TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos realybė: politinės bylos

2012 03 19 6:00

Skandalingo susidorojimo su "valstybininkų" klanui neįtinkančiais pareigūnais scenarijus, įgyvendintas vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, - ne naujai parašytas. Ta pati schema buvo išbandyta 2008-aisiais, tik tuomet, kitaip nei dabar R.Palaitis, nurodymų nevykdęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas iki šiol priverstas minti teismų slenksčius.

"Nežinau, kas tada vyko Seime. Gal ten kažkas, pasinaudodami ta byla, ir spaudė jį (tuometinį Seimo pirmininką V.Muntianą - aut.). Manęs niekas nespaudė", - LŽ aiškina buvęs Generalinės prokuratūros (GP) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika.Per beveik 19 darbo metų ne vieną rezonansinę bylą, taip pat ir Drąsiaus Kedžio žūtį, tyręs prokuroras iš darbo išėjo praėjusių metų gegužės 31-ąją, net nebaigęs skaityti kaltinamosios kalbos vadinamojoje Kauno korupcijos byloje. Joje įtarimai 2008-ųjų vasarą buvo pareikšti ir Seimo pirmininko pareigų dėl to atsisakiusiam V.Muntianui.Prabėgus vos kelioms savaitėms po pasitraukimo iš GP, A.Mažeika jau dirbo advokato Sauliaus Zakarevičiaus padėjėju. Lyg tyčia, advokatas S.Zakarevičius atstovauja prokuroro A.Mažeikos tirtoje byloje taip pat kaltinamam, buvusiam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui. Būtent jo sprendimus, pagal bylą, neva bandė paveikti V.Muntianas.V.Vizbarui atstovaujantiems advokatams darbo, regis, netrūksta - juk dar praėjusią vasarą posėdžiavęs Kauno apygardos teismas, visiškai išteisinęs V.Muntianą ir V.Vizbarą viename bylos epizode, realia bausme nuteisė Kauno valdininką kitame. Pastaruoju metu V.Vizbaro advokatų ir buvusiam Seimo pirmininkui palankų nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui skundžiančių prokurorų interesai keistai sutampa - jie nuolat randa priežasčių, leidžiančių atidėti bylos svarstymą. Su sunkia liga kovojančiam V.Muntianui, po kruopelę sugaudžiusiam jam iškeltoje byloje prokurorų surinktus, bet nutylėtus buvusio politiko nekaltumą pagrindžiančius dokumentus, kiekvienas tos atidėjimas - lyg dar kartą skaitomas aukščiausios bausmės nuosprendis.

Ta pati schema

Turbūt ne vienas dar prisimena 2008-ųjų kovą žiniasklaidą apskriejusią sensacingą informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) fiksuotą Seimo pirmininko ir skandale figūruojančio tuomečio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V.Vizbaro susitikimą. Štai tipiška to meto "sensacijos" citata: "Įraše esą girdėti, kaip Seimo pirmininkas klausia valdininko, kiek yra skolingas už suteiktą paslaugą. V.Vizbaras mandagiai atsako: "Ką jūs. Nieko, pirmininke." Tada V.Muntianas iš kišenės išsiima piniginę ir iš jos ištraukia popierėlius, panašius į pinigus." "Sensaciją" žurnalistams nutekinę pareigūnai nepasivargino paminėti, kad minėtas įrašas buvo padarytas dar prieš pusmetį - 2007-ųjų vasarą, ir tuo metu galimą korupciją Kaune nagrinėjusiems STT tyrėjams nepasirodė reikšmingas.Dvi turtingas verslininkes bei anuomet įtakingus Kauno politikos veikėjus, o kartu su jais - ir V.Muntianą, į teisiamųjų suolą atvedusi istorija prasidėjo STT agentams tiriant valstybinės žemės Kauno centre pirkimo sandorį. Vykdant verslininkių ir Kauno valdininkų sekimą, STT užfiksavo ir tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V.Vizbaro bei Seimo pirmininko pareigas ėjusio V.Muntiano pokalbius telefonu. Seimo pirmininkas rūpinosi žemės sklypo Kėdainių rajone, Angirių kaime, padalijimo reikalais.Gal ši tyrimo atšaka, pradėta su tradiciniu didžiuliu patosu, netrukus būtų, kaip jau įprasta, tyliai užgesusi, jei ne kelios tuo metu sutapusios aplinkybės.Pirmoji ta, kad STT vadovavęs konservatorių žmogumi laikytas Povilas Malakauskas (vėliau liūdnai pagarsėjęs būsimasis Valstybės saugumo departamento vadovas) nesugebėjo atsispirti "valstybininkų" žaidimams, o jo išdrąsėję pavaldiniai, regis, patys nebesuvokė, kam dirba - STT, GP ar Valstybės saugumo departamentui (VSD). Kita aplinkybė - dar 2006-ųjų pabaigoje kilęs didžiulis "valstybininkų" nepasitenkinimas V.Muntiano įkurtos Pilietinės demokratijos partijos atstovu Algimantu Matulevičiumi, paskirtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku ir tame poste ryžtingai ėmusiu vadovauti kaip tik bandytam nugesinti parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiklos. Šio tyrimo, pradėto po iki šiol dar neištirtos VSD saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje 2006-ųjų rugpjūtį, metu buvo atskleista plataus veikimo prieš Lietuvos valstybę schema, kolektyviai įgyvendinama aukščiausių politikų, pareigūnų ir privataus verslo, susijusio su Rusija, atstovų.Seimo pirmininkui V.Muntianui pasipylė iš pradžių prašymai, paskui ir reikalavimai "nuimti" A.Matulevičių - tai yra atimti iš jo leidimą dirbti su slapta informacija, po to politikas būtų privalėjęs pasitraukti iš NSGK. Būtent taip dabar pasielgė vidaus reikalų ministras V.Palaitis, kuris, gelbėdamas įtakingų prokurorų, o galbūt ir gerokai už juos aukštesnių veikėjų galvas, atėmė leidimus dirbti su slapta informacija iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų ir taip sukūrė pagrindą atleisti juos iš tarnybos.

