TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos žmonėms ir pretendentams tapti parlamentarais

2012 08 02 5:58
3.lrs.lt/O.Posaškovos nuotr.

Dauguma mūsų dėl gana reikšmingų dalykų nesusimąstome. Pavyzdžiui, kodėl majų kalendorius baigiasi 2012 metų gruodį, per saulėgrįžą? Kodėl žlugo majų, inkų ir actekų civilizacijos? Dėl ko euro zona nesustabdomai ritasi į pragaištį? 

Kas infiltruoja į Lietuvos valstybės institucijas okupantų ir kolonistų palikuonis, kurie, prisidengdami tariama valstybės institucijų interesų gynyba, nužmogintomis biurokratinėmis priemonėmis metų metais stumdo po teismus Lietuvos žmones, pakirsdami piliečio bei valstybės santarvę ir taip ardydami valstybingumo pamatus?

Kodėl už netesėtus rinkimų pažadus mūsų visų suneštais biudžeto pinigais nuolat penimos sistemingai meluojančios partijos, o mes, užuot pareikalavę bent politinės jų atsakomybės, abejingų kvailelių veidais vėl lipame ant to paties grėblio?

Suprantama, ne visiems atsakymams į kylančius klausimus mums pakanka erudicijos ir išminties, tačiau atskleisti atsakomybės nebuvimo už netesėtus rinkimų pažadus priežastis nėra taip sudėtinga. Trumpai apžvelkime bendrą padėtį artėjant 2012 metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.

Pinigų kulto civilizacijai pasiekus saulėlydį, pribrendo globalių permainų metas. Europos Sąjungos (ES) teikiamos piniginės išmokos už tai, kad nebūtų gaminama prekinė produkcija, demoralizavo dalį visuomenės, todėl būtina neatidėliojant keisti visuomenės vertybinę orientaciją. Tai darytina keičiant ne tik socialines normas, bet ir visuomenines struktūras. Kol globalizacijos šalininkai nesėkmingai ieško priežasčių, kodėl jų taikomos priemonės ekonominei krizei įveikti nėra sėkmingos, globalizuotos sistemos silpnosios grandys, kurioms priskirtina ir Lietuvos valstybė, išgyvena itin sunkius ekonomikos, teisėsaugos ir dorovės nuosmukio laikus.

Kadangi politiniai santykiai yra kitų (vertybinių) santykių katalizatorius, politinių santykių stagnacija esti visų vertybinių (ekonominių, kultūrinių, demografinių) santykių pokyčių stabdys. Teisės normos ir jas turinčios įgyvendinti valstybės struktūros - tai tie svertai, kuriais dabar turėtų būti įgyvendinama itin įžvalgi politinė valia. Šiems svertams nustojus efektyviai veikti valstybės institucijų sistema, kaip socialinis organizmas, netenka žmonių pasitikėjimo, todėl nuolat didėja piliečių ir valstybinių struktūrų atskirtis.

Lietuvos valstybė šiandien primena piratų užgrobtą laivą, kurio įgula priversta paklusti svetimai valiai ir jau negali turėti poveikio to laivo kursui. Todėl būtinos esminės ir neatidėliotinos permainos. Kvaziteisinė praktika, kuri reiškiasi prokuratūros ir teismų sistemos išsigimimu, sutrikdė visos valstybės pilietinį gyvenimą. Dėl to būtina sisteminė prokuratūros ir teismų pertvarka, taip pat atitinkamai tobulinant kitas valstybės struktūras. To padaryti neįmanoma be naujo politinio mąstymo, o jis įgyvendintinas naudojant sužmogintą atstovaujamosios demokratijos mechanizmą. Išplėšti valstybę iš dabartinės klanokratijos gniaužtų ir perduoti piliečių valdysenai - pirmaeilis tautos uždavinys. Jį išspręsti galima tik bendromis piliečių, visuomeninių ir pilietiškai orientuotų partinių struktūrų pastangomis.

Pakeisti politikus klanininkus politikais pilietininkais galima tik įsiliejant naujiems žmonėms į atstovaujamąsias valstybines struktūras. Tačiau to maža. Būtina sukurti piliečių kontrolės ir politikų personalinės atsakomybės mechanizmą. Beprasmiais teiginiais perkrautų partijų programų citavimas, priekaištaujant dėl jų nesilaikymo, kai politikai nevykdo savo pažadų, - bevaisiai mėginimai pareikalauti konkretaus politiko atsakomybės. Tik vieši individualūs kiekvieno politiko įsipareigojimai partijų programų ribose ir tų įsipareigojimų sietinumas su parlamentaro realaus išankstinio atšaukimo galimybe būtų veiksmingas užkardas politikų melo lavinoje.

Jeigu įgyčiau realią galimybę dalyvauti Lietuvos valstybės teisėkūros darbe ir nepateikčiau įstatymų projektų savo vertybinėms nuostatoms įgyvendinti, prašyčiau laikyti mane ieškančiu vietos prie "lovio" savo Tautos interesų išdaviku, baustinu visu paprotinės teisės ir pilietinės teisėjautos griežtumu.

Pateikiu savo vertybines nuostatas tautos suverenitetui įtvirtinti:

1. Kiekviena tauta etnokultūriniam paveldui išsaugoti turi teisę turėti valstybinius steiginius.

2. Kiekvienas žmogus, turintis lietuvišką etnokultūrinę pajautą, nesvarbu, kurioje valstybėje jis gyvena, turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

3. Įvairiapusis visų Lietuvos piliečių įtraukimas į pilnutinės demokratijos kuriamąjį darbą ir palankiausių jiems sąlygų sudarymas, saugant ir gausinant nacionalines vertybes, yra pirmaeilė Lietuvos valstybės užduotis.

4. Valstybės tarnyboje atsisakytina partinių prioritetų; į kiekvieną valstybinę pareigybę skirtini specialistai tik pagal kompetenciją.

5. Valstybės tarnautojo arogancija, žeminanti piliečio orumą, nesuderinama su valstybiniu požiūriu ir darbu valstybės tarnyboje.

6. Teismai formuotini teisėjų darbo kadencijomis tvarka, perėmus ir adaptavus Šveicarijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Estijos teismų sistemos principus, užtikrinus teisėjų procesinį profesinį nepriklausomumą. Teisėju gali dirbti tik Lietuvos pilietis, turintis visuomenės pasitikėjimą.

7. Kuriant nacionalinį turtą, jei tai susiję su biudžeto ar kitų bendruomeninių lėšų naudojimu (viešieji pirkimai), svarbiausias kriterijus turi būti ne pirkinio kaina, o reikalingų daiktų įsigijimo ar perkamų paslaugų (darbų) atlikimo tempai (nepažeidžiant technologinių reikalavimų) bei daiktų, paslaugų ar darbų kokybė (formų įvairovė, kiti pranašumai). Realią pirkinio kainą pavesti nustatyti sąžiningiems, nešališkiems ekspertams.

JONAS IVOŠKA

Lietuvai pagražinti draugijos narys-ekspertas, advokatas 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"