyvių nuomone, pasauliui didžiausią įtaką šiemet darė migrantų krizė ir teroro išpuoliai.

„Įsivesdama eurą, stiprindama krašto apsaugą ir atsikratydama energetinės izoliacijos Lietuva dar giliau integravosi į Vakarus, bet pabėgėlių krizė ir terorizmo grėsmė padidino pačios Europos Sąjungos susiskaldymo tikimybę ir sukėlė pavojų laisvo judėjimo Šengeno erdvei“, – sako BNS naujienų skyriaus redaktorius Vaidotas Beniušis.

Lietuva devynioliktąja euro zonos nare tapo sausio 1 dieną, siekdama įsitvirtinti Europos Sąjungos struktūrose ir tikėdamasi pigesnio skolinimosi. Po sklandaus euro įvedimo parama naujajai valiutai išaugo, bet dauguma gyventojų įsitikinę, jog bendras kainų lygis pakilo, nors oficiali statistika rodo priešingai.

„Verslo žinių“ apžvalgininkas Stasys Gudavičius euro įvedimą pavadino sėkmės istorija. „Logistiškai ir procedūriškai pavyko išvengti didesnių nesklandumų ar nesusipratimų, keičiant valiutą. Be to, nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, kad „viskas tikrai pabrangs“, taip neįvyko“, – sakė jis.

„Valiutos keitimo procesas reikalavo nemenkų pastangų tiek iš valstybės, tiek iš privačių institucijų pusės. Galima pasidžiaugti, kad didžioji dalis nerimo dėl euro įvedimo nepasitvirtino, o Lietuva padidino pasitikėjimą savo ekonomika ir finansų sistema“, – teigė žurnalo IQ redaktorius, profesorius Tomas Janeliūnas.

„Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis atkreipė dėmesį, kad „euro įvedimas patvirtino tvyrančią socialinę įtampą, susijusią su didelės dalies visuomenės žemomis pajamomis ir neadekvačiomis kainomis, iš to kylančias baimes, atsargumą, nepalankumą naujovėms“.

Daugelis žiniasklaidos atstovų išskyrė kariuomenės stiprinimo priemones – šauktinių grąžinimą, naujos ginkluotės įsigijimą, papildomų NATO pajėgumų dislokavimą.

Savaitraščio „Veidas“ redaktorius Rimvydas Valatka teigia, kad šauktinių grąžinimas ir savanorystės pakilimas ne tik stiprina Lietuvos gynybą, bet ir pasėjo gerus patriotizmo grūdus ateičiai.

„Profesionalų kariuomenės išplėtimas ir apginklavimas niekada nebūtų galėjęs pasiekti tokių toli siekiančių rezultatų“, – sakė R.Valatka.

„Lietuva tokios karinės reformos nematė nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, kai irgi sparčiai stengtasi perginkluoti, modernizuoti kariuomenę, bet nespėta“, – teigė delfi.lt gynybos reporteris Vaidas Saldžiūnas.

LRT naujienų tarnybos direktoriaus Audriaus Matonio nuomone, 2015-aisiais priimti Lietuvos ir sąjungininkų sprendimai žymėjo „persilaužimą politikų ir visuomenės sąmonėje, suvokiant Rusijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui bei pasirengime duoti joms atkirtį“.

Tarp svarbiausių įvykių pateko ir gruodį inauguruotos elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją. Pirmąja tikimasi gauti pigesnės skandinaviškos elektros, o antroji laikoma svarbiu žingsniu siekiant ilgainiui atsiskirti nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo.

„Šios jungtys – mūsų energetinė nepriklausomybė“, – sakė Irma Verbienė, „Verslo žinių“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.

BNS apklausoje taip pat dažnai minėti kovą vykę savivaldos rinkimai, kuriuose merai pirmą kartą rinkti tiesiogiai.

„Nauja rinkimų sistema iš esmės atlaikė išbandymą ir visos savivaldybių tarybos dirba kartu su žmonių rinktu meru“, – teigė alfa.lt vyriausiasi redaktorius Tadas Marčiukaitis.

Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys teigė, kad savivaldos rinkimai buvo svarbūs ir dėl gana sėkmingo visuomeninių susivienijimų pasirodymo, kuris „ne tiek atskleidė pozityvias šių judėjimų perspektyvas, kiek išryškino politinių partijų problemas ir potencialą naujiems populistiniams dariniams“.

Dalis žurnalistų taip pat atkreipė dėmesį į Seimo pasipriešinimą prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlytiems kandidatams į generalinius prokurorus.

LNK laidos „Alfa savaitė“ vedėjas Tomas Dapkus sakė, kad nepritardamas dviem prezidentės kandidatams „Seimas susigrąžino savo teisėtą vietą konstitucinių valdžių sąrangoje“.

„D.Grybauskaitė dažnai prokuratūrą, teisėsaugos institucijas ir slaptąsias tarnybas siekia naudoti kaip savo galios, nukreiptos prieš kitus politikus, verslo, žiniasklaidos atstovus ir kitus asmenis ar grupes, įrankį“, – teigė jis.

