TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos muzikantai šlovino Azerbaidžano diktatorių

2011 05 18 0:00
Trendlife nuotrauka

Gegužės 10-ąją Švedijos sostinėje Stokholme, garsiojoje miesto rotušėje Stadshuset, kur įteikiamos Nobelio premijos, vyko pompastiškas renginys, skirtas pirmojo Azerbaidžano prezidento, buvusio Azerbaidžano KGB pirmininko ir kompartijos pirmojo sekretoriaus, Sovietų Sąjungos kompartijos politinio biuro nario Heidaro Alijevo 88-osioms gimimo metinėms pažymėti, kuriame dalyvavo ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO).

H.Alijevo kultą šlovinančios šalies ambasada į salę įnešė diktatoriaus, SSRS politinio biuro nario ir ilgamečio Azerbaidžano KGB vadovo, mirusio 1993 metais, biustą.

Smuiku grojo premjero žmona

H.Alijevą jo gimtadieniui skirtame koncerte šlovino aštuoniasdešimt LNSO muzikantų, tarp jų ir antruoju smuiku grojanti ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus žmona Rasa. Koncerte dalyvavo tik keli azerbaidžaniečiai - dirigentas Azadas Alijevas, pianistas Farhadas Badalbeyli ir trys dainininkai. Buvo atliekami išimtinai azerbaidžano kompozitorių kūriniai, o pirmiausia - prezidento dukros Sevilios sukurta daina "Mama".

Gegužės 31-ąją panašus renginys, tik šį kartą skirtas Azerbaidžano nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, vyks Berlyno filharmonijoje, vienoje geriausių pasaulio salių. Ir čia Lietuvos muzikantai šlovins Azerbaidžaną bei jo mirusį prezidentą diktatorių grieždami šio krašto kompozitorių kūrinius. Bus atliktas tik vienas lietuvio kompozitoriaus kūrinys.

Informuodamos apie koncertą Stokholme Azerbaidžano visuomenės informacijos priemonės garbstė šalies nepriklausomybės simbolį H.Alijevą ir valdžią perėmusį jo sūnų Ilchamą Alijevą, koncerte dalyvavusius savo atlikėjus. Ir tik probėgšmom paminėjo LNSO. Valstybinė naujienų agentūra "AzerTAc" informacijoje anglų kalba Lietuvos orkestro išvis nepaminėjo. LNSO, Lietuvą reprezentuojantis simfoninis orkestras, Azerbaidžano šventėje dalyvavo privačių samdomų muzikantų teisėmis. Lyg vestuvių muzikantai.

Lietuvos jubiliejui - kuklus paminėjimas

Lietuvos nacionalinė filharmonija tokią nepagarbą svarbiausiam reprezentaciniam Lietuvos orkestrui vadina kūrybiniais mainais, tačiau savo tinklalapyje koncerto Stokholme, tokioje prestižinėje vietoje kaip Rotušė, neaprašė. Skelbiama tiktai apie gegužės 7-ąją filharmonijoje įvykusį LNSO koncertą su Azerbaidžano dirigentu ir pianistu, kuris yra projekto "Chazar-Baltik" dalis.

Ir iš tiesų 2008 metų rugsėjo 24-ąją Lietuvos ir Azerbaidžano nacionalinių filharmonijų vadovai Rūta Prusevičienė ir Muradas Adigezalzade pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo, joje numatyti kūrybiniai mainai, koncertų rengimas paritetiniais pagrindais (nekalbama apie finansus). Tačiau panašu, kad ši sutartis vienpusiškai naudinga Azerbaidžanui.

Pernai, Lietuvai minint nepriklausomybės 20-metį, kuklūs šalies ambasadų renginiai nė iš tolo neprilygo Azerbaidžano užmojams. Nevažiavo mūsų atlikėjai į užsienį, kad pristatytų geriausius Lietuvos koletyvus ir jų pasiekimus. Londone viso labo buvo atidaryta plakatų paroda ir parodyti du filmai, Stokholme apsiribota ambasadoriaus kalba, Berlyne koncertavo folkloro grupė "Laja", Ciuriche - pianistė Neringa Balnytė, Vengrijoje - Zarasų rajono kultūros centro teatras ir t. t.

Kuklios išimtys, pristačiusios Lietuvos profesinį meną, - Paryžius, kur koncertavo Mūza Rubackytė, Latvija, sulaukusi M.K.Čiurlionio kvarteto, ir Tokijas, kur grojo pianistas Petras Geniušas. Tačiau niekur, net Briuselyje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo proga nepasirodė reprezentacinis šalies orkestras.

