TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos miškininkai skambina pavojaus varpais

2008 04 15 0:00
R.Zebčiukas tvirtina, kad rengiamos permainos miškininkystės sektoriui apribotų net gyventojų galimybes įsigyti malkų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Miškų urėdai kritikuoja Lietuvos miškininkystės pertvarkymo projektus ir abejoja, ar nuo šių permainų bus geriau Lietuvos miškams.

Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis tvirtina, kad prieš rinkimus politikai nekalba apie Lietuvos miškininkystės reformavimą, nes tai gali pakenkti jų reitingams. Anot jo, numatomos reformos yra pražūtingos ne tik urėdijoms, bet ir smulkiems miškininkams, o naudingos tik medienos perdirbimo magnatams.

"Siūloma iš 42 urėdijų padaryti vieną arba devynias stambias įmones, kurios pigiai ir be eilės tiektų žaliavą statybinių plokščių gamintojams", - sako S.Pališkis. Jo nuomone, taip stengiamasi sukurti galingą plokščių gamintojų monopolį, kuris diktuotų medienos kainas ir sužlugdytų smulkias medienos įmones. Latvija bandė sukurti centralizuotą miškininkystės valdymo sistemą, tačiau ja nusivylė ir grįžta prie tokios, kuri dabar veikia Lietuvoje.

Dingti nesumokėjus

S.Pališkis priminė, kad prieš penkerius metus urėdijos buvo "girdomos" patriotinėmis kalbomis ir raginimais neparduoti medienos į užsienį didesne kaina, o atiduoti ją lietuviškoms įmonėms, kurios pagerėjus laikams sumokės pinigus.

Vėliau prasidėjo ekonominis teroras. Viena po kitos bankrutavo kelios medienos perdirbimo įmonės, priklausančios dideliam VMG (Vakarų medienos grupė) koncernui. Vien Šiaulių urėdijai bankrutavę "Rietavo baldai" nesumokėjo 80 tūkst., "Interflex" - 50 tūkst. litų. Bankrotai buvo organizuoti dirbtinai - siekiant nemokėti skolų. Dar visai neseniai keletas UAB "Vakarų medienos grupė" įmonių Šiaulių urėdijai buvo skolingos šimtus tūkstančių litų, skolas pavyko išsireikalauti tik per teismus.

Monopolio link

Šiaulių urėdijos medienos ruošos inžinierius Romualdas Zebčiukas irgi tvirtina, kad "Lietuvos medienos" asociacijos parengti reformos projektai išstums iš rinkos smulkiuosius medienos perdirbėjus. Urėdijos kiekvienais metais gali iškirsti nustatytą kiekį medienos. Jei įsigaliotų šie projektai, kelios didžiosios įmonės pigiai supirktų didžiąją dalį medienos ir net popiermedį, kurį, užuot pelningai pardavusios, sumaltų medienos plokštėms. Tokios permainos pakenktų ir privačių miškų ūkiams, apribotų daugelio miestelių katilinių ir gyventojų galimybes naudoti malkų medieną kurui.

Tarp miškininkų sklando kalbos, kad siekiai monopolizuoti medienos perdirbimo rinką "stumiami" ne dėl visuotinės naudos. Neva stengiamasi aprūpinti dideles įmones medienos žaliava, o paskui jas gerokai brangiau parduoti Lenkijos perdirbėjams.

Tokių miškininkystės permainų organizavimu urėdas S.Pališkis kaltina "Vakarų medienos grupę" ir jos prezidentą Sigitą Paulauską, kuris smulkiuosius verslininkus yra pavadinęs spekuliantais ir kurio rankose yra kone visa medienos plokščių pramonė. LŽ pavyko susisiekti su S.Paulausku. Atsiliepęs į skambutį, jis kalbėti atsisakė, atkirtęs, kad dabar yra Austrijos kalnuose.

Ne nuo to galo

Šiek tiek nuosaikesnių pažiūrų dėl miškininkystės pertvarkos yra Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra. Tačiau ir jis pripažįsta, kad Lietuvoje reforma pradedama ne nuo to galo, nors pasaulyje vieno miškininkystės modelio ir nėra. Pasak jo, šiandien mažesnės urėdijos šalyje iš vieno hektaro gauna daugiau pajamų nei didesnės. "Tai nereiškia, kad urėdijas reikia dar pasmulkinti, tačiau faktai verčia pamąstyti, ar verta jas suvienyti ir stambinti", - svarstė A.Tebėra.

Skandinavijos šalys sugebėjo sukurti tokią miškininkystės pramonę, kuri racionaliai sunaudoja visą savo kertamą medieną ir dar tiek pat importuoja. "Netiesa, kad skandinavai savų miškų nekerta ir perka mūsiškius. Kerta tiek pat, tačiau nukirstus medžius dvigubai racionaliau panaudoja", - sakė pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos miškams yra svarbūs trys dalykai: miško išteklių atnaujinimas ir jų puoselėjimas, piniginiai ištekliai tinkamai užauginti ir paruošti miško žaliavą, rūpinimasis miškininkystės sektoriuje dirbančiais žmonėmis. "Jei atleisime daug sekretorių ir miškininkų, situacija nepagerės, - teigė A.Tebėra. - Mes tiesiog tūpčiojame vietoje. Per 18 metų galėjome turėti medienos plantacijas plokščių ar popieriaus gamybai. Tik dabar susigriebėme - išaugusiai plokščių pramonei trūksta medienos. Tūpčiojome vietoje ir tada, kai reikėjo ES fondų pinigus panaudoti. Ieškome kaltininkų ir korupcijos tinklų, tačiau nepripažįstame, kad patys nieko nenuveikiame miškininkystės labui."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"