TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos šeimas gelbės ES milijonais

2016 01 06 6:00
njfamily.com nuotrauka

Iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto skirta apie 21 mln. eurų bendruomeniniams šeimų namams kurti. Tačiau šios lėšos, kaip pabrėžiama, bus naudojamos ne socialinės rizikos šeimų problemoms spręsti, o tam, kad kuo mažiau tėvų ir jų vaikų atsidurtų socialinės rizikos šeimų sąraše.

Lietuvoje su šeimomis dirbantys specialistai teigia, jog pagalbos šeimai srityje įsivyravo ydinga situacija – valstybės paramą gauna tik atsidūrusieji socialinės rizikos šeimų sąraše. Visos kitos sunkiai besiverčiančios, įvairias krizes išgyvenančios, su problemomis susiduriančios, bet į šį sąrašą neįtrauktos šeimos paliktos likimo valiai.

Lauks merijų sprendimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai tikino, kad jau kitąmet šalies savivaldybėse atsiras pirmieji bendruomeniniai šeimų namai. Juose pagal poreikius šeimos bus mokomos tarpusavio santykių, vaikų ugdymo, jų priežiūros, kaip įveikti krizes, įgyti socialinių įgūdžių ir daugybės kitų dalykų, reikalingų visaverčiam gyvenimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjas Arūnas Malinovskis LŽ sakė, kad bendruomeniniais šeimų namais vadinamas kompleksas paslaugų, kurios bus teikiamos bėdų turinčioms šeimoms. „Iki šiol mūsų valstybės dėmesys buvo koncentruojamas į socialinės rizikos šeimas. Jos gaudavo didžiausią pagalbą. O minėtus 21 mln. eurų kaip tik ir stengsimės panaudoti tam, kad padėtume su problemomis susiduriančioms šeimoms ir jos nepakliūtų į tą sąrašą“, – kalbėjo A. Malinovskis.

Šalies savivaldybių vadovams jau pristatyta bendruomeninių šeimos namų idėja. Dabar laukiama pasiūlymų, kokių paslaugų šeimoms norėtų kiekviena merija. „Savivaldybės turės apsispręsti, ar pačios steigs su šeimomis dirbančių specialistų etatus, ar pirks jų paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų. Gal bus kuriami etatai darbuotojų, kurie vertins, ko konkrečiai reikia šeimai, ir koordinuos šią pagalbą“, – svarstė A. Malinovskis. Jis spėjo, kad savivaldybės labiausiai, tikėtina, norės su šeimomis dirbančių psichologų ir socialinių darbuotojų, nes būtent šių specialistų, įdarbintų pagalbos šeimoms centruose, gausu kitose ES valstybėse.

Būtina pagalba

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė Veneta Veršulytė, iki šiol vadovavusi šios savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, taip pat pabrėžė, jog mūsų šalies socialiniame sektoriuje susiklostė ydinga situacija – ne visada stengiamasi užbėgti problemai už akių. „Bendruomeninių šeimos namų idėja skatins pasirūpinti šeimomis vos pamačius ar išgirdus pirminius signalus, kad jose ne viskas gerai“, – tvirtino savivaldybės administracijos vadovė. Visų pirma, pasak V. Veršulytės, bus siekiama įdarbinti daugiau psichologų, kad šie padėtų tiems žmonėms įvardyti bėdas ir jas spręsti.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Elegijus Laimikis LŽ teigė, jog socialinės rizikos šeimų sąrašuose paprastai atsiduria tėvai, iš kurių vienas arba ir abu jau būna užaugę tokioje šeimoje. Dar dažniau socialinės rizikos šeimų sąrašą papildo savo šeimas sukūrę vaikų namų auklėtiniai. „Valstybė visų pirma turėtų pasirūpinti, kad vaikas augtų ne globos įstaigoje, o šeimoje“, – įsitikinęs E. Laimikis. Jis sakė pastebėjęs, jog nevisiškai tėvystės įgūdžius praradę tėvai noriai lanko paskaitas, kuriose mokoma bendravimo ir kitų dalykų. „Už ES lėšas būtų galima surengti daugiau tokių mokymų, pakviesti tėvus bendrauti, išsakyti savo problemas ir drauge jas spręsti“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Žmonės nori mokymų

Šiauliuose įsikūrusių Motinos Teresės šeimos namų, buriančių suaugusius vaikų namų auklėtinius, vadovė Regina Zabielienė LŽ tvirtino kaip tik matanti, kad didžiausiame užribyje šiandien yra atsidūrusios ne socialinės rizikos šeimos, o tos, kurios gauna itin mažai pajamų.