Azerbaidžane Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio paminėjimas apskritai subliūško, nes į renginį kviesta M.Rubackytė neatvyko dėl nutrauktų skrydžių išsiveržus ugnikalniui Islandijoje. O Azerbaidžano Kultūros ministerija nepuolė gelbėti į keblią situaciją patekusios ambasados.

Ką mainysime į V.Krėvę?

Pernai rugpjūtį Lietuvos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui ruošiantis kelionei į Azerbaidžaną ministerijos tinklalapyje buvo paskelbta, jog bus siekiama išspręsti įsisenėjusį klausimą dėl rašytojo klasiko Vinco Krėvės atminimo įamžinimo Baku. V.Krėvė 1918-1920 metais buvo nepriklausomos Lietuvos konsulas Azerbaidžane.

Nuo ministro vizito praėjo beveik metai, tačiau V.Krėvės atminimas vis dar neįamžintas, nors viso labo reikia pritvirtinti jau pagamintą atminimo lentą ant mokyklos, kurioje vaikus mokė V.Krėvė, sienos. Vis negaunamas Azerbaidžano valdžios institucijų leidimas. Gal Azerbaidžano valdžia nusprendė, kad Lietuvai turėtų pakakti kilimo, kurį padovanojo ministrui A.Gelūnui? O už leidimą pakabinti atminimo lentą Baku reikalaujama tokios pat lentos Lietuvoje garsiam Azerbaidžano veikėjui. Nors LŽ nepavyko sužinoti, kas tas veikėjas, galima spėti, jog pačiam H.Alijevui, kurio asmenybės kultas klesti Azerbaidžane. Lietuvos valdžia kol kas tokio leidimo neduoda, taigi ir V.Krėvė lieka neįamžintas.

Traukia lyg medus

Iš santykių su Lietuva azerbaidžaniečiai siekia naudos sau. Tačiau mūsų valdininkus, netgi vyriausybės vadovą A.Kubilių bei prezidentę Dalią Grybauskaitę Azerbaidžanas vilioja lyg bites medus. Į Baku skrenda ir pirmieji valstybės asmenys, ir Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, kultūros ministras. Netgi "Eurovizijoje" pirmą vietą užėmė šios šalies atlikėjai. Tuo tarpu Europos Parlamentas gegužės viduryje priėmė rezoliuciją dėl Azerbaidžano, nurodydamas, kad šioje šalyje negerbiamos žmogaus teisės. Taip pat Azerbaidžanas yra vienas pasaulio korupcijos suvokimo indekso lyderių.

Azerbaidžano populiarumą augina šios šalies pinigai. Savo kultinio lyderio gimtadienį Azerbaidžanas pompastiškai minėjo ne tik Stokholme, bet ir Kuveite, Atėnuose, Argentinoje, Vašingtone, Los Andžele, todėl ir pritrūko atlikėjų.

LNSO kelionė į Stokholmą taip pat buvo dosniai apmokėta.

"Koncertą organizavęs Azerbaidžano kultūros fondas apmokėjo visas faktines orkestro išlaidas už kelionę, viešbučius, dienpinigius ir draudimą", - vardijo R.Prusevičienė, nepaminėjusi mokesčio už koncertą. R.Prusevičienė atsisakė nurodyti konkrečią filharmonijai sumokėtą sumą, nors valstybinės įstaigos pajamos yra viešos. Ar yra konkreti sutartis dėl Lietuvos simfoninio orkestro koncertų Stokholme ir Berlyne ir kas ją pasirašė? Kokio dydžio suma praturtėjo

valstybinės įstaigos biudžetas? Ar privati kišenė? R.Prusevičienė nepasakė, ir kokio dydžio honorarai buvo sumokėti pirmajam smuikui ir orkestro dirigentui.

"Azerbaidžanas apmoka visas faktines išlaidas, tai mūsų valstybei labai apsimoka, nes tokiu būdu pristatomi mūsų atlikėjai ir autoriai. Mūsų atlikėjai - nacionalinė vertybė, jų koncertas sukuria didelę pridėtinę vertę, taip sužinoma apie mūsų orkestrą, jis kviečiamas į kitas programas", - bėrė R.Prusevičienė, nors apie tokius "naudingus" koncertus nutylėjo filharmonijos tinklalapyje.

Kultūros ministrui LNSO dalyvavimas šlovinant Azerbaidžano diktatorių taip pat atrodo priimtinas.

"Ir prezidentė į Azerbaidžaną buvo nuvykusi, ir tarpparlamentiniai mainai vyksta, santykiai su Azerbaidžanu yra plėtojami, - dėstė A.Gelūnas. - Ir jie nemažai investuoja į šiuos ryšius. Aš manau, kad kultūros sritis nėra tiek politizuota, jog turėtume nutraukti šitą bendradarbiavimą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"