TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos parlamentarai: nuolaidžiavimas Rusijai daro ilgalaikę žalą

2014 10 17 14:20
B. Juodka Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Saugumo krizę Europoje sukėlė Rusijos imperinės ambicijos, o nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą Vakarams, tvirtina Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Seimo URK tokią poziciją patvirtino penktadienį, pateikdamas atsakymus į britų parlamento atsiųstą klausimyną dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių.

„Į Seimą kreipėsi Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, kurie paruošė klausimyną apie ES ir Rusijos santykius, mes nutarėme atsakyti Lordų rūmams, užpildyti klausimyną“, - sakė komiteto vadovas Benediktas Juodka.

Seimo URK pažymi, kad pagrindinė šiandieninės saugumo krizės Europoje priežastis – Rusijos siekis atkurti savo įtakos zoną, ignoruojant kaimyninių valstybių suverenią teisę vykdyti savarankišką užsienio politiką ir priimti sprendimus dėl savo raidos krypties, ypač kai tai susiję su euroatlantine integracija.

„Kita priežastis – principinės ir vieningos tarptautinės bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka. Kiekvieną kartą, kai Rusija sulaužo taikaus tarptautinio sambūvio taisykles, Vakarų bendruomenė linkusi greitai tai pamiršti, todėl Rusija gali veikti visiško „nebaudžiamumo“ sąlygomis, nerizikuodama susidurti su jai skaudžiomis pasekmėmis“, - rašoma komiteto atsakymuose.

Juose pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai. „Jeigu ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui“ - rašoma URK pozicijoje.

Pasak komiteto, toms posovietinės erdvės šalims, kurios yra atsidūrusios tarp dviejų integracinių erdvių – ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, turi būti pasiūlyta narystės ES perspektyva, nes kitu atveju Rusija tai įvertins kaip geopolitinį vakuumą, kurį ilgainiui sieks užpildyti. „Tik toks ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis posūkis gali sukurti sąlygas šių šalių reformoms, europietiškų normų sklaidai. Taip būtų siaurinama ir Rusijos primetamų žaidimo taisyklių erdvė“, - teigia komitetas.

Pozicijoje pažymima, kad ES turi du stiprius tarpusavio priklausomybe grįstus svertus Rusijos atžvilgiu: ES vidaus rinką, kurioje Rusija yra suinteresuota dalyvauti, ir tai, kad ES yra svarbiausia Rusijos tiekiamų energetinių išteklių vartotoja. „Deja, bet konstruojant ES-Rusijos santykius šie svertai iki šiol nebuvo efektyviai išnaudojami. Viena iš priežasčių – tai ES viduje konkuruojančios skirtingos santykių su Rusija vizijos. ES valstybės narės skirtingai suvokia Rusiją, jos interesus, geopolitinę logiką, yra skirtinguose ekonominės priklausomybės nuo Rusijos lygiuose, todėl siūlo taikyti skirtingus politikos modelius šios valstybės atžvilgiu, kurių bendrą vardiklį rasti labai sunku. Rusijos režimo stiprioji pusė – Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių – ypač dujų. Tačiau iš kitos pusės tai yra ir silpnoji vieta – Rusijai reikia ES rinkos, kurioje tuos išteklius galėtų parduoti“, - sako komitetas.

Taip pat komitetas išsako poziciją, kokiomis sąlygomis galėtų būti atšauktos sankcijos Rusijai: visiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir atitraukimas nuo Ukrainos pasienio Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas; jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas; saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimas; Ukrainos jurisdikcijos Kryme atkūrimas; Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES darbotvarkės klausimus užtikrinimas.

Atsakęs į Jungtinės Karalystės atsiųstą klausimyną, komitetas taip pat šią savo poziciją perduoda ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

ES sankcijas Rusijai įvedė dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Jos apima draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"