TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos pažeidžiamumas – ne tik ekonominis

2014 08 16 6:00
Vytis Jurkonis: "Europoje turbūt rastume ne vieną politiką, kuris yra labai glaudžiai susijęs su Rusija." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rusija į Vakarų sankcijas atsakė neadekvačiai. Politologo Vyčio Jurkonio teigimu, šios šalies valdžia tiesiog pamina tarptautinę teisę, visuotinai priimtinas diplomatinio žaidimo taisykles, nors pagal jos sampratą - tai veidrodinis principas: jūs - mums, mes - jums.

Kalbėdamas apie pasauliui ir Lietuvai šiuo metu kylančias grėsmes V. Jurkonis pabrėžė, kad mūsų pažeidžiamumas - ne vien ekonominis. Anot politologo, dabar viena pažeidžiamiausių vietų – informacinė erdvė. Daliai Lietuvos visuomenės stiprią įtaką daro agresyvi Rusijos žiniasklaida, jos propaganda. Kita vertus, tarptautinei bendruomenei negalima nusisukti nuo paprastų Rusijos žmonių, svarbu su jais bendrauti, nes tik taip galima užtikrinti pilietinės visuomenės šioje šalyje išlikimą.

Pasak politologo Vyčio Jurkonio, Vladimiro Putino politikai vis labiau izoliuojant Rusiją nuo viso pasaulio, tik šios šalies žmonės turėtų apsispręsti, kokiame pasaulyje jie norėtų gyventi. Kol kas tai padaryti dar ne per vėlu.

Neadekvatus atsakas

- ES ir JAV įvedė tikslines sankcijas Rusijai. Jos buvo nukreiptos prieš konkrečius asmenis, o Maskva atsakė principu „Jūs mums blogai darot – ir mes jums padarysim“. Vienos valstybės vadovaujasi tarptautine teise, o kitos – ne?

- Tam tikra prasme Rusijos sankcijas galima vadinti veidrodinėmis, tačiau Rusijos atsakas skiriasi kokybiškai. Maskva neįvedė sankcijų konkretiems asmenims, ji tai padarė pažeisdama prekybos sutartis ir pamindama tarptautinę teisę. ES ir JAV išaiškino žmones, kurie yra tiesiogiai atsakingi už dabartinę situaciją Rytų Ukrainoje, o Rusijos sankcijos tapo keršto priemone, įtraukiančia visas valstybes, dalyvavusias priimant sankcijas Rusijai. Tačiau ši valstybė dėl to tik pralaimės, nes nors pasekmes pajus ES ir kitos šalys, labiausiai tai pažeis Rusijos ekonomiką.

Jau girdime signalų, kad šia situacija mėgins pasinaudoti Baltarusija. Lietuviški produktai bus priimami į šią šalį ir išvežami į Rusiją su naujomis etiketėmis.

Teisė tarnauja valdžiai

- Tačiau Rusijai net nereikia pagrįsti sankcijų tarptautine teise. 2006 metais jos buvo įteisintos kaip politinė priemonė.

- Tiesa. Ne paslaptis ir tai, kad demokratinėms valstybėms bendrauti su „ne tiek demokratiškomis“ yra sudėtinga. Susiduriame su tuo ir mes: Rusija gali referuoti į savo įstatymus, kurie tačiau neatitinka jokių tarptautinės teisės normų ir sutarčių. Ten egzistuoja ne teisės viršenybė, galinti riboti valdžios savivalę, o „teisės valdžia“, padedanti manipuliuoti žmonių sąmone siekiant jiems įrodyti, neva valdžia palaiko tvarką. Kremlius gali tuo naudotis ne tik tam, kad manipuliuotų savų piliečių nuomone, bet ir naudotųsi kai kuriais kaimynių valstybių politikais.

- Konfliktas jau tapo globalus, bet ir mes, ir Moldova arba Gruzija tokias sankcijas žinome jau 15 metų.

- Tai jokia naujiena. Rusija tokias sankcijas yra taikiusi ir konkrečioms valstybėms, ir valstybių grupėms. Kartais kaip neva auklėjamąją priemonę, o kartais ir visai be jokios priežasties. Ir pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai mes (Lietuvos diplomatai - aut.) stengėmės vengti Rusijos temos, bet gavome antausių.

Žvelgiant retrospektyviai, galima sakyti, kad ir mūsų verslas išmoko dirbti tokioje aplinkoje, išmoko įvertinti riziką ir sugalvojo būdų, kaip apeiti kliūtis. Gal anksčiau tokios sankcijos ir buvo skausmingos, tačiau ilgainiui jos padarė mus atsparesnius panašioms priemonėms.

