TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos vertybės Rusijos gniaužtuose

2015 09 17 6:00
Vilniaus universiteto rektoriai priversti naudotis istorinio rektoriaus skeptro kopija. Nuotraukoje VU rektorius Artūras Žukauskas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalis, daugiau kaip prieš 20 metų išsikėlusi tikslą susigrąžinti užsienyje, daugiausia – Rusijoje, pradingusias savo kultūros vertybes, mažai pasistūmėjo konkrečių darbų link. Pastaraisiais metais niekiniai pasiekimai teisinami susiklosčiusia geopolitine situacija.

Lietuvos Metrika – vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos šaltinių, Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras, observatorijos biblioteka bei herbariumas, įvairių laikotarpių archyviniai dokumentai, muziejinės vertybės, didikų lobiai – šios mūsų šaliai reikšmingos kultūros vertybės, jau nuo XVII amžiaus per karus, sukilimus, okupacijas atsidūrusios užsienyje, daugiausia - Rusijoje, iki šiol lieka nepasiekiamos.

„Lietuvoje nėra specializuotos kultūros vertybių paieškomis užsiimančios institucijos, analogiškos esančioms užsienio valstybėse (pavyzdžiui, Lenkijoje), todėl šiuo metu vienintelis galimas informacijos apie išvežtas kultūros vertybes gavimo šaltinis - visuomenės ar atskirų muziejų, mokslo įstaigų iniciatyva rengiamos paieškos, kurių vykdytojai kasmet gali kreiptis į Kultūros ministeriją dėl dalinio finansavimo skyrimo“, - LŽ nurodė Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Pastaraisiais metais Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių paieškų priemonei Kultūros rėmimo fondas skiria po 57 tūkst. eurų.

Neturi tikslių žinių

Didelė dalis Lietuvos kultūros paveldo buvo išgrobstyta karų, okupacijų metais. Pirmoji didesnė vertybių išvežimo banga persirito XVII amžiuje, kai didžiąją dalį LDK užėmė Rusijos imperija. Vėliau daug vertybių iš Lietuvos į rytinę kaimynę išgabenta po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (būtent tada netekome Lietuvos Metrikos), sukilimų. Po 1831-ųjų sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą, į Rusiją buvo išvežta tūkstančiai jo bibliotekos knygų, unikalus rektoriaus skeptras, universiteto antspaudas, o numalšinusi 1863 metų sukilimą carinė valdžia uždarė Vilniuje veikusį Senienų muziejų ir daugumą vertingų jo eksponatų išgabeno į Maskvą bei Sankt Peterburgą. Vertybių Lietuva neteko ir pasaulinių karų metais.

Atkūrus nepriklausomybę Kultūros ministerija organizavo informacijos apie Rusijoje atsidūrusias mūsų kultūros vertybes rengimą Vyriausybės deryboms su Rusija dėl okupacijos metais padarytos žalos atlyginimo. Tuo metu istorikai, nagrinėdami Lietuvoje turimą medžiagą apie išvežtas kultūros vertybes, parengė pažymas apie apytikslius Lietuvos kultūros vertybių praradimus XVIII – XX amžiais.

Ramojus Kraujelis: „Kol nėra politinio apsisprendimo, kad derybos dėl vertybių grąžinimo galimos, investuoti į detalaus vertybių sąrašo sudarymą gal ir nėra tikslinga, nes toks darbas reikalauja didelių sąnaudų." / lrs.lt nuotrauka

„Tačiau tai nėra galutinė informacija, leidžianti teigti, kokių ir kiek tiksliai vertybių buvo išvežta iš Lietuvos ir kuriose Rusijos Federacijos ar kitų valstybių saugyklose jos išliko iki šių dienų (išskyrus retas išimtis, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras ar Lietuvos Metrika)“, - pranešė Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

Pasigenda tarpvalstybinio susitarimo

Kelti klausimą dėl mūsų šalies kilnojamojo kultūros paveldo grąžinimo buvo įpareigota 1990 metais sudaryta Lietuvos derybų su SSRS grupė. Tačiau tų metų rugpjūtį Rusijoje įvykus pučui, nuspręsta sudaryti naują derybų su Rusija delegaciją. Jos darbotvarkėje kultūros paveldo grąžinimo klausimui vietos nebeliko. Valstybiniu lygiu jis nebuvo iškeltas iki šiol.

Susitarti su Rusija mūsų šaliai nesiseka net dėl atskirų kultūros vertybių susigrąžinimo. „Teoriškai tai būtų įmanoma esant tarpvyriausybiniam susitarimui tarp Lietuvos ir Rusijos, tačiau Rusija iki šiol nepasirašo Lietuvos siūlomo tarpvyriausybinės sutarties dėl bendradarbiavimo kultūros srityje projekto. Okupacijos metais padarytos žalos atlyginimo, taip pat neteisėtai išvežtų kultūros vertybių sugrąžinimo klausimo svarstymas tarp Rusijos ir Lietuvos stringa dėl geopolitinės situacijos“, - LŽ tvirtino Kultūros ministerija.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio teigimu, kalbos, kad dėl kultūros vertybių su Rusija turėtų būti pasiektas atskiras susitarimas, skamba jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau derybininkai nuolat "užstringa" prie straipsnio, kuriame kalbama apie Lietuvos nuosavybės grąžinimą. „Užtekdavo vien užuominos apie ketinimus kelti šį klausimą, vykdyti paieškas – Rusijos tai niekada netenkindavo. Visada nuskambėdavo siūlymas tokį straipsnį išbraukti. Susiderėti nepavyksta, kol nėra politinio susitarimo, todėl tikėtis susigrąžinti dokumentus savo jėgomis nelabai realu“, - svarstė jis.

