TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos prisistatymas pasauliui vis dar nesustyguotas

2013 10 22 6:00
Lietuvos turizmo rinkodarai jau penkerius metus naudojamas iš „Investuok Lietuvoje“ perimtas Lietuvos prekės ženklas bei logotipas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pusmetį atsidūrėme pasaulio dėmesio centre, tačiau savo šalies įvaizdį vis dar kuriame be aiškios krypties. Vyriausybėje jau kelintus metus įstrigusi Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija toliau merdėja.

Lietuvos įvaizdis valstybiniu lygiu pradėtas formuoti daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau vienos vizijos ir gairių, kaip prisistatyti pasauliui, vis dar neturime. Valstybės kontrolė (VK), prieš ketverius metus atlikusi valstybinį Lietuvos įvaizdžio formavimo auditą, smogė Vyriausybei - esą visos pastangos sukurti šalies įvaizdį yra bevaisės, o tam skirtos milijoninės lėšos iššvaistytos vėjais.

Tąsyk, paskelbus kritišką VK audito ataskaitą ir užklupus sunkmečiui, buvo sustabdytas Lietuvos, kaip „drąsios šalies“, įvaizdžio koncepcijos įgyvendinimas. Šią koncepciją Vyriausybės atstovai ir šiandien įvardija kaip valstybės strateginę įvaizdžio formavimo kryptį, deja, vis dar sustabdytą.

Strategija ar tik jos koncepcija?

„Lietuva turi savo įvaizdžio formavimo strategiją, tačiau ji šiuo metu nėra įgyvendinama“, - LŽ sakė Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius. Jis priminė, kad 2008 metais Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija patvirtino Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“. „Tačiau valstybei patyrus ekonominių sunkumų, Vyriausybė priėmė sprendimą strategijos įgyvendinimą atidėti“, - pridūrė jis.

Vyriausybės atstovas tvirtino, jog Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija parengta, bet „įšaldyta“ geresniems laikams. Vis dėlto VK auditoriai dar 2009 metais nustatė, kad strateginio marketingo koncepcija „patvirtinta nesant Lietuvos įvaizdžio strategijos, neįvertinus finansinių ir kitų Lietuvos galimybių, projektų realizavimo realumo“.

Pasaulinio lygio „pristatymai“

„Lietuva – drąsi šalis. Drąsa ženklina mūsų istoriją – nuo paskutinės pagonių tautos, sukūrusios savo valstybę Europoje, iki tautos, kuri inicijavo Sovietų Sąjungos sugriuvimą“, - taip skamba fragmentas iš jau minėtos Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcijos. Joje siūlyti ir keli pasaulinio lygio „pristatymai“: pastatyti Lietuvoje pastatą, kuris savo ekstravagantiškumi ir technologiniu pažangumu išsiskirtų pasauliniame kontekste, arba Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas. Už šias idėjas ir koncepcijos sukūrimą Vyriausybė paklojo 60 tūkst. litų. Tačiau 2009-ųjų pavasarį, užklupus pasaulinei finansų krizei, naujasis ministrų kabinetas atsisakė tęsti ankstesnės valdžios pradėtą įvaizdžio kūrimo projektą. Tuometis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis argumentavo, kad šios programos nutraukimas leis sutaupyti daugiau kaip 1,7 mln. litų.

Šią įvaizdžio strategijos koncepciją tąsyk sukritikavo ir VK. Auditoriams kilo abejonių, kokiomis lėšomis bus finansuojamos „pastato, atkreipsiančio tarptautinės visuomenės dėmesį“, statybos. „Neaišku, ar Lietuva dabar finansiškai pajėgi tokiomis priemonėmis stebinti pasaulio visuomenę, ar tai yra mūsų valstybės prioritetas“, - rašoma 2009 metais parengtoje VK ataskaitoje.

O.Mašalės teigimu, įvaizdžio strategija pirmiausia mums patiems padėtų susivokti, kokie esame ir kokie norime būti. / Asmeninio albumo nuotrauka

Įvaizdžiui stiprinti – neformali darbo grupė

LŽ pasiteiravus, ar šiuo metu apskritai laikomasi kokios nors informavimo apie valstybę politikos, A.Martusevičius pažymėjo, kad dabar daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikavimui, o tuo pat metu esą pristatoma ir mūsų valstybė. „Lietuvos pristatymo užsienyje darbą iš dalies atlieka ir Ūkio ministerijai pavaldžios institucijos: „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, Turizmo departamentas“, - aiškino jis.