Lietuvos pažeidžiamumas - propaganda

- Šiuo metu kalbame apie naujas grėsmes, kurias taip pat turime prognozuoti.

- Mūsų pažeidžiamumas nėra vien ekonominis. Esame NATO nariai, todėl tiesioginė intervencija neatrodo labai reali. Vis dėlto kai kurie ekspertai tiek Rusijoje, tiek Europoje pripažįsta, kad jei būtų užpultos NATO šalys, tai greičiausiai būtų Baltijos valstybės. Tokie kariniai mokymai, kaip ne kartą vykę „Zapad“, yra ir bauginimo priemonė, ir realus realių veiksmų planavimas. Tačiau dabar viena pažeidžiamiausių mūsų vietų – informacinė erdvė. Daliai mūsų visuomenės stiprią įtaką daro Rusijos žiniasklaida, jos propaganda.

- Savo istorijoje patyrėme dvi Rusijos okupacijas. Nė vienu atveju nesipriešinome, nebuvome tiesiogine to žodžio prasme užkariauti. Lietuvos valdžia tiesiog pasiduodavo. Gal ir šiandien grėsmė ta pati?

- Rusijos žiniasklaidoje kažkada yra pasirodę skaičiai, kiek kainuotų nusipirkti vieną vietą Lietuvos Seime. Atsižvelgiant į tai, kokiais resursais disponuoja Rusija, jai gal ir nebūtų didelė problema papirkti kad ir dalį mūsų parlamento. Juk matome, kad yra politinių grupuočių, artimų Rusijos vykdomai politikai, ir kartais jos atrodo vos ne kaip Kremliaus vietininkės Lietuvoje. Tačiau šių sąsajų lengvai negalėtų identifikuoti nei akademikai, nei žurnalistai. Tuo turėtų užsiimti Valstybės saugumo departamentas.

eikia suprasti, kad tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Europoje turbūt rastume ne vieną politiką, kuris yra labai glaudžiai susijęs su Rusija arba tiesioginiais verslo ryšiais, arba per tam tikras „ofšorines“ struktūras. Nepamirškime ir manipuliavimo visuomene galimybių. Pirmieji „žalieji žmogeliukai“ pasirodė ne šįmet Kryme, o 2007-aisiais Estijoje, kai buvo perkeliamas paminklas sovietų kariams. Scenarijus buvo tikrinamas jau tuomet. Visi tai lyg ir užmiršo, o atsipeikėjo tik prasidėjus įvykiams Rytų Ukrainoje.

- Veiksmo priemonės lieka tos pačios?

- Lietuvą daug kas buvo linkę vadinti „paskutine šaltojo karo kare“. Neva esame agresyvūs dėl skaudžios istorinės patirties. Pasirodo, mes buvome teisūs, nes agresijos šaltinis yra Kremliuje. Istorinė atmintis šiuo metu leidžia mums tikroviškiau vertinti Rusiją ir geriau spėti, ko iš jos galėtume sulaukti. Tie politikai, kurie ilgai kaltino Lietuvos diplomatus ir ekspertus šališkumu, dabar mažų mažiausiai turėtų atsiprašyti.

Rusija izoliuoja save

- Kalbame apie „žaidimo taisykles“, kurios neleidžia grįžti į XIX amžių, kai galiojo tik „jėgos teisė“. Ar tos taisyklės apskritai dar galioja?

- Tarptautinė teisė yra susitarimo objektas. Lygiai taip pat ir tarptautinės organizacijos yra daugiau ar mažiau veiksmingos, priklausomos nuo tokių dalykų kaip vienbalsiškumas ir veto teisė. Dar vasario ar kovo mėnesį sakiau, kad Rusiją reikėtų suspenduoti JT Saugumo Taryboje aiškiai parodant, kad ji peržengė „raudoną liniją“. To nebuvo padaryta, bet ir dabar neverta to atmesti. Rusija aiškiai demonstruoja, kad juda savo izoliacijos link, ir dabartinės sankcijos yra šios politikos dalis, nes pirmiausia apribojamos Rusijos žmonių galimybės.

Rusijoje yra milžiniški migracijos srautai: bėga ir intelektualai, ir mokslininkai, ir verslininkai, ir paprasti žmonės. Bėga kapitalas. V. Putino politika yra tolygi susinaikinimui iš vidaus. Ar tarptautinės institucijos gali ką nors padaryti? Taip, tačiau pažvelkime, kaip šiuo metu Briuselyje tarpusavyje kaunamasi dėl to, kas bus ES užsienio reikalų komisaras: Federica Mogherini ar Radoslawas Sikorskis. Suvokimo, kad Rusija yra grėsmės šaltinis neužtenka – ji padarys kokią nors „nuolaidą“, ir ES pozicija gali keistis.

