TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos neįgaliesiems krizė dar nesibaigė

2014 12 02 15:07
Neįgalieji surengė eitynes sostinės Gedimino prospektu iki Lietuvos vyriausybės rūmų.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Taip teigė antradienį, gruodžio 2 dieną, eitynes sostinės Gedimino prospektu organizavę Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai. Priešaky buvo stumiamas didžiulio riedulio muliažas, o kai kurie eisenos dalyviai buvo prisitvirtinę sparnų imitacijas. "Neįgalieji - tarsi angelai. O rutulys - simbolinė mūsų negalia. Norime, kad visi kartu padėtume ją stumti", - apie atributus teigė neįgaliųjų atstovė Rasa Kavaliauskaitė.

"Tas riedulys - Sizifo akmens simbolis, - naujienų portalui lzinios.lt savo versiją sakė vienas eisenos dalyvių Renatas Kačinauskas. - Seimo nariai gali pasikelti atlyginimus, o neįgaliesiems esą nėra pinigų. Nors jie tokie patys piliečiai kaip visi. Juk kada nors visi eisime pas Dievą į dangų." Vyriškis aplinkiniame dalijo kvietimus pasirašyti peticiją, palaikančią neįgaliųjų judėjimą.

Sparnais pasidabinusi Galina Jurevič, stūmusi vežimėlį su jame sėdinčiu "sparnuotu" vaikinu, teigė: "Neįgalieji yra lyg angelai. Jie - geros širdies žmonės. Eisenoje dalyvauju, nes mano sūnus neįgalus." Klausiama, kokių turi problemų, moteris sakė, kad trūksta pinigų. G. Jurevič tvirtino, kad sunku rasti darbą. Kadangi reikia daug laiko skirti neįgaliam sūnui, ji negali dirbti pagal visą etatą. "Niekas nesirūpina mamomis, kurios namie prižiūri neįgalius vaikus", - teigė G. Jurevič. Kurį laiką ji buvo bedarbė. Dviese gyveno iš 700 litų, kuriuos valstybė skiria neįgaliam sūnui. Šiuo metu moteris dirba ne visą darbo dieną.

"Norėčiau dukrą labiau išlavinti, bet neturiu tokios galimybės, esu vieniša mama, - pasakojo neįgalią mergaitę auginanti Irena Grigienė. - Dukrai dabar 13 metų. Turiu galimybę dirbti, bet ne visą darbo dieną. Atlyginimas minimalus. Įsivaizduokite - o juk reikia mokėti buto mokesčius, pirkti benzino, paprasčiausio maisto..." Klausiama, ar tai didžiausia problema, moteris papildė, kad trūksta laikino atokvėpio. "Neatsimenu, kada buvau teatre, dažnai apie save pamirštu", - sakė neįgalios mergaitės mama. Todėl ji norėtų, kad būtų teikiama daugiau paslaugų, turėti laikino atokvėpio nuo kasdienių nesibaigiančių rūpesčių, jog būtų atstatytas neįgaliųjų finansavimas, koks buvo iki krizinio laikotarpio.

Apkarpytos programos

"Atėjo laikas išeiti į gatves ir pasakyti, kad norime gyventi taip, kaip ir kiti žmonės, - kalbėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė ir Lietuvos neįgaliųjų forumo tarybos narė R. Kavaliauskaitė. - Mes norime būti kartu su visuomene. Tačiau tam nesudarytos tinkamos sąlygos. Neužtenka trumpalaikių finansinių investicijų." Pasak jos, finansuojant neįgaliuosius, reikalai pajudėjo, bet rezultatas nėra toks, kokio tikimasi. "Per krizę labiausiai nukentėjo tie, kurie negali pasipriešinti - mes, neįgalieji, ir senyvo amžiaus žmonės. Buvo labai apkarpytos mūsų programos, pavyzdžiui, Nacionalinė neįgaliųjų integracijos programa. Šiuo metu ji neatstatyta. Vis dėlto tikimės, kad reikalai taisysis."

Eitynes, minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną, sostinėje surengė Lietuvos neįgaliųjų forumas, vienijantis 15 didžiausių šalies žmonių su negalia organizacijų ir atstovaujantis daugiau nei 300 tūkst. šalies žmonių su negalia ir jų šeimos narių interesams. Gruodžio 1 dieną paskelbę atvirą laišką ministrei Algimantai Pabedinskienei, siūlė aptarti aktualius klausimus ir išklausyti asmenų su negalia poziciją bei kvietė ateiti į V. Kudirkos aikštę, kai ją pasieks eisena. Kaip portalui lzinios.lt sakė neįgaliųjų atstovė R. Kavaliauskaitė, ministrė atsakė į laišką ir pakvietė susitikti gruodžio 10 dieną.

Į V. Kudirkos aikštę atėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Žurnalistų klausiamas apie problemas dėl neįgaliesiems apkarpytų programų, jis sakė: "Nuo 2014 metų atstatytas finansavimas iki krizinio laikotarpio. Kitais metais jis šiek tiek didėja. Tariamės su neįgaliaisiais ir jų organizacijomis, kaip jie gali panaudoti tą didėjimą." Viceministras teigė, kad yra apie 300 programas vykdančių nevyriausybinių organizacijų, todėl reikėtų kalbėti, kokia tikslingesnė, kokia ne tokia efektyvi, o ne apie visas iškart ir nekonkrečiai. Pasak A. Šešelgio, per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirta 25 mln. Lt programoms, integracijai ir kitokiai veiklai: 15 mln. Lt per savivaldybes, o 10 - tiesiogiai. "Tačiau kalbėti vien apie pinigus tada, kai minima Neįgaliųjų diena, galbūt nesinorėtų. Todėl, kad finansavimą pagal galimybės stengiamės pastoviai didinti. Vyksta procesas, peržiūrint programas. Mes per Neįgaliųjų reikalų departamentą diferencijuojame tam tikras negalios grupes ir stengiamės problemas spręsti", - kalbėjo viceministras.

"Prie suskilusios geldos"

Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ teigimu, neįgaliųjų bendruomenė pripažįsta, kad yra nusivylusi valdžia ir politikais, kurie juos prisimena tik tada, kai pritrūksta pinigų ar artėja rinkimai, ir pamiršta situacijai pagerėjus. Primena, jog Lietuvos BVP prieškrizinį lygį pasiekė jau 2012 metais, o gyventojų perkamoji galia dar anksčiau – 2011-aisiais. "Tuo metu žmonės su negalia, valstybės biudžetui lopyti paaukoję 100 mln. litų, liko prie tos pačios suskilusios geldos. Artėjanti neįgaliųjų diena jau šešerius metus paeiliui bus krizinė. Pataikaudama skaitlingiausioms rinkėjų grupėms valdžia sugebėjo atstatyti pensijas ir jau pradeda jų grąžinimą, bet asmenų su negalia organizacijų veiklos ir paslaugų programinis biudžetas, krizės metais apkarpytas daugiau nei 30 proc., kitais metais, kaip dar tik žadama, padidės vos septyniais proc. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje dėl krizės pasekmių neįgaliesiems skurdo rizika yra daugiau kaip 20 proc. didesnė nei šalies vidurkis. Pagal šį beviltišką neįgaliųjų būklę atspindintį rodiklį, Lietuva lenkia tik Latviją", - neseniai paskelbė "Lietuvos neįgaliųjų forumo" atstovai. Jie pabrėžė, kad socialiai labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės turi būti labiausiai ginamos valstybės ir tai turi vykti nuolat. Ir ragino valdžią liautis politikuoti ir pradėti dirbti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"