TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos partijos klimpsta skolose

2016 05 21 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vos kelios Lietuvos parlamentinės partijos – socialdemokratai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – neturi didesnių finansinių įsipareigojimų. Kitos politinės organizacijos, gaunančios nemenkas sumas iš valstybės biudžeto bei sulaukiančios piliečių paramos, yra prasiskolinusios net po kelis šimtus tūkstančių eurų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami partijų finansinių ataskaitų rinkiniai už praėjusius metus atskleidžia, kad didžioji dalis Seime esančių politinių jėgų gyvena plačiau, nei leidžia jų galimybės. Beveik visos partijos, kasmet pasidalinančios maždaug 6 mln. eurų iš valstybės kišenės, taip pat papildančios savo biudžetus iš narių mokesčio, gyventojų aukojamo Pajamų mokesčio (GPM) procento, įvairių kitų veiklų, nurodo turinčios tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

„Eilutė apie politinių partijų finansinius įsipareigojimus jų ataskaitose visų pirma yra skirta visuomenei. Piliečiams turėtų būti svarbu, kad partija yra turėjusi skolų ar jos paskolos auga. Mes, savo ruožtu, taip pat domimės šiuo klausimu: jei, pavyzdžiui, partija turi pinigų, bet sėdi skolose, arba, likusi tuščiomis kišenėmis, vykdo plačią agitacinę kampaniją, tokia jos politika nėra visai aiški“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Kiauras minusas

Kaip rodo ataskaitų rinkiniai, prasčiausiai praėjusiais metais sekėsi Liberalų sąjūdžiui. Šios politinės organizacijos, šiuo metu klimpstančios galimos korupcijos skandale, neigiamas veiklos rezultatas 2015-aisiais siekė 253 tūkst. eurų. Tokia neigiama suma, partijos buhalterės Laimos Adomaitienės teigimu, susidarė per 2015–2014 metus dėl didelių sąnaudų, liberalsąjūdiečių patirtų per 2015 metų rinkimus į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybas.

Per praėjusius metus gavęs daugiau kaip 655 tūkst. eurų iš valstybės kišenės, Liberalų sąjūdis visą šią sumą išleido. Dar daugiau: 2014–2015 metais partija rinkimams finansuoti iš Šiaulių banko paėmė dvi paskolas, kurių bendra suma siekė 434,4 tūkst. eurų. Iki 2015-ųjų pabaigos liberalai buvo negrąžinę pusės šios sumos – 228,5 tūkst. eurų. Partijos buhalterės teigimu, su bankais galutinai atsiskaityta šį balandį, gavus naują dotaciją iš VRK. Dar beveik 22 tūkst. eurų liberalsąjūdiečiai pernai buvo įsiskolinę tiekėjams už įvairias paslaugas.

Vis dėlto, nepaisant paskolų kupros, Liberalų sąjūdis sugebėjo šiek tiek sutaupyti – per metus surinkusi 59,8 tūkst. eurų iš nario mokesčio, ši partija metų pabaigoje buvo nepanaudojusi daugiau nei pusės šios sumos – 32 tūkst. eurų. Dar 68 tūkst. eurų liko nuo gyventojų paaukoto 1 proc. GPM, iš kurio liberalsąjūdiečiai per metus surinko 221,5 tūkst. eurų.

Dar viena politinė organizacija, praėjusius metus baigusi kiauromis kišenėmis, – Darbo partija, iš valstybės gavusi daugiau kaip 977 tūkst. eurų ir visą šią sumą išleidusi. „Darbiečių“ neigiamas balansas praėjusių metų pabaigoje sudarė 47,7 tūkst. eurų, o finansiniai įsipareigojimai – daugiau kaip 1,9 mln. eurų. Kaip LŽ sakė Darbo partijos pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys, didžiąją finansinės naštos dalį sudaro nuo 2008-ųjų, kai prasidėjo vadinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, laikinai areštuota šiai organizacijai iš valstybės biudžeto skirtų dotacijų suma.

