TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos padangėje - "fenikso" skrydis

2010 05 18 0:00
Corbis/Scanpix iliustracija

"Fenikso sindromas" - taip specialistai vadina tyčinius bendrovių bankrotus, kai jų turtas atsiduria naujose įmonėse, o senųjų kreditoriai lieka nieko nepešę. Ši praktika Lietuvoje plinta lyg virusas, tačiau teismus pasiekia vos viena kita tokia byla.

Nors pripažįstama, kad pastaruoju metu Lietuvoje gerokai padaugėjo tyčinių bankrotų, juos tirti pareigūnai imasi itin retai.

"Pats bankrotas niekam nerūpi. Pareiškimus žmonės rašo norėdami atgauti turtą ar pinigus. Todėl ikiteisminiai tyrimai pradedami pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už turto iššvaistymą ar pasisavinimą, savavaldžiavimą. Tačiau visų šių nusikaltimų esmė ta pati - nesąžiningai baigtas verslas", - pabrėžė LŽ kalbintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) viršininko pavaduotojas Valdas Skupas. Pasak jo, reti tyčinių bankrotų tyrimai užtrunka, ypač tada, kai narpliojama stambių bendrovių veikla.

"Privalome ištirti kiekvieną pareiškimą. Turime atlikti auditą, arba, kaip anksčiau sakydavome, reviziją. Tai labai brangi procedūra. Bankrutuojančios įmonės turėtų pačios atlikti tokį auditą, tačiau jei laiku nesikreipia dėl bankroto, policija joms tarsi suteikia nemokamą paslaugą", - aiškino V.Skupas.

Kaip tvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ENTS poskyrio viršininkė Galina Pavlova, pareigūnų galimybės sėkmingai baigti pradėtą tyčinio bankroto tyrimą yra menkos dėl lėšų ir specialistų trūkumo. Dar viena bėda ta, kad bankroto administratoriai policijai neretai pateikia tik bendro pobūdžio informaciją.

"Bankroto administratoriaus teisė ir pareiga - surinkti duomenis apie visus sandorius, tačiau dažnai gauname tik įmonių veiklos aprašymą su prierašu: "Manau, kad įmonės vadovai veikė nesąžiningai." Todėl viską turime daryti patys", - antrino kolegei V.Skupas.

Klasikiniai pavyzdžiai

Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB Marijampolės mėsinės buvusios vadovės Jūratės Gorskienės byla. Praėjusį penktadienį turėjo būti skelbiamas nuosprendis, tačiau buvo pranešta, kad teismas pradeda iš naujo tirti įrodymus. Už finansinius nusikaltimus antrąkart teisiamai moteriai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Turto pasisavinimu, nusikalstamu bankrotu, mokesčių nemokėjimu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu kaltinama J.Gorskienė, bylos duomenimis, iš Marijampolės mėsinės pasisavino per 730 tūkst. litų. Nustatyta, kad direktorė iš bendrovės kasos imdavo pinigus, skirtus atsiskaityti su tiekėjais, ir naudodavo juos savo vardu įsteigto ūkio reikmėms. Tai lėmė Marijampolės mėsinės nemokumą. 2008 metų balandį paskelbtas įmonės bankrotas.

Tai klasikinis "fenikso sindromo" pavyzdys. "Feniksai" - tokie atvejai, kai kurį laiką sėkmingai veikusios bendrovės sužlugdomos, o jų turtas perkeliamas į naujai įsteigtas įmones.

Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patarėjo Igorio Kržečkovskio, tokių bendrovių veiklai būdingi trys etapai. Iš pradžių įmonės veikia normaliai, o po kurio laiko pradedama ruoštis jų sužlugdymui. Vienas paprasčiausių būdų, kaip tai padaryti, - pardavinėti produkciją, bet neatsiskaityti su tiekėjais. Būtent tokias bylas FNTT tyrė prieš kelerius metus. Tačiau sukčiai nuolat "tobulėja". Siekiant tyčinio bankroto sudaromos įmonei nenaudingos sutartys, išduodamos beprocentės paskolos. Bendrovei priklausantis turtas pamažu perpumpuojamas į kitą įmonę. Paskelbus bankrotą paaiškėja, kad atsiskaityti su kreditoriams nėra iš ko. Trečias tokios bendrovės veiklos etapas susijęs su baudžiamuoju procesu.

Kas moka, tas ir muziką užsako

Ne vienus metus Lietuvos ir Vokietijos įmonėje "Sekvestras" bankroto administratore dirbanti Vilija Kimsienė nesistebi, kad policijai ne itin sekasi tirti tyčinius bankrotus. "Dažnai administratoriaus kandidatūrą pasiūlo prašantysis iškelti bankroto bylą. Juk akivaizdu: kas moka, tas ir muziką užsako. Tad nieko keista, jog nesurenkama tinkamai duomenų", - LŽ sakė V.Kimsienė. Ji taip pat pridūrė, kad bankroto administratoriams neretai stinga ir žinių. Nors tokios bylos itin sudėtingos, iš administratorių nereikalaujama teisinio išsilavinimo. Pakanka turėti bet kokį aukštojo mokslo diplomą.

