TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos pretenzijos Baltarusijai – lyg nuo žąsies vanduo

2015 10 20 6:00
Andrius Kubilius Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Baltarusijai pradėjus aktyviai plėtoti Astravo atominės elektrinės statybas, mūsų šalies atsakingų institucijų atstovai teigia siekiantys, kad šis projektas mums būtų saugus. Seimo opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai savo ruožtu tvirtina, kad Lietuva veikia nesistemingai, nekoordinuotai, nors būdų paveikti Baltarusiją yra.

Baltarusiai, kurių planus vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, per 50 kilometrų nuo Vilniaus, pastatyti eksperimentinę atominę elektrinę mūsų šalies politikai ilgą laiką vadino propagandiniu triuku, jau šių metų pabaigoje žada į būsimosios jėgainės aikštelę Astrave atsigabenti Rusijoje pagamintą pirmojo bloko reaktorių. Jį paleisti planuojama 2018-aisiais.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad Baltarusija projektą plėtoja nesilaikydama tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų ir standartų, nesivadovauja skaidrumo ir geros kaimynystės principais. Tik pradedanti plėtoti branduolinės energetikos programą šalis neturi patirties planuojant, statant ir eksploatuojant atominę elektrinę, tačiau skelbia žadanti ją pastatyti „pigiausiai ir greičiausiai pasaulyje“.

Prieš kelerius metus Lietuva pateikė Baltarusijai ne vieną notą, reikalaudama nutraukti pavojų mūsų šaliai keliantį projektą, aktyviai bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis, gindama savo interesus, tačiau pastaruoju metu šį klausimą gaubia tyla.

Pasigenda pastangų

„Kol kas nematau jokių sutelktų Lietuvos vadovų pastangų sprendžiant šiuos klausimus, išskyrus atskiras prezidentės, kitų asmenų kalbas. Kodėl tai vyksta, nežinau. Tiesiog matau, kaip lygiagrečiai formuluojama ir įgyvendinama doktrina, pagal kurią Lietuva elektros energetikos reikaluose paliekama priklausoma nuo importo. Tai dengiama kalbėjimu, esą ateityje turėsime geras galimybes per liniją iš Švedijos pirkti jų elektros energiją, tačiau girdint švedų planus po 2025 metų nebevystyti atominės energetikos, gali atsitikti taip, kad per tą kabelį ateityje tekės ne skandinaviška, bet baltarusiška elektra“, – LŽ sakė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius savo ruožtu tikino labiausiai pasigendantis Lietuvos valdžios pastangų įtraukti Astravo jėgainės klausimą į Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos santykių darbotvarkę. „Dabar, kai pradedama kalbėti apie sankcijų Baltarusijai atšaukimą, yra palankiausia proga šį klausimą kelti, bet viešojoje erdvėje apskritai negirdėti, kad Lietuva tai darytų. Viskas suvedama į priekaištus Baltarusijai, reikalaujant elektrinę pastatyti saugiai, tačiau bet kuris statytojas į tokias kalbas atsakytų, kad tikrai taip ir daro. Ši kryptis – visiškai neperspektyvus kelias. Reikėtų Baltarusijai kelti sąlygą, kad, norėdama artimesnio bendravimo su ES, ji turėtų atsisakyti Astravo projekto. Tačiau taip neveikiama“, – kalbėjo jis.

Jau šių metų pabaigoje žadama į būsimosios jėgainės aikštelę Astrave atsigabenti Rusijoje pagamintą pirmojo bloko reaktorių./Baltarusijos AE statybos direkcijos nuotrauka

Reiškia susirūpinimą

Anot prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos, šalies vadovė nuolat kelia branduolinės saugos ir Lietuvos kaimynystėje statomų atominių jėgainių klausimą tarptautiniu lygiu – tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek dvišaliuose susitikimuose su aukščiausiais pasaulio politikais ir už branduolinę saugą atsakingų institucijų vadovais.

„Prezidentės teigimu, branduolinės avarijos neturi sienų, todėl atominės energetikos projektus įgyvendinančios valstybės privalo prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų šalių gyventojų saugumą. Lietuvai kelia didelį nerimą kaimynystėje statomų atominių elektrinių sauga ir statybų vykdymas nesilaikant tarptautinių konvencijų ir standartų“, – perdavė šalies vadovės spaudos tarnyba.

Kad Lietuva yra sunerimusi dėl Astravo elektrinės statybų, nes Baltarusija iki šiol nėra pateikusi visų atsakymų į esminius branduolinės saugos ir aplinkosaugos klausimus, tikino ir premjeras Algirdas Butkevičius. „Visą koordinaciją dėl kaimynių šalių atominių elektrinių vykdo Užsienio reikalų ministerija (URM). Kiek man žinoma, iki šiol Baltarusija nėra atsakiusi net į tokius klausimus, kurie susiję su saugumu avarijos atveju, nors tai Lietuvai labai reikalinga ir reikšminga informacija. Būtent dėl to Lietuva tarptautiniu lygiu, remdamasi ir Espoo, ir Orhuso, ir Branduolinės saugos konvencijomis, kelia ir toliau kels šį klausimą“, – sakė jis.

