TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos paramą tirpdys lenkiškos klasės

2013 09 03 6:00
Lenkijos Punsko valsčiuje vien neseniai sunyko dvi lietuviškos pagrindinės mokyklos. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Iš Lietuvos laukiant 400 tūkst. litų švietimui, Lenkijos Punsko valsčiuje sunyko dvi lietuviškos pagrindinės mokyklos. Didžiausioje iš likusiųjų mokosi ir lietuviai, ir lenkai. Ugdymo įstaigos vadovybė baiminasi, kad lietuviškoms klasėms numatytą mūsų šalies paramą "suvalgys" lenkiškos klasės.

Duris užvėrusiose Pristavonių ir Navinykų mokyklose naujus mokslo metus šiemet būtų pradėję 37 vaikai. Nuo šiol apie pusė uždarytų mokyklų mokinių pereis į Vidugirių mokyklą, kiti – į Punsko. Jame įsikūrusios S.Dariaus ir S.Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos lietuviškos klasės padidės. Atrodytų, tuo reikėtų tik džiaugtis, tačiau tokia padėtis ugdymo įstaigos vadovybei kelia ir galvos skausmą.

„Lenkiškos klasės yra mažesnės nei lietuviškos. Šiuo metu stengiamės derėtis su Lenkijos švietimo ministerija dėl didesnio lenkiškų klasių finansavimo, nes tai yra jų interesas. Sulaukėme pažado tartis dėl to rudenį. Kitaip Lietuvos skirtą finansavimą tos mažesnės klasės tarsi suvalgytų. Būtų sunku techniškai paskirstyti lėšas. Pavyzdžiui, bibliotekos darbuotojai aptarnauja visus mokinius, o parama bus skirta jų algoms mokėti“, – LŽ sakė Punsko S.Dariaus ir S.Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktorius Jonas Vydra.

Lietuvos švietimo valdininkai ramina tikrinsią, ar Lietuvos parama bus naudojama tikslingai. O mūsų tautiečiai Lenkijoje apie lietuviško švietimo situaciją kalba vis dramatiškiau.

Bendruomenės silpsta

Vienos iš uždarytų – Navinykų pagrindinės mokyklos direktorė Anastazija Sidarienė pasakojo, kad praėjusį trečiadienį įvyko paskutinis susitikimas su tėvais, vaikais, absolventais. „Visi labai gaili mokyklos, nesupranta, kodėl tokią prižiūrėtą ugdymo įstaigą reikėjo uždaryti. Visuomenė pasidalijo, susiskaldė, galima sakyti, jos nebeliko“, – LŽ sakė ji.

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Žalą bendruomenei įžvelgia ir Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas. Jo teigimu, mokyklos buvo bendruomenės traukos, kultūros centrai. „Kai toks centras išardomas, maža bendruomenė tikrai patiria dideles neigiamas pasekmes. Jai darosi gerokai sunkiau išlaikyti tapatumą“, – tikino A.Vaicekauskas.

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas pažymėjo, kad mokyklų uždarymas - Lenkijos politikos pasekmė. „Tai, kad daugumą Punsko savivaldybės taryboje sudaro lietuviai, ne viską lemia. Ir Punsko viršaitis yra lietuvis, bet jis uždarė lietuviškas mokyklas. Tai jau moralinis klausimas“, – kalbėjo A.Vaicekauskas.

Jo manymu, būtų pakakę uždaryti vieną mokyklą. „Tačiau buvo uždaryta didžiausia - Navinykų - mokykla, palikta mažesnė – Vidugirių. Kaip visuomenei tai gali būti suprantama? Ar krašte, kur 4 tūkst. lietuvių gyvena kompaktiškai, jais neturi būti rūpinamasi?“ – stebėjosi draugijos vadovas.

Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas pripažino, kad mokyklos netekusi bendruomenė praranda kultūros centrą, renginių vietą. Vis dėlto jis tikisi, kad mokinių perėjimas į didesnes lietuviškas mokyklas nesumažins jų galimybių puoselėti tautiškumą. Viršaitis LŽ pasiguodė, kad Punsko savivaldybės tarybos nariams, tarp kurių tik du - nelietuviai, sprendimas uždaryti mokyklas nebuvo lengvas. Tačiau esą akivaizdu, kad išsaugoti visų mokyklų neįmanoma. „Kurią mokyklą uždaryti, o kurią palikti, nusprendė taryba. Vidugirių mokykla - moderni, patogioje vietoje, be to, buvo kitų priežasčių, kurių nenoriu įvardyti“, - mįslingai kalbėjo V.Liškauskas.

