TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos URM: Baltarusijos ambasadoriaus pareiškimai - nekorektiški

2012 04 12 17:02

Lietuvos užsienio reikalų ministerija tendencingais ir nekorektiškais vadina Baltarusijos ambasadoriaus Vilniuje Vladimiro Dražino pareiškimus, kad Lietuva gali ekonomiškai nukentėti nuo Europos Sąjungos (ES) sankcijų.

"URM norėtų atkreipti dėmesį, kad Baltarusijos ambasadoriaus teiginiai yra tendencingi ir neatspindi realios situacijos, o pasisakymai apie Lietuvos politikus vertintini kaip nekorektiški ir nederantys diplomatui", - ketvirtadienį BNS sakė URM atstovas Mindaugas Lašas. Pasak jo, ES ir Baltarusijos santykių ateitis priklauso nuo Minsko elgesio.

"Ambasadoriui yra puikiai žinoma, kad normalių ES ir Baltarusijos santykių raktas yra jo šalyje, ir nuo Minsko veiksmų priklauso ES ir Baltarusijos santykių ateitis", - teigė M.Lašas. Diplomatas taip pat atkreipė dėmesį, kad ES nėra įvedusi sankcijų Baltarusijos ekonomikos sektoriams, o tikslinės ribojančios priemonės šiuo metu yra taikomos Baltarusijos fiziniams asmenims ir juridiniams, asmeniškai prisidėjusiems prie blogėjančios žmogaus teisių ir laisvių padėties Baltarusijoje.

Interviu su Kremliumi siejamai Rusijos naujienų agentūrai Regnum V.Dražinas perspėjo, kad palaikydama ES sankcijas Baltarusijai Lietuva rizikuoja netekti baltarusiškų krovinių tranzito per Klaipėdos uostą ir taip patirti milijardus litų siekiančius nuostolius. "Manau, Lietuva supranta sankcijų pasekmes savo ekonomikai. Štai Baltarusijos ir Lietuvos ekonomistų duomenys. Jei mes šiandien nutrauksime krovinių pervežimą per Klaipėdą, Lietuva praras 7 mlrd. litų. Jei ES eis baltarusiškų prekių atsisakymo užsienio rinkose keliu, kaip tai gali nutikti, tai Baltarusija bus priversta imtis adekvačių priemonių", - sakė V.Dražinas.

"Ims stoti uosto pajėgumai. Atsilaisvins maždaug 4,5 tūkst. Klaipėdos uosto ir su juo susijusių įmonių darbuotojų. Geležinkeliai atsisakys maždaug 3,5 tūkst. etatų. Preliminariais duomenimis, bedarbių armija Lietuvoje išaugs 12 tūkst. žmonių. O tai jau nacionalinio masto problema. Tokia šio klausimo kaina ir Lietuvos politikai turi susimąstyti dėl šios kainos", - dėstė ambasadorius. "Atskirai noriu pabrėžti: jei politikai nesikiša ir nesipainioja po kojomis, tai prekybiniai ekonominiai santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos tik augs, o Klaipėda taps pagrindiniu jūrų uostu Baltarusijai. Lietuvoje mus viskas tenkina", - kalbėjo V. Dražinas.

Jis aiškino, jog dauguma Lietuvos kompanijų nepritaria, kad Baltarusijai būtų taikomos ekonominės sankcijos. "Mes matome didelį politikų ir verslo požiūrių kontrastą. Galima tik stebėtis: politikai arba nesupranta to, kas vyksta, arba supranta, tačiau daro tai, kas prieštarauja logikai ir sukelia nuostolius šaliai. Tačiau, jei Lietuva elgsis korektiškai, jai pavyks išvengti Latvijos varianto. Manau, Lietuvos politikams reikia atsižvelgti į realijas", - kalbėjo diplomatas.

Jis pridūrė, kad ES nepadengs Lietuvos nuostolių, kuriuos šalis patirs netekusi baltarusiškų krovinių. "Lietuvoje mėgstama sakyti: "mes ir ES", "mes remiame bendrą ES poziciją". Noriu pažymėti: jei ES kompensuos Lietuvos ekonomikos netektis, tai kodėl nebūti su solidariems su ja. Tačiau vargu, ar dabartiniu finansiniu-ekonominiu sunkmečiu, kai kalbama apie Briuselio paramos Lietuvai sumažinimą 14 proc., ES sutiks tai daryti", - sakė V. Dražinas.

Jis taip pat sakė, kad Minskas abejoja dėl supaprastinto pasienio judėjimo režimo su Lietuva, kai autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui yra taikomos ES sankcijos. "Lietuvos pusė parengė visus reikiamus dokumentus. Ji pareiškia - mes pasirengę. Ir čia pat taiko sankcijas. Kai Lietuvos politikai daro garsius pareiškimus apie Baltarusijos ambasadorių išsiuntimą, tai apie kokį pasienio judėjimą gali būti kalbama? Manau, iš pradžių reikia išmokti palaikyti dialogą", - sakė V. Dražinas.

Tuo pat metu jis pridūrė, kad toks susitarimas jau veikia su Latvija Daugpilio rajone, nes latviai "kiek kitaip elgėsi su Baltarusija". "Todėl ten ir jaučiamas progresas. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos pusė lyg ir dirba ta kryptimi, tačiau nesuinteresuota pasiekti rezultatą. Beje, jos darbe nėra nuoširdumo. Todėl, būdamas Lietuvos URM kolegų vietoje, aš neperkelčiau problemos ant Baltarusijos pečių", - teigė diplomatas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis vasario pabaigoje pranešė, kad Lietuva oficialiai nota informavo Baltarusiją, jog yra pasirengusi paprastesnei sienos kirtimo tvarkai. Kad tvarka įsigaliotų, reikia ir atitinkamo Baltarusijos žingsnio.

Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir žmogaus teisių suvaržymus, ES plečia sankcijas Baltarusijai. Praeitą mėnesį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į "juodąjį sąrašą" papildomai įtraukti 12 asmenų.

ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės, vadinamos "A.Lukašenkos kišenėmis", negalės atlikti finansinių operacijų ES.

Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai nepagrįsti, prieš Baltarusiją "jokių totalinių ekonominių sankcijų nėra", priemonės taikomos tik oligarchams, o ne valstybinėms įmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"