Tarp kitų įvykių minėtos diskusijos dėl pabėgėlių priėmimo, įtarimai neskaidria veikla valdančiųjų socialdemokratų gretose, „AirLituanica“ bankrotas, žudynės Kražiuose, Valstybės saugumo departamento vadovo pasikeitimas, automato pagrobimas iš policijos, sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimas, darbo santykius liberalizuojančio socialinio modelio pateikimas ir valdžios atsigręžimas į tautines bendrijas.

„Sprendimą priimti pabėgėlius vertinu teigiamai, tačiau, deja, tai sukels daug neigiamų padarinių – rasistinė retorika didins populistinių partijų ir radikalių veikėjų šansus gauti daug balsų kitų metų Seimo rinkimuose, skatins ksenofobines nuotaikas“, – teigė IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius.

„Russkoje Radio Baltija“ programų direktorius Ernestas Alesinas teigė 2015-aisiais pastebėjęs tendenciją žiniasklaidoje sieti tautines bendrijas su kitų valstybių režimais, taip sudarant prielaidas nepasitikėti kitataučiais Lietuvos piliečiais. Kartu jis pasidžiaugė, kad daugiau dėmesio tautinėms mažumoms skyrė prezidentė, užsienio reikalų ministras ir Vilniaus meras, parodydami, kad būtinas dialogas tarp valdžios ir jos piliečių.

Lietuvos žurnalistų nuomone, pasauliui didžiausią įtaką 2015-aisiais darė pabėgėlių ir migrantų krizė Europoje, teroro išpuoliai Paryžiuje, Rusijos įsitraukimas į karą Sirijoje ir tarptautinis susitarimas dėl priemonių kovoti su klimato kaita.

„Visi svarbiausi pasaulio įvykiai yra susiję tarpusavyje: pasaulis galutinai įsitikino, kad tapo globalus ne tik pinigams ir darbo jėgai, bet ir terorizmui. Teroro aktus Paryžiuje, Egipte sieja teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“. Jos veikla ir suirutė Sirijoje lemia ir padidėjusius pabėgėlių srautus, nuo kurių kenčia Europa“, – sakė naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė.

BNS redaktorės Jūratės Skėrytės teigimu, migrantų krizė atskleidė ES nepasirengimą, neryžtingumą, nemokėjimą užkirsti kelią grėsmei, biurokratizmą ir veiksmų koordinavimo stoką. Portalo 15min.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas atkreipė dėmesį, kad krizė sustiprino ksenofobines nuotaikas Europoje.

„Migrantų bangos sukeltas chaosas, deja, persikėlė ir į politinę areną, ir į ES piliečių galvas. Rezultatas – politinis blaškymasis, radikalūs ir neracionalūs sprendimai bei ksenofobinių ir islamofobinių nuotaikų pakilimas kone visose ES šalyse“, – teigė jis.

„Teroro aktai Paryžiuje sugriovė iki šiol buvusią iliuziją, kad mes, europiečiai, esame kažkur toli nuo karo veiksmų. Lygiai taip pat – iliuziją, kad atsargus laukimas gali duoti rezultatų ar išspręsti problemas“, – teigė 15min.lt pirmo puslapio redaktorius Audrius Ožalas.

„Klaipėdos“ dienraščio vyr. redaktorius Saulius Pocius teigė, kad Maskvos sprendimas rudenį dislokuoti Rusijos karinę aviaciją Sirijoje „tam tikra prasme reabilitavo Rusiją, nes ši tapo svarbios koalicijos prieš ISIS partnere“. „Vakarams, nors to jie ir nedeklaruoja, „Islamo valstybės“ klausimas, sykiu – ir pabėgėlių problemos sprendimas, visada buvo svarbesnis nei Krymas ir banditiškas karas Ukrainos rytuose“, – teigė jis.

Gruodį Paryžiuje 195 šalys sutarė siekti, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, ir ilgainiui pereiti nuo iškastinio kuro išteklių naudojimo prie atsinaujinančių šaltinių energetikos.

„Paryžiaus klimato kaitos konferencija tapo dar viena paskata pasauliui sutelkti protus ir pastangas plėtojant atsinaujinančią energetiką ir kuo mažiau kenkti planetai“, – sakė žurnalo IQ redaktorė Lina Navickaitė.

Daugiau nei kartą taip pat buvo paminėtas tebesitęsiantis konfliktas Ukrainoje ir vasarį pasiektas Minsko susitarimas dėl paliaubų, krizė Graikijoje ir konservatyvios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos pergalė Lenkijoje.

„Graikijos krizė – ne toks jau netikėtas sukrėtimas, rodantis, kad europinis projektas iš esmės gali būti apgręžiamas, kad rezultatai gali būti anaiptol neprognozuojami dėl asmeninių veiksnių, ir kad politinė bendrijos vizija yra pavojingai aplenkusi praktinius integracijos žingsnius“, – sakė LRT užsienio naujienų vyriausiasis redaktorius Vykintas Pugačiauskas.

Analogiškoje BNS apklausoje 2014 metais svarbiausiais įvykiais Lietuvoje buvo išrinkti suskystintų gamtinių dujų įrengimas ir prezidentės D.Grybauskaitės perrinkimas, pasaulyje – Rusijos veiksmai Ukrainoje ir „Islamo valstybės“ grupuotės įsitvirtinimas Sirijoje bei Irake.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"