Kaltino ryšiais su KGB

Siekdami susidoroti su A.Matulevičiumi, "valstybininkai" 2007-aisiais pasitelkė KGB kortą - esą atsirado duomenų, kad politikas buvo sovietų represinės organizacijos bendradarbis, bet nuslėpė šį faktą. Seimo pirmininkui V.Muntianui tuometinis VSD vadovas - KGB rezervistas Alvydas Pocius, dėl parlamentinio tyrimo metu paaiškėjusių duomenų jau verčiamas iš posto, - atgabeno "maišą" informacijos, turėjusios pagrįsti NSGK pirmininkui metamus įtarimus.V.Muntianas neneigia: iš pradžių ta informacija jam padarė įspūdį - jis buvo pasirengęs A.Matulevičiui siūlyti trauktis. Tačiau netrukus įvykiai pasuko kita linkme: visų pirma, A.Pociaus "kompromatas" prieš A.Matulevičių neįtikino Dalios Kuodytės vadovautos Liustracijos komisijos - ji konstatavo, kad A.Matulevičius su KGB slapta nebendradarbiavo. Netrukus tą patį patvirtino ir V.Muntiano sudaryta speciali parlamento komisija, o neskubėti imtis priemonių prieš NSGK pirmininką nutarė ir Seimo valdyba.

Arba - arba

"Tada prasidėjo nuolatinis VSD vadovo A.Pociaus spaudimas ir premjero Gedimino Kirkilo prašymai "nušalinti" A.Matulevičių. Atsakydavau nuolat taip pat: priežasčių atimti iš jo leidimą dirbti su slapta informacija nėra. Sutapimas ar ne, bet būtent 2007-ųjų pavasarį STT buvo padarytas pirmasis slapto mano pokalbių telefonu pasiklausymo įrašas", - LŽ pasakojo V.Muntianas.Puolimas prieš A.Matulevičių, kiek aprimęs antroje 2007-ųjų pusėje, vėl sustiprėjo 2008 metų pradžioje. Tuo metu per visas siūles braškant G.Kirkilo vadovautai mažumos Vyriausybei, prie jos prisidėti pakviestiems Artūro Paulausko vadovaujamiems socialliberalams už tai buvo pažadėta būtent NSGK pirmininko kėdė. Į ją aktyviai pretendavo 2006-aisiais užsienio reikalų ministro posto netekęs vienas aktyviausių "valstybininkų" intrigantų Antanas Valionis. Užtarimo kovoje dėl posto, taip pat - susirėmime su A.Matulevičiumi bei Seimo pirmininku A.Valionis greičiausiai ieškojo ne tik tarp parlamentarų. Tuo metu buvo užfiksuotos net trys jo kelionės pas namų arešte Kėdainiuose sėdintį Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą, tapusį didžiausiu buvusio bendražygio ir pavaldinio V.Muntiano nekentėju. To meto spaudoje skelbtas ir kitas faktas: parlamentinės Pilietinės demokratijos frakcijos seniūno Algirdo Ivanausko 2008-ųjų sausį publikuotas pasakojimas, kaip Seimo koridoriuje jį užsipuolęs A.Valionis. Šis esą siūlė pasirinkti: jeigu "pilietininkai" nesusipras ir nesitrauks iš jiems priklausančio Seimo NSGK pirmininko posto, tuomet V.Muntianas bus verčiamas iš parlamento pirmininko pareigų.