Ateitis nebus šviesesnė

Pedagogė A.Sidarienė LŽ pabrėžė nesuvokianti ir mokyklų uždarymo ekonominės prasmės, nes moksleivių kelionės į naujas ugdymo įstaigas taip pat nemažai atsieis. „Tai tikrai bus kur kas pigiau, nei išlaikyti mokyklas“, – su pedagogės nuomone nesutiko V.Liškauskas.

Vis dėlto akivaizdu, kad bus sutaupyta nebent mokytojų atlyginimų sąskaita. Ne visiems uždarytų mokyklų pedagogams buvo ką pasiūlyti. Punsko mokyklos direktorius J.Vydra teigė, kad priėmė dirbti du mokytojus puse ankstesnio darbo krūvio. „Metai iš metų mažėja darbo valandų skaičius, nes mažėja ir vaikų“, – sakė jis.

Visi LŽ kalbinti pašnekovai neslėpė, kad ateitis nebus šviesesnė, lėšų vis labiau trūks. Esą jeigu Lenkija nuolat tik spaus taupyti, lietuviškam švietimui išlaikyti reikės daugiau paramos iš Lietuvos. „Daugelis jaunuolių išvažiuoja studijuoti į Lietuvą ir pasilieka, nes Punsko krašte labai skurdi darbo rinka. O šiuolaikinis jaunimas gyvenimą sieja pirmiausia su darbu, karjera. Dabar vėliau tuokiamasi, vaikų susilaukiama vėliau, ir ne tiek daug“, – kalbėjo J.Vydra.

Vienos iš uždarytų – Navinykų pagrindinės mokyklos bendruomenė abejoja, ar tikrai šios ugdymo įstaigos nebuvo galima išsaugoti. / Sigito Birgelio nuotrauka

Atiteks dviem mokykloms

Vis dėlto A.Vaicekauskas pažymėjo, kad net ir tuštėjančios lietuviškos mokyklos yra Lenkijos valstybės švietimo sistemos dalis ir turi būti išlaikomos šios valstybės. „Finansavimo klausimą kėlėme ne vienus metus. Galiausiai Lenkijos švietimo ministerija pripažino, kad finansavimas yra nepakankamas“, – pasakojo jis.

Lenkijos vyriausybė įtvirtino tam tikrus svertus, pagal kuriuos mokykloms, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis, mokami priedai prie standartinės 5216 zlotų už vieną mokinį dotacijos.

Punsko viršaitis V.Liškauskas įsitikinęs, kad skiriami priedai yra per maži. Be to, kai mažėja mokinių, mažėja ir dotacijų. „Pinigų algoms turėjome tik iki rugpjūčio pabaigos. Iš viso iki metų pabaigos trūko apie 2,4 mln. zlotų“, - sakė jis.

Lietuvos Vyriausybės 400 tūkst. litų parama bus paskirstyta Punsko ir Vidugirio mokykloms, tam tikra dalis tikriausiai bus skirta ir Seinų „Žiburio“ lietuviškai mokyklai. „Pinigai bus naudojami algoms išmokėti ir mokykloms išlaikyti. „Žiburiui“ tikriausiai ką nors nupirksime – galbūt jiems trūksta kompiuterių ar ko kito“, – sakė V.Liškauskas.

Žada įdėmiai tikrinti

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Navickas tikino, kad Lietuvos parama numatyta mokymo sąlygoms gerinti įgyvendinant lituanistinę programą. Ji turi būti skirta ikimokyklinio ugdymo programoms 2–6 metų vaikams, pradinio, pagrindinio ugdymo programoms 1–9 klasėms lietuvių mokomąja kalba paremti. „Finansinė parama skiriama siekiant išlaikyti lietuviškas mokyklas Lenkijos lietuviškame krašte, išsaugoti tautinį tapatumą ir sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalba“, – aiškino specialistas.

Bus vertinamas patvirtintas ugdymo planas, pamokų tvarkaraščiai, darbuotojų darbo grafikai, suderinti tarifikacijos ir etatų sąrašai, kas mėnesį tvarkomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, lėšų panaudojimo ir dalykinės veiklos ataskaitos. „Ministerija turi teisę pavesti specialistams patikrinti pavedimo vykdymo eigą ir pareikalauti papildomos ataskaitos, o tikrinti gali visą sutarties galiojimo laikotarpį“, - komentavo P.Navickas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"