V.Kimsienės teigimu, pastaraisiais metais "feniksų" vis daugėja, tad įmonių vadovai dažnai net nebeieško statytinių. Anksčiau fiktyviais direktoriais būdavo skiriami net asocialūs asmenys. Dabar taip "nebesivarginama". O kam? Turto nebėra, ką ir kas išieškos?

Nėra prevencijos

Į pareigūnų akiratį sukčiai paprastai patenka, kai visas turtas jau būna perpumpuotas į "feniksą". Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik įrodžius tyčinį bankrotą. Pasak specialistų, tai - tik bėgimas paskui nuvažiuojantį traukinį. Esą daugelį problemų išspręstų tyčinių bankrotų prevencijos mechanizmas.

FNTT patarėjas I.Kržečkovskis neslėpė apmaudo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) duomenis už metus įmonės turi pateikti iki kitų metų spalio 1 dienos. "Per tiek laiko galima daug pinigų "prasukti", - pabrėžė jis.

I.Kržečkovskis svarstė, esą galbūt reikėtų įpareigoti dažniau pateikti finansinius balansus. Juk komerciniai bankai greitai išsiaiškina, kad jų klientai nemokūs. Ženklų, jog bendrovė ritasi į bedugnę, nesunku pamatyti. Atsiranda skolų verslo partneriams, valstybės biudžetui, darbuotojams nemokama atlyginimų. Kuri nors valstybės institucija turėtų sudaryti tokių įmonių sąrašus. Tuomet daugeliui "feniksų" būtų galima užkirsti kelią. Taip pat esą svarstytina idėja įpareigoti bendroves pranešti apie didelės vertės sandorius.

Dar viena problema - bankrutuojančių įmonių akcininkai savo turtu už prievoles kreditoriams atsako tik tada, kai pavėluoja pateikti dokumentus apie bankrotą. Jei viskas padaroma laiku, jiems netaikomos jokios sankcijos.

Įmonės direktorius visada yra priklausomas nuo akcininkų, todėl privalo vykdyti net nesąžiningus nurodymus. Anot I.Kržečkovskio, kiekvienam veiksmui galėtų būti numatyta ir tam tikra procedūra - akcininkai turėtų pasirašyti nutarimą dėl vieno ar kito sandorio. Tuomet būtų apibrėžta jų atsakomybė.

Bankroto administratorė V.Kimsienė mano, kad nereikia išradinėti dviračio, pakanka remtis kitų valstybių patirtimi. Pavyzdžiui, Vokietijoje akcininkai už skolas atsako savo turtu. "Kas turi pinigų, tas ir moka, o vėliau tegul aiškinasi tarpusavyje", - pažymėjo ji.

Tyrėjams - per didelis krūvis

Teismų praktikos tyčinių bankrotų srityje, galima sakyti, beveik nėra. Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs vos kelias tokias bylas. Kaip jau minėta, daugelį tyčinių bankrotų "dengia" kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai.

LŽ kalbintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Aidas Dzikaras nesutiko, kad tyčinių bankrotų bylos netiriamos. Kaip pavyzdį jis paminėjo baigtą nagrinėti UAB "Metalų komercija" bylą. Šios bendrovės direktorius buvo nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Jam trejus metus draudžiama eiti vadovaujamas pareigas.

Pasak A.Dzikaro, tyrėjai pernelyg apkrauti darbu. Šiemet Vilniaus ekonominėje policijoje iškeltos 806 baudžiamosios bylos. Nebaigtų tirti bylų buvo likę apie 2 tūkstančius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ENTS dirba vos 45 tyrėjai. Jų darbo krūvis pastaraisiais metais padidėjo maždaug pusantro karto.

Prokuroras užsiminė, kad Vilniuje diegiama praktika, kai ne itin sudėtingos bylos, kuriose figūruoja nedidelės sumos pinigų ir nereikia itin gerų ekonominių žinių, perduodamos tirti kitiems policijos padaliniams. Tokio nusikaltimo kaip tyčinis bankrotas tyrimas vadinamas prioritetiniu. Tačiau prevenciniam mechanizmui sukurti reikia politinio sprendimo. Kol kas tėra numatyta parengti metodiką, kaip apskaičiuoti, kiek tokie tyrimai kainuoja mokesčių mokėtojams. Panaši metodika jau taikoma Švedijoje.

Tikina turį svertų

VMI duomenimis, vien šiemet nustatyta 414 "fenikso sindromo" atvejų, nepriemokų suma siekia 70,7 mln. litų. "Tai atvejai, kai bankrutuojančiai įmonei paliekami mokesčiai ir skolos arba kai paliekama sena bendrovė, jos turtas perduodamas naujai, o per naują įmonę siekiama pasipelnyti - susigrąžinti PVM", - LŽ dėstė VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė.

Jos teigimu, VMI pagal naujų įmonių - PVM mokėtojų - rizikingumo vertinimą, Gyventojų registro duomenis, asocijuotas ataskaitas, teikiamas juridinių asmenų, gana greitai nustato, jog steigiama nauja įmonė susijusi su kokia nors jau esama.

Įrodžius, kad savininkai tie patys, veikla - ta pati, o bendrovė išskaidyta dirbtinai, mokesčiai perkeliami naujai įmonei. Tačiau surinkti įrodymus labai sunku. Šiemet pradėti ir atliekami 24 tokių atvejų patikrinimai, inicijuoti 242 mokestiniai tyrimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"