Personalinis klausimas

"2008-ųjų kovo pradžioje, prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai, A.Valionis užėjo į mano kabinetą, dar kartą prašydamas atimti iš A.Matulevičiaus leidimą dirbti su slapta informacija. Ir tada, kaip jau ne kartą, pasakiau, kad tam nėra pagrindo. A.Valionis ištarė: tada bus sprendžiamas jūsų personalinis klausimas", - tas dienas prisiminė V.Muntianas.Būtent tuo metu fiksuotas įdomus susitikimas: kol "valstybininkų" valiai pajungtas, bet labai plepus prezidentas Valdas Adamkus ilsėjosi Meksikoje, pas premjerą G.Kirkilą susirinko bendraminčių būrelis. Liudininkų teigimu, tą savaitgalį pas premjerą užsuko jo patarėju dirbantis Albinas Januška, A.Valionis, VSD vairą jau perėmęs P.Malakauskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Kaip teigiama, būtent tą dieną nutarta sutramdyti nepaklusnųjį V.Muntianą - informaciją apie "kyšininką Seimo pirmininką" perduoti grupelei aktyviai talkinančiam didžiausiam šalies laikraščiui. Vos po kelių dienų šis dienraštis pranešė, kad "gerai informuoti šaltiniai teisėsaugos institucijose patvirtino" apie slapta darytus vaizdo įrašus, kuriuose fiksuotas korupcinis Seimo pirmininko V.Muntiano elgesys.Skandalas įsismarkavo: DP atstovai Seime ėmė rinkti parašus dėl interpeliacijos V.Muntianui, o netrukus savanaudiškų tikslų siekimu ir kyšio davimu apkaltintas politikas atsisakė parlamento vadovo posto, neteko teisinės neliečiamybės ir buvo įvardytas įtariamuoju korupcijos byloje, iki šiol stebinančioje vienpusiška žiniasklaidai nutekinama informacija ir slepiamais oficialiais dokumentais."V.Muntiano, atsisakiusio mane nušalinti, atveju buvo pritaikyta ta pati schema, kaip dabar atleidžiant FNTT vadovus. Juk formaliai V.Muntianas galėjo pasielgti, kaip neseniai pasielgė vidaus reikalų ministras R.Palaitis. Kaip ministras atleido FNTT vadovus, panaikindamas jų leidimus dirbti su slapta informacija, taip Seimo pirmininkas galėjo pasielgti su manimi. Bet V.Muntianas to nepadarė. Ta byla - tai kerštas V.Muntianui už tai, kad jis tai grupei nepakluso ir neįvykdė jų reikalavimų", - kalbėjo A.Matulevičius.

Atsijota informacija

Garsiojoje byloje politikas kaltinamas tuo, kad nuo 2007-ųjų birželio 7 dienos iki gruodžio 28 dienos, siekdamas nuosavybėn įsigyti ir faktiškai įsigijęs žemės sklypo, esančio Angirių kaime Kėdainių rajone, dalį, žinodamas, kad jokia nauja statyba šioje sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, nes sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, pasinaudodamas savo, kaip Seimo pirmininko, įtaka, atliko veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti galimybę minimoje sklypo dalyje statyti pastatus, ir tam organizavo valstybės tarnautojo - tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V.Vizbaro - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.Būtent tokia informacija "nutekėjo" į žiniasklaidą. Tokius duomenis Seimo nariams, sprendusiems, ar atimti iš V.Muntiano teisinę neliečiamybę, pateikė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir bylos tyrimui vadovavęs prokuroras A.Mažeika. Jau vėliau, paaiškėjus, kad prokurorai sąmoningai dozavo informaciją, keisdami įvykių prasmę ir nuslėpdami V.Muntianui palankius duomenis, A.Mažeikia Kauno apygardos teismo 2010-ųjų balandžio 14 dienos posėdyje pareiškė: kokius įrašus pateikti ir kokių nepateikti, sprendė jis pats, kaip prokuroras.Prieš kelias dienas LŽ pasiteiravus, ar teisingi V.Muntiano tvirtinimai, jog jam reiškiami kaltinimai yra nepagrįsti, buvęs prokuroras, advokatu siekiantis tapti A.Mažeikia labai nesiginčijo. "Kaip teismas pasakys, taip ir bus. Jei teismas pasakys, kad kaltinimai nepagrįsti, vadinasi, nepagrįsti", - pareiškė dvejus metus įrodymus šioje byloje rinkęs ir kaltinamąjį aktą rašęs buvęs prokuroras.