„Dotacijos mums buvo išmokėtos, tačiau toms lėšoms pritaikyti laikini apribojimai, todėl pinigai partijos balanse matyti, bet naudotis jai negalime“, – aiškino V. Gapšys.

Padeda gyventojų auka

Nemenkos skolos praėjusiais metais slėgė ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) pečius. Jos finansiniai įsipareigojimai 2015-ųjų pabaigoje siekė daugiau kaip 362 tūkst. eurų, trumpalaikės skolos – beveik 67 tūkst. eurų, partija per metus išleido visą 1,105 mln. eurų dotaciją.

„Iš turimų lėšų išgyventi pavyksta sunkiai, nes visi pinigų judėjimai pas mus vyksta skaidriai, neturime jokių dvigubų buhalterijų, o išlaikome gana nemažai darbuotojų. Pagrindinė išlaidų eilutė ir yra numatoma darbo užmokesčio fondui. Rengdamiesi rinkimams, beveik visada skolinamės iš bankų. Tikrai negalime pasakyti, kad gyvename labai turtingai. Stengiamės taupyti visur, kur galime“, – LŽ pasakojo TS-LKD vykdomoji sekretorė Monika Navickienė.

Vis dėlto konservatoriams pavyko šiek tiek atsidėti iš nario mokesčio: metų pabaigoje jo likutis TS-LKD balanse sudarė 136 tūkst. eurų. Dar daugiau – 337,6 tūkst. eurų – liko nuo piliečių šiai partijai paaukoto 1 proc. GPM.

„Iš GPM susirenkame nemažai – tai tikrai svari parama. Tikrai norėčiau, kad kuo toliau, tuo daugiau piliečių pavyktų įtraukti į aukojimo procesą bet kuriai partijai. Gaudami piliečių aukas, dotaciją iš valstybės, galėtume turėti ne ydingus, kaip anksčiau, įsipareigojimus verslui, bet – kiekvienam žmogui, kuris savo paramą pademonstruoja pervesdamas vieno procento savo pajamų auką“, – aiškino M. Navickienė.

Kitaip nei TS-LKD, valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Tvarka ir teisingumas“ pernai išleido ir valstybės dotaciją, siekusią daugiau kaip pusę milijono eurų, ir kitas pajamas. Ši partija 2015-uosius baigė turėdama beveik 15 tūkst. eurų ilgalaikių ir 36,6 tūkst. eurų trumpalaikių įsipareigojimų.

Pinigais nesišvaisto

Tik dvi partijos praėjusiais metais sugebėjo ne tik neprasiskolinti, bet ir sutaupyti valstybės išmokėtas dotacijas. Ypatingą taupumą pademonstravo Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Pernai ši partija gavo 372 tūkst. eurų dotacijų, tačiau jos balanse liko beveik 502 tūkst. „valstybinių“ pinigų.

Skolos neslegia ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). Nors metų pabaigoje socialdemokratai turėjo 18,5 tūkst. finansinių įsipareigojimų, tačiau jiems iš biudžeto buvo skirta 1,142 mln. eurų, o metų pabaigoje pusė sumos – 562,8 tūkst. eurų – dar buvo neišleista. Be to, LSDP kasoje liko sutaupyta 351,6 tūkst. eurų iš nario mokesčio bei 472 tūkst. eurų – iš gyventojų 1 proc. GPM aukų.

„Mūsų tikslas yra veikti be skolų. Kruopščiai skaičiuojame, kas ketvirtį parengiame pajamų ir išlaidų balansą, pirkimus planuojame į ateitį. Stengiamės gyventi pagal išgales“, – LŽ tvirtino LSDP atsakingasis sekretorius Valdas Šereika.

. . .

Politinių partijų finansinių ataskaitų duomenys (2015 m., eurais)

Partija Iš biudžeto per metus gautos dotacijos Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai

Lietuvos socialdemokratų partija 1 142 953 – 18 583

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 1 105 148 362 025 66 885

Darbo partija 977 364 – 1 909 765

Liberalų sąjūdis 655 588 228 465 31 280

Partija „Tvarka ir teisingumas“ 507 656 14 689 36 678

Lietuvos lenkų rinkimų akcija 372 074 – 273

* Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"