TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos prezidentūra – brangiausia Baltijos šalyse

2015 06 03 6:00
Šiuo metu Lietuvos prezidento kanceliarijoje dirba 160 žmonių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos prezidento kanceliarijoje dirba beveik triskart daugiau žmonių nei Latvijos ir Estijos. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjų skaičius penkis-septynis kartus viršija kaimynių šalių vadovų komandas. Vieni politologai tokias disproporcijas sieja su platesnėmis Lietuvos prezidento institucijos funkcijomis, kiti kalba apie ryškėjančius prezidentūros bandymus dubliuoti Vyriausybės darbą.

Vykdydama strateginį tikslą - teikti efektyvią pagalbą Lietuvos prezidentui įgyvendinant teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus - Prezidento kanceliarija vien šiemet planuoja išleisti 5,1 mln. eurų. Tai skelbiama jos 2015-2017 metų strateginės veiklos plane. Beveik pusė minėtos sumos - 2,4 mln. eurų - bus atseikėta darbo užmokesčiui, apmokant 160 Prezidento kanceliarijos darbuotojų veiklą.

Latvijos ir Estijos prezidentūrų išlaidos darbo užmokesčiui - net keliskart mažesnės nei Lietuvos. Tai paaiškinama tuo, kad kaimynių šalių vadovų komandos - ne tokios gausios.

Tikina taupanti

Šiemet Lietuvos prezidento kanceliarija numatė dvi prioritetines veiklos kryptis: padaryti efektyvesnį dokumentų valdymą, optimizuojant veiklos procesus ir pamažu perkeliant dokumentus į elektroninę erdvę (tam ketinama išleisti 11,6 tūkst. eurų), bei toliau vystyti Valstybės edukacinį centrą, esamas kanceliarijos patalpas pritaikant eksponuoti ir saugoti valstybės vardu prezidentų gaunamas dovanas, veiklos dokumentus, apdovanojimus (521,6 tūkst. eurų).

Kur kas didesnės sumos planuojamos didinant Prezidento kanceliarijos veiklos efektyvumą. Strateginiam tikslui - „Efektyvi pagalba Respublikos Prezidentui įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus pagal programą „Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos veiklos užtikrinimas“ - numatoma panaudoti 5,1 mln. eurų. Iš jų išlaidoms atiteks didžioji sumos dalis - 4,3 mln. eurų, daugiausia darbo užmokesčiui (2,5 mln. eurų). Tuo metu turtui įsigyti šiems metams numatoma 817 tūkst. eurų: investiciniams projektams - 746 tūkst. eurų, einamajam turtui įsigyti - 71 tūkst. eurų.

Beveik visa kanceliarijos išlaidų suma bus dengiama iš valstybės biudžeto. 2,9 tūkst. eurų prezidentūra planuoja gauti iš pajamų įmokų.

„Šiemet Prezidento kanceliarijos asignavimai numatomi 5,1 mln. eurų, pernai ši suma sudarė 5 mln. eurų. Palyginimui, 2008 metais, dirbant prezidentui Valdui Adamkui, asignavimai siekė 7,6 mln. eurų. Mažinant kanceliarijos išlaidas nuo 2009 metų buvo sugriežtinta transporto, telefonų bei komandiruotėms ir reprezentacijai skirtų lėšų panaudojimo tvarka, sumažintas struktūrinių padalinių ir darbuotojų skaičius bei atsisakyta didelių reprezentacinių renginių“, - LŽ nurodė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lenkiame kaimynus

Šiuo metu Lietuvos prezidento kanceliarijoje dirba 160 žmonių. Spaudos tarnybos teigimu, darbuotojų skaičius yra gerokai sumažėjęs nuo tų laikų, kai šalies vadovo pareigas ėjo V. Adamkus - tuomet Prezidento kanceliarijoje buvo patvirtinti 195 darbuotojų etatai, tiesa, ne visi jie buvo užimti.

Dabar daugiau kaip ketvirtadalį visų kanceliarijos darbuotojų sudaro prezidentės patarėjai - jų D. Grybauskaitė turi net 35. Vyriausiųjų patarėjų paskirtasis darbo užmokestis siekia 2864 eurus, patarėjų - 2009 eurus, skyriaus vedėjų - 1813 eurų, specialistų, dirbančių pagal darbo sutartį, - 804 eurus, darbininkų - 423 eurus.

Situacija Latvijoje ir Estijoje - kiek kitokia. Kaip LŽ informavo Latvijos prezidentūros Spaudos tarnybos atstovas Oskaras Volfas, šios šalies Prezidento kanceliarijoje iš viso dirba 67 žmonės, iš jų penki - prezidento patarėjai. Šiemet kanceliarija ketina išleisti 1,4 mln. eurų, vidutinis darbuotojų atlyginimas šioje institucijoje sudaro 1370-620 eurų (vidutinis prezidento patarėjo atlyginimas - 2561 euras).