Nuo kojų - ant galvos

V.Muntiano "skandalo" istorija iš pirmo žvilgsnio, regis, visiškai kasdieniška - tokių pavyzdžių Lietuvoje tūkstančiai. Dabar galima svarstyti, ar Seimo pirmininko pareigas einantis politikas pasielgė deramai, nepaisydamas savo statuso ir lyg eilinis mirtingasis apsiimdamas padėti giminei. Bet ar keliama baudžiamoji byla už politinės nuovokos stoką?Kaip fiksuota teismų dokumentuose, Seimo pirmininkas 2007-ųjų pavasarį apsiėmė padėti savo pažįstamam iš Kėdainių rajono Vilhelmui Grūdei, pardavinėjusiam sūnui priklausantį sklypą, ir jį pirkti norėjusiam savo svainiui Algimantui Vasiliauskui. Vyrai įtakingo politiko prašė pagalbos žemę dalijant, nes vietos žemėtvarkininkai, praradę saiką, už tą darbą reikalavo daugiau, nei buvo vertas visas sandoris. Problemą kėlė ir tai, jog dalijamo sklypo būsimieji savininkai norėjo, kad abiem tektų vienodas pakrantės ilgis bei buvusių senų pastatų pamatų dalis.2007-ųjų pavasarį, apsilankęs Kauno apskrities viršininko administracijoje, po oficialių pokalbių, V.Muntianas pasisakė turįs privatų reikalą. Padėti įtakingo politiko globojamiems asmenims pasižadėjo tuometinis Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras. Jis įsipareigojo surasti matininkų įmonę, kuri greitai ir už gerą kainą įgyvendintų padalijimo projektą. Netrukus valdininkas informavo, kad prašomus darbus už 2 tūkst. litų apsiima atlikti bendrovė "Geometra". Kadangi V.Muntiano svainiui nurodytos sąlygos tiko, jis paprašė V.Muntiano perduoti matininkams sutartą sumą. Seimo pirmininkas tai padaryti įpareigojo V.Vizbarą - būtent tuo metu STT pareigūnai ir užfiksavo, kaip V.Muntianas valdininkui paduoda "popierėlius, panašius į pinigus".STT surinktą šio sandorio medžiagą perėmus GP, prasidėjo tikros linksmybės. Visų pirma, prokurorai nusprendė, kad sklypą ketino įsigyti ne V.Muntiano giminaitis, bet pats Seimo pirmininkas. Be to, buvo iškelta versija, kad V.Muntianas ant tvenkinio kranto nori statytis pirtelę, o kadangi sklype, kuriame taikomi vandens telkinio zonos apsaugos reikalavimai, tokie darbai neleidžiami, jis esą pavedė V.Vizbarui tvirtinant projektą nurodyti neteisingus duomenis, kad abiejuose dalijamuose sklypuose yra senų pamatų liekanų."Aš 12 metų dirbau Kėdainių rajono meru. Pastatus - tai yra seną lentpjūvę su priklausiniais, buvusius tame sklype, mačiau savo akimis. Dabar tenka įrodinėti, kad viso to neišsigalvojau, nesiekiau pažeidinėti įstatymų, tiesiog prašiau parodyti tai, kas buvo", - nuoskauda dalijosi V.Muntianas.

