Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Lietuvos pilietybė suteikta keliems šimtams litvakų

 
2016 12 25 11:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įstatyme numačius platesnes galimybes atkurti Lietuvos pilietybę tarpukariu išvykusių žydų palikuonims, jau patvirtinti keli šimtai prašymų dėl pilietybės.

Migracijos departamento duomenimis, birželį įsigaliojus pataisoms per trečiąjį šių metų ketvirtį iš viso Lietuvos pilietybė atkurta 223 žydų tautybės asmenims: 209-iems Izraelio ir 14-ai Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečių, atmestų prašymų nebuvo.

Nemaža dalis naujausių prašymų dar nagrinėjama, tačiau departamento atstovų teigimu, paskutinįjį metų ketvirtį tendencijos išlieka panašios: pilietybė turėtų būti atkurta dar per 200 asmenų.

Pilietybė atkurta 36 asmenims, kurie anksčiau buvo sulaukę neigiamo atsakymo.

Iki įstatymo įsigaliojimo tiek patenkinamų, tiek ir atmetamų prašymų kasmet daugėjo: 2014-aisiais nepatenkinta dešimt, 2015-aisiais – 76, o šių metų pirmąjį pusmetį – 105 litvakų prašymai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Atitinkamai 2014-aisiais pilietybė atkurta 528, 2015-aisiais – 602, bet šių metų pirmąjį pusmetį – jau tik 125 žydų tautybės asmenims.

„Jau metų pradžioje žinojome, kad bus kažkokie pakeitimai, tad buvome pristabdę potencialiai neigiamus sprendimus. Kai buvo priimtas naujas įstatymas, atnaujinome sustabdytus sprendimus, galbūt dėl to teigiamų sprendimų pagausėjo. Bet antplūdžio nėra“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Jos teigimu, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl litvakų palikuonys siekia Lietuvos pilietybės.

„Daliai tai yra simbolinis ryšys su Lietuva – nori atkurti, nori turėti, nori išlaikyti šaknis, daliai to reikia ir dėl praktinių priežasčių: jie nori čia grįžti, rūpi kapų tvarkymas, sinagogų atstatymas, jiems rūpi paveldas, kuris čia likęs, nori jį aplankyti (...). Lietuviškas pasas taip pat yra Europos Sąjungos pilietybė, tad yra galimybė ir atvykti į ES, lengviau keliauti“, – vardijo departamento vadovė.

Birželį įstatymas buvo tikslinamas dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami. Todėl į įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra beveik 900 lietuvių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"