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030” įgyvendinimą prižiūrinti Valstybės pažangos taryba (VPT), pasak A.Martusevičiaus, yra pasiūliusi Vyriausybei kitąmet į pažangos darbus įtraukti ir koordinacinio Lietuvos pristatymo pasaulyje mechanizmo sukūrimą, kuris „bendram tikslui sujungtų viešąsias ir privačias iniciatyvas, siekiant sustiprinti Lietuvos konkurencinį pranašumą“. Šiuo metu iš viešųjų ryšių specialistų, verslo, žiniasklaidos, kultūros atstovų, tarnautojų, dirbančių turizmo ir investicijų pritraukimo srityse, sudaryta neformali darbo grupė prie VPT. „Ši grupė, išanalizavusi, kaip Lietuvą pasauliui pristato skirtingos institucijos, parengs ne tik analizę, bet ir rekomendacijas, kaip koordinuoti šią komunikaciją“, - teigė A.Martusevičius.

Didinamas turistinis patrauklumas

Kad Lietuvos žinomumas ir patrauklumas pasaulyje didėtų, nemažai prisideda Valstybinis turizmo departamentas (VTD) prie Ūkio ministerijos. „Nesame tiesiogiai atsakingi už Lietuvos įvaizdį ir bendrą šalies žinomumo didinimą, tačiau ypač daug dėmesio bei pastangų skiriame Lietuvos, kaip patrauklios turistinės valstybės, įvaizdžiui formuoti“, - LŽ tvirtino VTD Rinkodaros skyriaus vedėja Lauryna Tarvydienė. Ji pažymėjo, kad šią vasarą VTD buvo pakviestas į Britų turizmo asociacijos kasmetį susitikimą pristatyti Lietuvos, kaip turizmo šalies, sėkmės istoriją. „Turistinio šalies įvaizdžio sėkmingumą galėtų pagrįsti statistika: pagal atvykstamojo turizmo srautų didėjimą Lietuva jau antrus metus iš eilės – lyderė Europoje“, - pabrėžė L.Tarvydienė. Prie mūsų krašto žinomumo didinimo ir įvaizdžio gerinimo, pasak jos, prisidės šiemet įsteigtos turizmo atstovybės užsienyje. Lietuva taip pat dalyvauja 11 tarptautinių turizmo parodų, organizuojami pažintiniai turai užsienio žiniasklaidai. Pernai sulaukta beveik 300 žurnalistų iš viso pasaulio. Šįmet, kaip planuojama, Lietuvoje apsilankys dvigubai daugiau užsienio žiniasklaidos atstovų. „Po turų užsienio viešojoje erdvėje, įvairiose žiniasklaidos priemonėse fiksuojamas didesnis ir palankesnio Lietuvos minėjimo dažnumas, daugėja informacijos apie turizmo galimybės“, - kalbėjo L.Tarvydienė.

Nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategijos, pasak VTD atstovės, Lietuvos turizmo rinkodaroje jau penkerius metus naudojamas iš „Investuok Lietuvoje“ perimtas Lietuvos prekės ženklas bei logotipas.

Vaistas nuo identiteto šizofrenijos

Kaip teigia Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRVSS) pirmininkė Orijana Mašalė, įvaizdžio strategija Lietuvai yra vienareikšmiškai reikalinga. „Jei Lietuvos valstybę matytume kaip žmogų, galėtume ją vertinti kaip turinčią vidutiniškus komunikacinius gebėjimus. Šalyje trūksta komunikacijos išmanymo ir suvokimo, kad tiek visuomenė, tiek išorės auditorijos turi būti informuotos laiku ir tinkamai, o ne vien informuotos“, - LŽ aiškino ji.