"Išskuto" pamatus ir faktus

V.Muntiano prašymu dalijamų sklypų projektą apsiėmę atlikti geodezininkai pažymėjo buvusios lentpjūvės ir priklausinių pamatų, dar ryškėjusių sklype, kontūrus. Tačiau Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA) Žemėtvarkos departamento Kontrolės skyriaus viršininkė E.Merkevičienė, tikrindama pirminį sklypo padalijimo projekto variantą, pareikalavo... pažymėtus pamatus panaikinti. Argumentas buvęs paprastas - esą apskritis neranda lentpjūvės egzistavimą įteisinančių dokumentų, tad ir pamatai brėžinyje negali atsispindėti. Su valdininke nesiginčiję geodezininkai projekte pamatų kontūrus paprasčiausiai... išskuto.V.Muntianas vis dėlto siekė, kad projektas būtų atliktas teisingai. Jam padėti apsiėmęs V.Vizbaras nurodė nustatyti ir pažymėti pamatų vietas, o sklypo savininkui V.Grūdei, kaip reikalauja įstatymai, - nuo senųjų pamatų nuvalyti apnašas bei nušienauti juos stelbiančią žolę. Kaip vėliau buvo konstatuota teisme, V.Grūdė, konfliktuodamas su esą pernelyg daug reikalaujančiais specialistais ir nenorėdamas "užsiimti archeologija", sutarė su kaimynu ir buvusių statinių pamatų vietose tiesiog užkasė betoninius blokus. Ši iniciatyva prokurorų valia taip pat buvo priskirta V.Muntianui.Įdomu tai, kad prokurorai, kaltinę V.Muntianą neteisėtu siekiu projekte nurodyti "neegzistavusio" pastato pamatus, sukauptoje medžiagoje, pagal kurią parašytas ir kaltinamasis aktas, turėjo STT pareigūnų pateiktą informaciją. Prokuroro surašyto nuosprendžio 40-ame lape nurodyta: "2007-08-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole pažymėta, kad tą dieną 10.55 val. buvo apžiūrėtas sklypas, kuris ribojasi su Angirių tvenkiniu. Užfiksuotas įvažiavimas į sklypą ir jame esančios buvusio statinio pamatų liekanos."

Nutylėjo apie dokumentus

Tai, kad prokurorai "nepastebėjo" jų pačių naudotos informacijos iš STT, tėra smulkmena, palyginti su tolesniu tyrėjų nepastabumu. Bylą tyręs prokuroras A.Mažeika kaltinimus V.Muntianui grindė tuo, kad dalijamame sklype pastatų nebuvo iš viso, nerasti ir tai patvirtinantys dokumentai.2009-ųjų vasarą, bylai jau keliaujant į teismą, pagaliau gavęs leidimą su ja susipažinti, V.Muntianas nustėro: tarp prokurorų surinktų dokumentų ramiai gulėjo ir "neegzistuojančios" lentpjūvės "neegzistuojanti" inventorizacijos byla. Šios skandalingos istorijos aplinkybės, kaip ir viskas baltais siūlais siūtame kaltinime, - neišpasakytai paprastos. KAVA, ieškodama pastato inventorizacinės bylos, kreipėsi į Lietuvos registrų centro Kauno filialą, kuriam priskirtas Kėdainių rajonas, ir sulaukė atsakymo, kad tokių dokumentų nėra, taigi pastatas, jei ir egzistavo, buvo nelegalus. Iš tiesų 1973-iaisiais iškilusi lentpjūvė ir jai priklausantys statiniai buvo įteisinti tik 1998 metais, juos valdžiusiai žemės ūkio bendrovei nutarus išparduoti savo turtą. 2003-iaisiais lentpjūvėje kilęs gaisras sunaikino pastatą. Įtarus tyčinį padegimą, atliktas ikiteisminis tyrimas, o surinkti įrodymai, tarp jų - ir pastato inventorizacinė byla, perduoti Kėdainių apylinkės teismui. Šis, išnagrinėjęs bylą, pastato dokumentus perdavė ne Kauno Registrų centro filialui, bet Panevėžio, iki 2005 metų kuravusiam Kėdainių rajoną.Taigi - net dvejus metus, kol V.Muntianas karštligiškai bandė įrodyti neketinęs apgauti valstybės, jo tiesą pagrindžiantys dokumentai gulėjo... pas ikiteisminį tyrimą vykdžiusius prokurorus. Vis dėlto sumojusius, kad šių dokumentų reikia ieškoti Panevėžyje, bet niekam apie juos neprasitarusius.Tačiau ir šis faktų klastojimas - ne paskutinis pareigūnų nutylėjimas. Prieš kelis mėnesius V.Muntianas prokurorų medžiagoje atrado ir GP iš Registrų centro gautus dokumentus, akivaizdžiai įrodančius, kad nelaimingajame sklype, dėl kurio buvęs Seimo pirmininkas neva rezgė intrigas, norėdamas įteisinti draudžiamas statybas, iš tiesų jokie apribojimai statyboms netaikomi. Oficialūs dokumentai atskleidžia, kad šio sklypo matavimus atlikusi matininkų bendrovė privėlė klaidų, o neteisingą informaciją perdavė ir Registrų centrui, fiksavusiam, kad visam sklypui galioja statybų draudimas. 2008-ųjų pradžioje, sklypą dalijant į kelis, matavimai buvo atlikti iš naujo, tada ir paaiškėjo, kad statybų draudimas galioja tik 0,4 ha sklypo dalyje, o kitoje valdoje, dėl kurios tarpininkavo V.Muntianas, sudarančioje net 10 arų sklypo žemės, jokių apribojimų nėra. "Taigi tuo metu, kai vadinamieji valstybininkai, taip pat ir A.Valionis, mane spaudė atsikratyti A.Matulevičiaus, kalbėdamas apie mano "personalinių klausimų" kėlimą, prokurorai turėjo visą informaciją, rodančią, kad veikiau visiškai teisėtai. Jokio pagrindo kelti man baudžiamąją bylą nebuvo - nuo pat pradžios! Bet aš apie tai nežinojau, nes mano prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo atmestas, o prokurorai - nutylėjo", - dabar jau beveik ramiai dėstė V.Muntianas. 

