Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Lietuvos šauliai sunerimę Briuseliui ketinant griežtinti ginklų kontrolę

 
2016 11 11 16:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Parlamentas (EP) pradėjo svarstyti teisines priemones, kurios griežtintų ginklų įsigijimą, laikymą ir kontrolę Bendrijoje. Lietuvos šaulių sąjunga jau susirūpinusi, kad EP direktyvos pakeitimai nesuvaržytų jų teisės su ginklu ginti valstybę nuo galimo agresoriaus. 

Po teroristų išpuolių Paryžiuje 2015 metų lapkritį Europos Parlamentas panoro įgyvendinti priemones, kurios sugriežtintų šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo Europos Sąjungoje (ES) kontrolę, pagerintų teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų atsekamumą ir sustiprintų ES šalių narių bendradarbiavimą.

EP nario Petro Auštrevičiaus nuomone, reikia pasiekti, kad ginklų kontrolės reglamentavimas rengiamose Europos Tarybos (ET) Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisose netaptų sunkesnis nei esamas Lietuvoje tradicinis požiūris į ginklų naudojimą, kad Europos teisėje būtų paliktos mums ir kaimynėms Baltijos šalims svarbios išimtys, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.

Pagal EP Informacijos biuro Lietuvoje parengtą apžvalgą, mūsų šalyje šaunamąjį ginklą turėjo ar turi 14 proc. apklaustųjų – tai yra vienas didžiausių rodiklių ES. Lietuvos respondentai teigė, kad ginklus laiko savigynai, bet galima manyti, kad priešingai nei Vakarų Europos šalyse ar JAV, Lietuvoje šaunamieji ginklai dažniau laikomi ne asmeninės savigynos, o šalies gynimo tikslu. Prie to prisideda gilios pasipriešinimo tradicijos bei augančios Lietuvos šaulių gretos ir krašto apsaugos savanorių populiarumas.

EP svarstomu Šaunamųjų ginklų direktyvos pakeitimų projektu siekiama uždrausti kai kuriuos civilinėms reikmėms naudojamus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, taip pat į ginklų kontrolės procesą įtraukti kolekcininkus ir tarpininkus.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius (dešinėje) ir Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės vadas mjr. Mindaugas Milius. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Buvo užsimota plačiai

EP Informacijos biure Vilniuje surengtoje diskusijoje apie griežtesnę šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolę ES, P. Auštrevičius sakė, kad ET Šaunamųjų ginklų direktyva yra labai svarbi įvairių sluoksnių žmonėms ir apskritai dideliam ES gyventojų skaičiui. Po teroro aktų iškilo naujų uždavinių, buvo nuspręsta, kad ES ginklų rinka turi būti vieninga. Vadinasi, ES šalių narių ginklų kontrolės taisyklės turi būti maksimaliai panašios, esą būtina sutarti dėl bendrų apibrėžimų.

Europos Komisija (EK), pasak P. Auštrevičiaus, pirmu savo siūlymu po 2015 metų teroro aktų viską sprendė skubotai ir iš pradžių užsimojo labai plačiai. „Keisti direktyvą pasiūlyta taip, kad praktiškai labiausiai nukentėtų tie, kurie turi pusiau automatinius ginklus, o Europos ginklų muziejai turėtų vos ne supjaustyti ar išlydyti šaunamųjų ginklų detales“, – pasakojo europarlamentaras. Jis pritarė nuomonei, kad EP direktyvos pataisos sukeltų sumaištį ES legaliai laikomų šaunamųjų ginklų srityje, bet mažai pakeistų tai, kas nelegalu.

P. Auštrevičius pasakojo, kad EK ir EP diskutavo apie automatinius ir pusiau automatinius ginklus, pereinamojo laikotarpio priemones, nes ne viską galima pakeisti iš karto, ir ginklų sunaikinimo tvarką. Nuomonės išsiskyrė. EP liberalų-demokratų grupė, kuriai priklauso ir P. Auštrevičius, siūlė, kad būtų uždrausta kuo mažiau ginklų kategorijų, dėl ginklų laikymo muziejuose sąlygų. Pavyko pasiekti pozityvių susitarimų dėl bendros dezaktyvacijos taisyklės, bendro žymėjimo ginklų pardavėjams, tarp ES narių maksimaliai harmonizuotų duomenų sistemų sukūrimo, išimčių kolekcininkams ir kariuomenės rezervistams.