Įvaizdžio strategija, pasak O.Mašalės, pirmiausia padėtų patiems gyventojams susivokti, kokie mes esame ir kokie norime būti. „Viena vertus, siekiame pozicionuoti Lietuvą kaip lazerių ir startuolių šalį, kita vertus, niekaip nenorime atsisveikinti su artojų žemės vardu. Tad Lietuvos įvaizdžio strategija turėtų išgydyti šią mūsų identiteto šizofreniją“, - svarstė LRVSS pirmininkė.

O.Mašalė teigiamai vertina ir buvusias pastangas kurti Lietuvos įvaizdžio strategiją. „Deja, po karčios patirties su pirmuoju bandymu dabar, atrodo, niekas nesiryžta imtis tikrosios lyderystės šioje srityje. Sukurti puikią strategiją be galo sunku, o kitus įtikinti patikėti ja - dar sunkiau. Drąsios, netradicinės, išskirtinės idėjos visada bus vertinamos ypač kontroversiškai“, - pabrėžė ji.

L.Tarvydienė: „Nesame tiesiogiai atsakingi už Lietuvos įvaizdį, tačiau daug dėmesio skiriame Lietuvos, kaip patrauklios turistinės krypties, įvaizdžiui formuoti.“ / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Komunikacijos konsultantų agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies” valdybos pirmininkas Mykolas Katkus mano, jog valstybės įvaizdžio strategija yra per daug sudėtingas procesas, kad tilptų į „dviejų žodžių pavadinimą“. Jis pažymi, jog vykdant kryptingą šalies įvaizdžio formavimo kampaniją išskiriamos keturios kryptys: viešoji diplomatija, turizmo plėtra, investicijų pritraukimas ir eksporto skatinimas. „Dėl politinių priežasčių nė viena iš šių sričių nėra įgavusi tokio aktyvumo, koks turėtų būti, nebent – turizmo skatinimas, jis yra ganėtinai aktyvus. Mano manymu, pirmas žingsnis – įvertinti šiuos tikslus ir nubrėžti tam tikras kryptis bei priemones jiems pasiekti. Tai būtų logiška, nereikėtų galvoti kažin kokios vienos drąsios idėjos, kuri visą Lietuvą paverstų „kažkuo“. Taip niekada nebūna!” - patikino M.Katkus.

Iššvaistyti milijonai, rezultatai - bevaisiai

VK auditoriai yra konstatavę, kad ankstesnių Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijų veikla buvo nerezultatyvi, lėšos naudotos neefektyviai, o bendra šalies politika Lietuvos įvaizdžio klausimu taip ir liko nesuformuluota. Auditorių skaičiavimu, vien 2005-2008 metais šalies institucijos, neturėdamos bendros vizijos, atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms vykdyti išleido apie 63 mln. litų. 2005-aisiais Vyriausybė skelbė viešą konkursą Lietuvos įvaizdžio strategijai sukurti ir laimėtojams už strategijos projektą sumokėjo 800 tūkst. litų. Pasak VK auditorių, šios lėšos panaudotos neefektyviai, nes strategija liko nepatvirtinta, o Vyriausybės kanceliarija esą net nesiėmė veiksmų, kad Lietuvos įvaizdžio strategijos projektas būtų laiku patobulintas, papildytas ir pateiktas Vyriausybei tvirtinti.

Tačiau net ir neturėdama patvirtintos įvaizdžio strategijos Vyriausybė leido pinigus minėtai Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcijai „Lietuva – drąsi šalis“ sukurti. Lietuvos prekės ženklui kurti buvo atseikėta 1,14 mln. litų, už 69 tūkst. litų 100 egzempliorių tiražu parengta ir Lietuvos įvaizdžio knyga. „Pirkti atskirus Lietuvos įvaizdžio formavimo elementus, nenustačius įvaizdžio formavimo tikslų ir prioritetų, nenumačius, kaip jie bus naudojami ateityje, yra neefektyvu, nes tokiu Lietuvos įvaizdžio formavimo būdu galima nepasiekti laukiamo rezultato“, - pabrėžiama 2009 metais atliktoje VK audito ataskaitoje.

Be naudos stalčiuose dūla ir pasaulinio ženklodaros specialisto brito Wally Olinso ir jo komandos „Saffron Brand Consultants“ kurta Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija. Užsienio ekspertų paslaugos mokesčių mokėtojams kainavo beveik pusę milijono litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"