TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos užsienio politika vakar, šiandien ir rytoj

2015 09 02 12:13
LŽ archyvo nuotrauka

Politikai, politologai, istorikai rytoj Seime rengiamoje konferencijoje aptars Lietuvos užsienio politikos tradicijas bei diskutuos apie ateities viziją. Renginys skirtas žinomo diplomato, Lietuvos užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio 117-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferencijoje pranešimus skaitys istorikai Alvydas Jokubaitis, Algimantas Kasparavičius, Aurimas Švedas, Egdūnas Račius, ambasadorius Žygimantas Pavilionis bei kiti ekspertai. Pranešimus komentatuos Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Renginio organizatoriai tikisi, kad S. Lozoraičio gimimo metinių proga rengiama konferencija apie Lietuvos užsienio politiką taps tradiciniu forumu, kuriame sprendimų priėmėjai, ekspertai, visuomenės veikėjai atsigręždami į praeitį kurs naujas Lietuvos užsienio politikos vizijas bei kryptis. Viliamasi, kad tokie aptarimai galėtų tapti platforma skirtingų politinių, ekonominių, kultūrinių idėjų sąveikai.

Konferenciją rengia Rytų Europos studijų centras. Pasak rengėjų, Lietuvos valstybingumo kelią lydi nuolatiniai iššūkiai ir kova dėl išlikimo: nuo kryžiuočių antpuolių viduramžiais iki carinės okupacijos, nuo tarpukario tarptautinės politikos chaoso metų iki pusei amžiaus nusileidusios „geležinės uždangos“. Šalies gyvastį išsaugojo išradingi ir savitas politikos tradicijas formavę valstybininkai ir diplomatai, kurių dėka Lietuva niekuomet nebuvo išbraukta iš Europos tautų politinio žemėlapio. Vienas ryškiausių pavyzdžių – tarpukario Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (1940–1983 m.). Erudicija, santūrumu, inteligencija pasižymėjęs vienas jauniausių tuometinės Europos užsienio reikalų ministrų kūrė nepriklausomos Lietuvos užsienio politikos viziją, pagrįstą nepriklausomybės išsaugojimu, gerais santykiais su Vakarų šalimis bei sugyvenimu su kaimynais. S. Lozoraičio idėjos ir veikla sulaukė pripažinimo: jis buvo pirmasis lietuvis, išrinktas prestižinės Paryžiaus tarptautinės diplomatijos akademijos nariu. Nors šių pastangų augančių komunistinių ir nacionalsocialistinių jėgų akivaizdoje nepakako, S. Lorozaitis nesiliovė ginti Lietuvos valstybingumą išeivijoje nuo okupacijos iki pat mirties eidamas Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo pareigas. Šiandien S. Lozoraitis suvokiamas kaip unikalus valstybininkas ir diplomatas, kurio paties bei bendražygių dėka Lietuvos nepriklausomybės byla nedingo iš didžiųjų valstybių akiračio – tai buvo svarbi valstybingumo išlaikymo gija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"