Ramybėje nepaliks?

Nepaisant tuometinio prokuroro A.Mažeikos pastangų, Kauno apygardos teismas praėjusių metų vasarą V.Muntianą visiškai išteisino. Tačiau GP, nepripažįstanti savo klaidų, sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, pirmosios instancijos teismą kaltindama tendencingumu ir prašydama buvusį politiką pripažinti kaltu bei nubausti trejų metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.Lietuvos apeliacinis teismas bylą atvėrė praėjusį rudenį, tačiau jos nagrinėti iš esmės iki šiol taip ir nepradėjo - posėdžiai prokurorų prašymu vis atidedami. Artimiausio posėdžio data - gegužės 24-oji. Tokią situaciją sunkiai sergantis V.Muntianas vadina "kankinimo forma".Buvęs prokuroras A.Mažeika, LŽ paklaustas, ar jo kelerius metus rengtoje byloje iš tiesų yra dokumentai, pagrindžiantys V.Muntiano teiginius, staiga prarado atmintį. "Aš dabar jau nelabai atsimenu. Ta istorija gana paini ir sudėtinga", - tvirtino buvęs pareigūnas, vos prieš pusmetį pats rašęs kaltinamąjį aktą.V.Muntianas iki šiol mano, kad byla jam buvusi suregzta kaip kerštas už nepaklusnumą, o prokurorų ranką vedžiojo ir kur kas sudėtingesnes intrigas mezgantys "valstybininkų" vadai. "Dabar, įsivaizduoju, viską tęsia nebe jie. Kadangi visi tie dalykai vis tiek pateks į viešumą, GP bando gintis iki paskutinio. Mano manymu, tai skandalas: jeigu jie minėtų dalykų anksčiau nepastebėjo, tai yra visiška nekompetencija, kuo aš vis mažiau stebiuosi, iš kitos pusės, jei pastebėjo ir nuslėpė - iškyla doros ir sąžinės klausimas, kas irgi nestebina", - kalbėjo buvęs politikas.Tuo metu A.Matulevičius įsitikinęs, kad tebesitęsiantis procesas prieš V.Muntianą - toliau įgyvendinama keršto akcija. "Kodėl V.Muntiano nepalieka ramybėje iki šiol? O kodėl iki šiol laisvai gyventi neleidžiama buvusiam kontržvalgybininkui Kęstučiui Braziuliui, atleistam už liudijimus VSD veiklos parlamentinio tyrimo metu? Tai daroma tam, kad kiti žinotų - esą niekas neliks nenubaustas, kas eis prieš tos grupės valią. Taip daroma, kad visi bijotų. Taigi, ir V.Muntianą jie nori nubausti iki galo", - tvirtino A.Matulevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"