Kita vertus, negalime elgtis taip, kaip elgiasi V. Putinas. ES sprendimai nėra priimami vieno žmogaus ir jo aplinkos. Pažiūrėkime, kaip sudėtinga yra priimti vieną ar kitą sprendimą Lietuvoje, o kai kalbame apie Briuselio lygmenį – dar sudėtingiau.

- Rusija taip pat dalyvauja tarptautinėse organizacijose ir net siūlo savo tarpininkavimą.

- Maskva „tarpininkavo“ daugelyje konfliktų posovietinėje erdvėje. Ten, kur pasirodydavo jos „taikdariai“, nė vienas konfliktas nebuvo išspręstas. Ji siūlė įvesti taikdarius ir į Ukrainą, tačiau jau bene visi supranta, kad tokiais atvejais realiai gali veikti tik iš tiesų tarptautinės misijos. Su tuo sutiktų visi: ir Moldova, ir Gruzija, ir kitos šalys.

Jei jau kalbame apie tautų apsisprendimą, reikėtų pažvelgti į pačią Rusiją: čia ne tik neįmanoma tokio apsisprendimo išraiška, bet ir bet kokios panašios deklaracijos yra draudžiamos Baudžiamojo kodekso. Taigi, Rusijos požiūriu, kalbant apie tautų apsisprendimą, galioja taisyklė „visiems kitiems, tik ne mums“.

Eurazijoje pasirinkimo nėra

- Šiuo metu regime agresiją Ukrainoje, o 2008 metais matėme agresiją Gruzijoje. Abi šios šalys yra „neblokinės“. Ar tai reiškia, kad Rytų Europoje neutralumas apskritai neįmanomas?

- Mažoms valstybėms išlikimo garantas yra tarptautinė teisė, kuri gali būti tam tikrais atvejais mažiau ar daugiau efektyvi. Deja, mažosioms šalims, kurios yra didžiųjų kaimynės, sekasi sunkiau.

Ukraina yra didelė valstybė, tačiau ji niekada negalėjo būti realiai neutrali. Tai akivaizdžiai pademonstravo Viktoras Janukovyčius. ES pasiūlė Ukrainai, kaip ir kitoms šalims, Rytų partnerystės programą, kuri iš esmės jų neįpareigojo. Iš kitos pusės, Rusija siūlo Eurazijos sąjungą, bet ji nėra savanoriška, tai nelygiaverčių partnerių klubas. Šią iniciatyvą kitos šalys palaiko be ypatingo entuziazmo, jos priverstos taip daryti.

- Jei taip elgiasi Rusija, kodėl visiems kitiems žaidėjams taip pat nenusispjovus į bendras taisykes, tarptautinę teisę? Juk visi galėtų elgtis taip, kaip jiems šauna į galvą?

- Kaip jau minėjau, yra vertybių. Be to, anarchija, kurią sukuria „stipresniojo teisė“, yra pavojinga daugeliui pasaulio valstybių. Ir ne tik valstybėms, bet ir žmonėms. Tai paliečia kiekvieną asmeniškai. Matome, kaip nukentėjo Rytų Ukrainos žmonės, jie tapo kovotojų aukomis.

Pokyčius lemia tik pilietiška visuomenė

- Tai reiškia, kad ir Rusija anksčiau ar vėliau turės grįžti prie tų pačių taisyklių. O kas, jei ji nuspręs to nedaryti?

- Tai iššūkis ne ES ir pasauliui, o Rusijos žmonėms. Jie turi spręsti, kokiame pasaulyje nori gyventi. Ilgą laiką naiviai tikėjome, kad Rusija gali keistis pati, arba kliovėmės tuo, jog situaciją gali pakeisti tam tikri asmenys – opozicijos lyderiai. Ukrainos Maidanas parodė, kad to negali padaryti niekas kitas, tik pati visuomenė, pilietiškai sąmoningi žmonės. Todėl svarbus tarptautinės bendruomenės uždavinys yra užtikrinti pilietinės bendruomenės Rusijoje išlikimą. Tai padaryti įmanoma, tačiau negalima apsiriboti vien konferencijomis ir deklaracijomis, daromomis kitų valstybių sostinėse. Reikia bendrauti su rusais, su Rusijos regionų atstovais, ne tik su Maskva ar Sankt Peterburgu.

Taip pat ES, pavyzdžiui, galėtų padėti nepriklausomiems teisininkams bei žurnalistams išsiaiškinant bankų sąskaitas bei nekilnojamąjį turtą, kurį ES šalyse įsigijo Rusijos valdininkai. Beje, didesnis skaidrumas Europoje neabejotinai padėtų ne tik Rusijos pilietinei visuomenei, bet ir mus darytų mažiau pažeidžiamus Kremliaus įtakos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"