Kontrolė turėtų būti adekvati

Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės vadas majoras Mindaugas Milius per diskusiją pateikė šios organizacijos poziciją. Pirmiausia, Lietuvos Konstitucija kiekvienam piliečiui numato teisę, galimybę ir pareigą ginti valstybę, jei ją užpuola agresorius. Pagal neseniai pakeistus įstatymus šauliai savo tarnybai gali įsigyti B kategorijos ginklus. Toks pokytis šiais laikais labai aktualus. „Nepagrįstas ir nepamatuotas ginklų kontrolės sustiprinimas apribotų piliečių teisę ir galimybę ginti valstybę, – įsitikinęs Šaulių sąjungos atstovas. – Abejotina, kad apribojimai pasiektų tikslą sumažinti terorizmo ir nusikaltimų grėsmę.“

Ginklų kontrolė turėtų būti adekvati, įsitikinęs M. Milius. Būtina atsižvelgti į teisę priešintis agresoriui užpuolimo atveju. Lietuvos šaulių sąjungą aiškiai supranta šį savo vaidmenį.

„ET direktyvos projekte įžvelgiame abejonę, ji mums kelia rūpestį. Ten teigiama, kad valstybės ginkluotąsias pajėgas sudaro kariuomenė, policija ir kitos valdžios institucijos, – sakė M. Milius. – Šaulių sąjunga nėra valdžios institucija, tai – visuomeninė organizacija, turinti asociacijos statusą.“

Todėl šauliams neramu, kad direktyvos pokyčiai nesuvaržytų jų teisės su ginklu ginti valstybę nuo galimo agresoriaus.

P. Auštrevičius patikino, kad ES narėms bus leidžiama taikyti išimtis, jis mano, kad Lietuvos šaulių sąjunga turėtų būti tokia išimtis.

O estai ginkluojasi

Tuo metu kita Baltijos šalis – Estija rengiasi galimam partizaniniam karui su Rusija ir tam taip pat reikia ginklų. Tad naujasis ginklų kontrolės reglamentavimas būtų nepalankus ne vienai Baltijos šaliai.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, Estijoje manoma, kad karas su okupantais būtų partizaninis, naudojant tokias pačias taktikas, kuriomis dešimtmečius vadovaujasi sukilėliai Irake ir Afganistane.Tokiam karui ruošiamasi. Beveik kiekvieną savaitgalį Estijos Gynybos Lyga, vyriausybės finansuojama karinė organizacija, rengia mokymus, per kuriuos Estijos piliečiai įgyja partizaniniam karui reikalingų įgūdžių. To jiems prireiktų, jei šalį užpultų Rusija. 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos kariuomenę sudaro tik 6 tūkst. aktyvių karių, tad Estijos valdžia puikiai žino, jog kilus konvenciniam karui ilgai neatsilaikytų prieš Rusiją, ir planuoja įsitraukti į plataus masto sukilimą.

„Geriausia atgrasymo priemonė – ne tik ginkluoti kariai, bet ir ginkluoti piliečiai“, – tvirtino brigados generolas Meelis Kiili, Estijos Gynybos Lygos vadas.

Dar vienas Estijos atsakas į įtampą, kurią kelia Rusija, – programa, skatinanti gyventojus kaupti ginklų atsargas. Ginkluotų piliečių Europoje turi Šveicarija ir Suomija, abi palyginti labai mažos šalys. Estija neskelbia, kiek šaunamųjų ginklų, daugiausia švediškų automatų AK-4, išdalijo savo žmonėms. Estijos Gynybos Lyga teigia paspartinusi tempą po įvykių Ukrainoje. Pagal programą, jos nariai turi slėpti ginklus ir amuniciją namie, pavyzdžiui, sienoje įtaisytoje slėptuvėje arba užkasti kieme.