Ministerijos nori įrodymų

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento teigimu, Lietuva dar nuo 2009 metų siekia iš Baltarusijos gauti tyrimais pagrįstus atsakymus į konkrečius klausimus: kodėl Astravo jėgainės statybai buvo pasirinkta aikštelė vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, kaip būsimosios elektrinės aušinimui bus naudojamas Neries vanduo, kokį poveikį jėgainės eksploatacija normaliomis sąlygomis ir incidentų atveju gali daryti Lietuvos aplinkai ir gyventojams, kaip bus tvarkomos radioaktyviosios atliekos ir panašiai. „Į juos Baltarusija turėjo atsakyti ruošdama tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą (PAV), tačiau atsakymai negauti iki šiol“, – nurodė URM.

Pernai birželį Lietuvai pavyko pasiekti, kad Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (Espoo konvencija) Ministrų konferencija Ženevoje pripažintų, jog Baltarusija atominį projektą plėtoja pažeisdama konvencijos nuostatas. Dar anksčiau – 2011 metais – Rusija ir Baltarusija įsipareigojo atlikti statomų jėgainių atsparumo testus pagal ES metodologiją, tačiau to irgi nepadarė. „Net tenka girdėti nuomonių iš Baltarusijos ir Rusijos, kad tokie testai iš viso nebus atliekami“, – aiškino URM atstovai.

Savo ruožtu Aplinkos ministerija, kuri koordinavo Astravo jėgainės poveikio aplinkai vertinimo procesą iš Lietuvos, praėjusių metų vasarą kreipėsi į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, prašydama galimybės tapti stebėtoja byloje, kurioje tiriama, ar Baltarusijos nacionalinės teisės nuostatos ir taikoma praktika atitinka šios konvencijos nuostatas, įgyvendinant Astravo atominės elektrinės projektą.

Kaip LŽ nurodė šios institucijos Komunikacijos skyriaus vedėja Raimonda Karnackaitė, į komitetą buvo nutarta kreiptis negaunant Baltarusijos atsakymų dėl branduolinės saugos ir aplinkosaugos bei matant, kad kaimynai pažeidžia Espoo konvenciją. Kiek anksčiau Nyderlandų mieste Mastrichte vykusioje Orhuso konvencijos ministrų konferencijoje buvo konstatuota, kad atominę elektrinę Astrave Baltarusija stato pažeisdama konvenciją. Lietuvos delegacijos iniciatyva ES šalys narės išplatino bendrą pareiškimą, kuriame Baltarusija raginta įvykdyti iškeltus reikalavimus iki kito Orhuso konvencijos šalių susitikimo – jei tai nebus padaryta, ES planuoja siūlyti Baltarusijai pritaikyti konvencijoje numatytas priemones.

Reikalavimų nepaiso

Kaip LŽ teigė A. Kubilius, sustabdyti statybas svetimoje teritorijoje, kurią valdo nedemokratinis vadovas A. Lukašenka, nėra lengva. Instrumentų tam neturi ir tarptautinė bendruomenė, į kurios paramą Lietuva ne kartą apeliavo.

„Be abejo, Lietuvos pastangų reikėtų daugiau. Be to, reikėtų labai aiškiai kelti ne tik aplinkosaugos problemas, stengiantis priversti Baltarusiją sustabdyti elektrinės statybas, kurios vykdomos ne pagal tarptautinius reikalavimus. Lygiai taip pat reikėtų labai aiškiai įvertinti, kaip tokia elektrinė, jeigu ji bus pastatyta, galėtų paveikti Lietuvos elektros sistemų veiklą“, – įsitikinęs Seimo opozicijos lyderis.

Pasak jo, vertinant dabartinę situaciją susidaro įspūdis, jog Lietuva šiuo metu daro viską, kad po 2018 metų taptų priklausoma nuo Astravo elektrinėje pagamintos elektros importo. „Lietuva mažina dabartinius savo elektros gamybos pajėgumus, neplėtoja naujų – ar atominės, ar kogeneracinių, dujinių, kitokių jėgainių. Pasirinktas visai kitoks kelias – likti priklausomiems tik nuo importo. Vadinasi, klostosi tokia situacija, kad tada, kai Astravo elektrinė galbūt pradės veikti, atsiras daug siūlančiųjų pirkti būtent ten pagamintą elektrą“, – svarstė A. Kubilius.

M. Nagevičiaus teigimu, bent kol kas Baltarusija ignoruoja tiek Lietuvos, tiek visos ES pastangas spręsti šį klausimą. „Kadangi ši elektrinė statoma visai šalia mūsų sienos, pagal Espoo konvencijos, kurią yra pasirašiusi ir Baltarusija, reikalavimus, ši šalis turėtų suderinti visus klausimus su kaimynais, tai yra su Lietuva. Deja, Baltarusija į vienus klausimus atsako, į kitus – ne, bet nuo to iš esmės niekas nesikeičia. Statybas ji tęsia, o vienintelė sankcija, kuri jai gresia už įsipareigojimų nevykdymą, – pašalinimas iš Espoo konvencijos. Tai, matyt, nėra tas svertas, kuris ją sustabdytų“, – svarstė energetikos ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"