„Su socialinės rizikos šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, jų atžalos lanko dienos centrus, į kuriuos vaikai iš šiai rizikai nepriskiriamų šeimų nepriimami. Socialinės rizikos tėvai taip pat įtraukiami į įvairias programas. Tačiau už minimalų atlygį dirbantys ir vaikus auginantys žmonės palikti skursti tiek fizine, tiek dvasine prasme“, – apgailestavo R. Zabielienė.

Ji tikino, jog turėdama išteklių būtinai įdarbintų psichologą ir socialinį pedagogą, dirbantį su bėdų turinčiomis ne socialinės rizikos šeimomis. „Kartais labai lengvai nurašome žmones, manydami, kad jie nesiklausys psichologų paskaitų. Į mūsų rengiamus mokymus šeimos veržte veržiasi. Jos taip pat noriai dalyvauja socialinių pedagogų organizuojamuose žaidimų vakaruose“, – pabrėžė R. Zabielienė. Pašnekovės manymu, valstybės reikalas yra atitraukti žmogų nuo televizoriaus ar nuo butelio ir parodyti šviesiąją gyvenimo dalį.

Panevėžio rajone gyvuojančios šeimynos, išleidusios į gyvenimą daugiau kaip 30 tėvų likimo valiai paliktų vaikų, motina Gražina Grigaliūnienė neslėpė, kad prisiėmusi atsakomybę auginti juos kone visą laiką turėjo „plėšti“ iš valstybės šiems vaikams būtiną dėmesį ir pagalbą, nes beveik niekas iš valdininkų jos nesiūlė, nors privalėjo tai daryti. „Nemažai mano išaugintų vaikų išvyko dirbti į užsienio šalis. Grįžę jie man pasakoja, kad ten valstybės ar savivaldybės įstaigų specialistai patys ateina siūlyti pagalbą, o Lietuvoje šeimos ją turi išsikovoti“, – teigė šeimynos mama. G. Grigaliūnienė abejojo, ar ES fondų pinigai šeimoms stiprinti kuo nors padės, jei mūsų specialistai dirbs tik tam, kad gautų atlyginimą, o ne tam, kad tikrai pagelbėtų žmogui.

Turi idėjų

Alytaus gausių šeimų bendrijos „Skruzdynėlis“ koordinatorius Rimantas Noruišis mano, jog norint padėti bėdų turinčiai šeimai būtina didinti vaikų, paauglių, jaunuolių užimtumą. „Pasirūpinti, kad vaikai lankytų būrelius, pas mus išgali santykinai turtingos šeimos. O tų tėvų, kurie uždirba minimumą, atžalos paprastai šlaistosi gatvėmis, krečia eibes ir kelia problemų tiek savo šeimoms, tiek valstybei“, – sakė R. Noruišis. Jo žodžiais, Alytaus gausių šeimų bendrija yra sumaniusi būdą, kaip padėti vaikams turiningai praleisti laiką. „Jau trejus metus prašinėjame Alytaus miesto savivaldybės administracijos skirti patalpas, kuriose galėtų rinktis kartos pabendrauti, vyresnieji prižiūrėtų mažuosius, išleistų jų mamas, pavyzdžiui, į polikliniką. Tačiau patalpų vis negauname“, – skundėsi R. Noruišis. „Skruzdynėlio“ koordinatorius įsitikinęs, kad ir patalpas, ir jose dirbsiančius specialistus būtų galima išlaikyti už ES pinigus, skiriamus bendruomeniniams šeimos namams kurti mūsų šalies savivaldybėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"