Siūlomi ET Šaunamųjų ginklų direktyvos pokyčiai

Nauju projektu siūloma praplėsti ET Šaunamųjų ginklų direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant ginklų kolekcininkus ir tarpininkus bei iš dalies keičiant dabartinę šaunamųjų ginklų klasifikaciją.

Ginklų kolekcininkai šiuo metu nepatenka į Šaunamųjų ginklų direktyvos taikymo sritį. Pagal projektą, jie turėtų galimybę įsigyti šaunamuosius ginklus laikantis tų pačių leidimų arba deklaravimo reikalavimų kaip privatūs asmenys. Tarpininkai taip pat būtų įtraukti į Šaunamųjų ginklų direktyvos taikymo sritį, nes teikia panašias paslaugas, kaip ir prekiautojai. Tai reiškia, kad valstybės narės turės sukurti taisykles, apimančias tarpininkų ir prekiautojų, veikiančių jų teritorijoje veiklos registravimo, licencijavimo ir / ar leidimų klausimus.

Garsiniai ginklai (dujiniai ir signaliniai ginklai bei kopijos) taip pat būtų įtraukti į Šaunamųjų ginklų direktyvos taikymo sritį, nes jie gali būti transformuoti į šaunamuosius ginklus.

Projekte numatytos griežtesnės taisyklės dabartinei B7 kategorijai (pusiau automatiniai šaunamieji ginklai civiliniam naudojimui, kurie panašūs į karinius ginklus su automatiniais mechanizmais). Numatoma juos perkelti iš B kategorijos į A kategoriją, pavyzdžiui, dabartinė kategorija B7 būtų traktuojama kaip A7, o tai reiškia, kad tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai būtų uždrausti civiliam naudojimui ir jokiomis aplinkybėmis nebūtų leidžiama juos laikyti privatiems asmenims, net jei ginklai buvo dezaktyvuoti.

Numatomi papildomi dezaktyvuotų šaunamųjų ginklų naudojimo ir perdavimo ribojimai. Pavyzdžiui, valstybės narės turės saugoti įrašus apie dezaktyvuotus šaunamuosius ginklus ir jų savininkus nacionaliniuose registruose. Civiliams nebebūtų leidžiama turėti jokių ginklų iš labiausiai pavojingų šaunamųjų ginklų A kategorijos, net jei jie buvo dezaktyvuoti (nauja kategorija A8) – šiuo metu tokia galimybė leidžiama.

Griežtinamos sąlygos įsigyti šaunamuosius ginklus internetu: privatiems asmenims draudžiama parduoti ir įsigyti šaunamųjų ginklų internetu, toks pardavimo būdas leidžiamas tik atstovams ir tarpininkams.

Tarp kitų pokyčių numatomos griežtesnės taisyklės dėl šaunamųjų ginklų ženklinimo, siekiant pagerinti ginklų atsekamumą. Šios taisyklės nustato ženklinimo reikalavimus, kad jo nebūtų galima lengvai pašalinti, ir detalizuoja, kurios ginklų dalys turėtų būti ženklinamos.

Valstybės narės taip pat turėtų išlaikyti duomenis neribotą laikotarpį iki šaunamasis ginklas bus sunaikintas, o ne tik 20 metų, kaip yra šiuo metu. Be to, numatyta geriau keistis informacija tarp valstybių narių (pavyzdžiui, nacionalinėms valdžios institucijoms atsisakant išduoti leidimą) ir sukurti nacionalinių registrų sąveiką. Atstovai ir tarpininkai privalės prijungti savo registrus prie nacionalinių registrų

Galiausiai į pasiūlymą įtrauktas reikalavimas, kad valstybės narės išduodamos arba atnaujindamos šaunamųjų ginklų leidimus, įvestų standartinius medicininius tyrimus, sykiu numatydamos leidimų galiojimo penkerių metų ribą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"