Žygintas Būčys: "Kai atgavome nepriklausomybę, nesusigrąžinome nieko. Juk tai ne muziejininkų darbas, o tarpvalstybinių derybų objektas." / mab.lt nuotrauka

R. Kraujelis atsargiai vertina pastaruoju metu viešojoje erdvėje skambančius siūlymus, kad Lietuva savo iniciatyva turėtų parengti konkrečius prarastų vertybių sąrašus ir, suformulavusi atitinkamus reikalavimus, pateikti juos Rusijai. „Kol nėra galutinio politinio apsisprendimo, kad derybos dėl vertybių grąžinimo galimos, investuoti į detalaus sąrašo sudarymą gal ir nėra tikslinga, nes toks darbas reikalauja didelių sąnaudų. Į mūsų strateginius veiklos planus kelis kartus siūlėme įtraukti priemonę, skirtą identifikuoti vertybėms, galbūt išvežtoms į Rusiją, suteikiant papildomą finansavimą, bet tokių lėšų neatsiranda. Vis dėlto prieš sudarant sąrašą turėtų būti pirminė valia dėl derybų. Tarptautinėje srityje turime gražių pavyzdžių – Austrijos, Vengrijos, iš dalies Bulgarijos, kurioms pavyko susigrąžinti archyvinius dokumentus, tačiau tais konkrečiais atvejais pirmiausia būdavo pasiekiamas principinis sutarimas pačiu aukščiausiu politiniu lygiu“, - kalbėjo vyriausiasis Lietuvos archyvaras.

Vertybės sunkiai pasiekiamos

Nesant valstybinio lygmens iniciatyvų Lietuvos mokslininkams ne tik sunku kalbėti apie vertybių grąžinimą, bet net ir patekti į Rusijos saugyklas, kuriose gali būti mūsų krašto lobių. „Man pačiam yra tekę būti Maskvos istorijos muziejuje. Atvažiuoji, o tau pasakoma, kad šiuo metu dėžės supakuotos, vyksta perkraustymas, todėl prašoma atvykti vėliau. Tą patį girdėjo ir prieš mane ten vykę istorikai. Abejoju, kad ir nuvažiavus vėliau situacija būtų kitokia“, - LŽ pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejiniams reikalams Žygintas Būčys.

1855-1865 metais Vilniuje veikusio Senienų muziejaus, kurio dauguma eksponatų po 1863-iųjų sukilimo Rusijos administracijos valia atsidūrė Maskvoje, vertybių susigrąžinimo siekiančio Lietuvos nacionalinio muziejus atstovo teigimu, nedidelė dalis šių lobių – tapybos darbų, ginklų, kitų eksponatų – sovietmečiu grįžo į Lietuvą garsaus mokslininko Levo Vladimirovo ir kai kurių kitų lietuvybės puoselėtojų pastangomis.

Istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad Lietuva kultūros vertybių susigrąžinimo klausimu valstybiniu lygiu neužsiima. / LŽ archyvo nuotrauka

„Kai atgavome nepriklausomybę, nesusigrąžinome nieko. Juk tai ne muziejininkų darbas, o tarpvalstybinių derybų objektas“, - aiškino Ž. Būčys.

Pavyzdys - Lenkija

Istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad siekiant susigrąžinti Lietuvos kultūros vertybes esminis dalykas turėtų būti valstybės politinė valia, strateginių nacionalinių interesų suvokimas ir nuoseklus, labai solidus šių tikslų įgyvendinimas. „Jeigu tokios politikos nėra, kalbėti apie bent kiek rimtesnius dalykus netenka prasmės“, - pabrėžė jis.

Pasak mokslininko, Lietuvai galėtų būti pavyzdys Lenkija, kuriai prieš kurį laiką pavyko susitarti su Rusija dėl didžiosios dalies dokumentų, susijusių su lenkų karininkų ir kitų žmonių išžudymu Antrojo pasaulinio karo metais Katynėje, grąžinimo. „Nuo tada, kai XX amžiaus paskutinį dešimtmetį buvo atkurta visiškai nepriklausoma Lenkija, jos ambasadoje Maskvoje iš karto atsirado diplomatinė pareigybė, patikima vienam ar kitam žymiam šalies istorikui. Jie nuosekliai dirbo Rusijoje su įvairiomis tos šalies institucijomis – archyvais, muziejais, konkrečiomis asmenybėmis, mezgė kontaktus, rengė konferencijas. Kol atsirado susitarimas dėl Katynės dokumentų, buvo nuveiktas milžiniškas bendras Lenkijos ir Rusijos istorikų darbas, o didžiausią naštą nešė Lenkijos ambasada Maskvoje ir ten dirbę konkretūs žmonės“, - pasakojo jis.

A. Kasparavičiaus nuomone, Lietuva kultūros vertybių susigrąžinimo klausimu valstybiniu lygiu neužsiima. „Kad galėtume Rusijoje ką nors surasti, reikia užmegzti kontaktus, nustatyti esamus dokumentus, išlikusias vertybes. Toje šalyje turime sukurti sau palankią terpę ginti nacionalinius interesus – tik tokiu būdu galime ko nors tikėtis. Deja, per pastaruosius ketverius-penkerius metus nueita taip toli, kad nevyksta beveik jokio bendradarbiavimo“, - tvirtino istorikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"