TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos senjorai: išsilavinę ir aktyvūs, bet nuvertinti ir niekinami

2016 10 06 6:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyresnio amžiaus Lietuvos žmonės pagal finansinį saugumą užima 53 vietą iš beveik šimto tirtų pasaulio šalių. Pagal sveikatos būklę – 65 vietoje. O pagal įgalinančios visuomenės ir aplinkos indeksą Lietuva yra net 90 vietoje pasaulyje. Tačiau mūsų krašto senjorai yra išsilavinę, aktyviai rūpinasi šeima – vaikaičiais, neįgaliaisiais. Vis dėlto jie yra nuvertinami visuomenės ir diskriminuojami.

Sociologė dr. Gražina Rapolienė iš Vilniaus universiteto Sociologijos katedros per Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtą konferenciją „Pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje: ar juntama diskriminacija vyresniame amžiuje?“ lygino mūsų šalies bei užsienio senjorų padėtį ir kalbėjo apie tai, ar senatvė yra stigma, t.y. randas arba dėmė.

G. Rapolienė nurodė, kad vertinant gyvenimo kokybę, remiamasi „Global AgeWatch“ indeksu, sudarytu 2013 metais. Iš viso taikoma 13 rodiklių, kurie pačių vyresnio amžiaus žmonių ir politikos rengėjų pripažinti tinkami šių žmonių gerovės vertinimo kriterijai. Pagrindiniai – finansinis saugumas, sveikata, dalyvavimas darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Tyrimas remiasi duomenų bazėmis, apimančiomis 96 šalis ir 91 proc. pasaulio senjorų. „Taigi tyrimas yra išsamus ir kompleksinis“, – teigė sociologė.

Didžiuotis galime tik išsilavinimu

Pagal 2014 metų duomenis, pirmaujančių šalių penketas pagal šį indeksą yra Norvegija, Švedija, Šveicarija, Kanada ir Vokietija. O sąrašo pabaigoje – Tanzanija, Malavis, Vakarų Krantas ir Gaza, Mozambikas bei Afganistanas.

„Lietuva pagal šiuos rodiklius užima 60-ą vietą, – informavo G. Rapolienė. – Vertinamas finansinis saugumas. Lietuvoje pensijos nedidelės. Tačiau jų aprėptis – 100 proc. Pas mus nėra žmonių, kurie būtų seni ir visai neturėtų pajamų. Sveikatos būklės vertinimas neaukštas.“ Taigi, pagal sveikatos vertinimą Lietuva užima tik 64 vietą pasaulyje.

Sociologė dr. Gražina Rapolienė. Rasos Pakalkienės nuotrauka

O štai pagal vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus Lietuva yra tarp 20 geriausių šalių ir užima 17 vietą. „Kuo galėtume didžiuotis – tai vyresnio amžiaus žmonių išsilavinimu“, – pažymėjo G. Rapolienė.

Sociologė sakė, kad apie 27 proc. pagyvenusių mūsų šalies žmonių dalyvauja darbo rinkoje. Tačiau prasta padėtis dėl jų dalyvavimo politinėje, visuomeninėje veikloje, įsitraukimo į laisvanorišką veiklą. Pagal įgalinančios visuomenės ir aplinkos indeksą Lietuva yra net 90 vietoje pasaulyje. Pagal šį indeksą vertinami žmonių socialiniai ryšiai, fizinis saugumas, pilietinės laisvės ir viešojo transporto prieinamumas.

Sociologė atkreipė dėmesį, kad mūsų krašto senjorai yra aktyvūs šeimoje, padeda prižiūrėti neįgaliuosius, vaikaičius ir kt. Tačiau į visuomeninį gyvenimą jie dažnai neįsitraukia. „Galbūt neturi tam sąlygų arba tai lemia kultūrinė aplinka“, – sakė G. Rapolienė. Ji pridūrė, kad toks aktyvaus senėjimo indeksas matuojamas tik Europos Sąjungoje.

Nuvertinimas ir paniekinimas

Jei vyresniame amžiuje nepasiekiamas visiškas socialinis pripažinimas, tai yra laikoma senatvės stigma, t.y. randu arba dėme. Pasak G. Rapolienės, stigmatizuojami, arba niekinami, žmonės negali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime, naudotis jos paslaugomis, jie yra tarsi aplinkos atstumiami, nuvertinami konkrečiame socialiniame kontekste, jų vengiama. Pasak sociologės, tarkime, niekinami, t. y. stigmatizuojami apkūnūs žmonės. Tai patiria ir vyresnioji karta. Žmonės diskriminuojami.

Galiausiai ir patys žmonės pradeda save nuvertinti, niekinti – stigmatizuoti. Tarkime, pagyvenę žmonės nesikreipia į gydytojus, savo ligas priskiria senatvei, mano, kad jiems nebėra reikalo gydytis. G. Rapolienės teigimu, stigmatizavimo pasekmės yra daug apimančios. Tai turi įtakos ir sveikatai, ir socialiniam gyvenimui.

G. Rapolienės pristatyto dar vieno – Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje senatvė laikoma stigma – kaip sakoma, ir bėda, ir gėda. Mūsų šalies visuomenė diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones, neįsisąmonindama diskriminavimo žalos ir neatpažindama diskriminavimo apraiškų.

Senatvės stigmatizavimas, arba niekinimas Lietuvoje yra labai paplitęs. Išankstinį priešiškumą, nepagarbų, netinkamą elgesį yra pajutę beveik pusė vyresnio amžiaus mūsų krašto apklausos dalyvių. Senatvės stigmatizavimas ir diskriminavimas Lietuvoje stipresnis nei pažengusiose Europos šalyse, artimas kitų pokomunistinių kraštų ir Viduržemio jūros valstybių tyrimo rezultatams. Senatvės niekinimas mūsų šalyje yra maskuojamas: už pagarbos ir palankaus požiūrio į senus žmones slypi nepakantumas, ignoravimas ir jų diskriminavimas.

Lašas optimizmo

Ką su tuo daryti? Pasak sociologės, kad stigmą pavyktų panaikinti, ją reikia atpažinti, nepalaikyti ir nepasiduoti aplinkos nuotaikai, būti savimi, autentišku bei veikti.

O štai Harvardo studijos, kai buvo tirti beveik trys šimtai vyresnio amžiaus absolventų, rezultatai optimistiški. Ten buvo aiškinamasi, kas lemia laimę.

Atsakymai tokie: gyvenimas po 60–70 metų nesibaigia, o pradeda klestėti; sėkminga senatvė nebūtinai seka po sėkmingos brandos ar jaunystės; pasitenkinimas santuoka išauga po 70 metų; fizinis senėjimas po 80 metų priklauso nuo įpročių iki 50 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"