Estijos prezidentūros Spaudos tarnybos vadovės Piret Pert pateiktais duomenimis, šios šalies Prezidento kanceliarijoje dirba 57 asmenys (įskaitant virėjus, vairuotojus ir sodininką), iš jų septyni - prezidento patarėjai. Vidutinis prezidento patarėjo atlyginimas siekia 2570 eurų, darbuotojo - 1719 eurų.

„Baltijos valstybių konstitucinė sąranga yra skirtinga, todėl skiriasi ir prezidentų įgaliojimai, atliekamos funkcijos bei jiems tenkanti atsakomybė. Prezidentė D. Grybauskaitė Lietuvai atstovauja Europos Vadovų Taryboje, NATO ir Jungtinėse Tautose, yra Moterų pasaulio lyderių tarybos pirmininkė, vadovauja Valstybės gynimo tarybai. Šalies vadovė taip pat aktyviai naudojasi jai suteikta įstatymų iniciatyvos teise: pirmąją kadenciją prezidentė inicijavo 60 įstatymų projektų - trigubai daugiau nei per ankstesnio prezidento kadenciją, šiemet jau pateikta 14 teisės aktų projektų“, - LŽ nurodė vyriausioji prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Didesnes nei kaimynių šalių išlaidas ji grindė ir papildomomis Lietuvos prezidento kanceliarijos funkcijomis. „Prezidento kanceliarijai privalu rūpintis ir prezidentūros pastatų, ir parko ansambliu, kuris reikalauja ypatingos priežiūros, nes tai yra istorinio kultūros paveldo objektai. Savaitgaliais čia nuolat vyksta ekskursijos ir atvirų erdvių renginiai“, - informavo patarėja.

Mato du premjerus

Anot politologo Tomo Janeliūno, Lietuvos prezidentas, taigi ir jo kanceliarija, vykdo daugiau funkcijų nei kaimynių šalių vadovų institucijos. „Latvijos ir Estijos prezidentus renka šių šalių parlamentai, logiška, kad šių valstybių vadovų funkcijos yra ribotos. Jie visų pirma atlieka reprezentacinę funkciją, visiškai kitokios yra jų funkcijos užsienio, saugumo, gynybos srityse. Lietuvos prezidentė šiose srityse turi gerokai platesnius įgaliojimus. Natūralu, kad jai reikia platesnio patarėjų rato įvairesnėms sritims“, - kalbėjo jis.

Politologo Algio Krupavičiaus manymu, visų Baltijos valstybių - parlamentinių respublikų - prezidentų funkcijos nėra radikaliai skirtingos. Pasak jo, visose trijose šalyse prezidentai yra atsakingi už nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimus, turi tam tikros įtakos teisėsaugos institucijų veiklai, o didžiausias skirtumas tarp jų - išrinkimo būdas. Jis pabrėžė, kad Latvijos ir Estijos prezidentų galios, palyginti su Lietuvos vadovės, yra mažesnės, bet net ir atsižvelgiant į tai mūsų prezidentūra yra nepagrįstai didelė.

„Konstitucijos priskirtos pagrindinės funkcijos yra panašios visose trijose šalyse. Manau, didelius išlaidų ir kadrų skaičiaus skirtumus lėmė ypač pastaraisiais metais ryškėjanti tendencija, kad Lietuvos prezidentės darbotvarkėje vis daugiau dėmesio skiriama vidaus politikai, socialiniams klausimams, ūkiui ir kitoms sritims, kurios pagal Konstituciją yra Vyriausybės kompetencija. Žiniasklaida ir politikos apžvalgininkai pažymi, kad Lietuvos politikoje kartais turime du premjerus - tikrąjį ministrą pirmininką bei prezidentę. Vis dėlto Vyriausybės, Seimo, prezidentūros atstovai turėtų susėsti prie bendro stalo ir dar kartą susitarti, kaip atskirti du vykdomosios valdžios centrus, jų kompetenciją bei funkcijas, ir ne tik Konstitucijos lygmeniu, bet ir realiame gyvenime“, - LŽ sakė A. Krupavičius.

. . .

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų kanceliarijų statistika

Lietuva Latvija Estija

Bendras Prezidento kanceliarijos darbuotojų skaičius 160 67 57

Politinio pasitikėjimo patarėjai 35 5 7

Vidutinis prezidento patarėjo darbo užmokestis (eurais) 2864-2009 2561 2570

Vidutinis Prezidentūros kanceliarijos darbuotojo atlyginimas (eurais) 2697-423 1370-620 1719

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"