TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvos žmonės - valdininkų melo įkaitai

2011 10 12 0:00

Kai Arvydą Sabonį ištiko širdies smūgis, visi reiškė susirūpinimą jo sveikata. Tačiau niekam ji nerūpėjo, kai teismų sprendimais buvo naikinamas legendinio krepšininko prakaitu uždirbtas turtas - 15 vasarnamių kompleksas Preiloje. Teismų sprendimus lėmė valdininkų spaudimas ir jų patrono prezidento Valdo Adamkaus išsakytas raginimas nušluoti statinius Kuršių nerijoje buldozeriu.

Mūsų valstybės Konstitucijos 5 straipsnis skelbia, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

Tačiau Lietuvoje valdžios įstaigos dažnai netarnauja žmonėms - ignoruoja šalies Konstituciją, kitus įstatymus, norminius aktus. Labai dažnai krašto piliečiai, ieškodami teisybės, visiškai praranda viltį, kad jų pažeistos teisės ar teisėti interesai mūsų valdžios bus apginti. Manau, kad kasdien didėjanti emigracija į kitas valstybes yra ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad mūsų tėvynainiai nesijaučia saugūs savo tėvynėje, nebenori tokioje teisinio nihilizmo valstybėje nei gyventi, nei čia investuoti savo lėšų. Net tautos pasididžiavimas A.Sabonis, pasijutęs bejėgis prieš valdžios ir valdininkų savivalę, buvo su šeima įsikūręs Ispanijoje ir tik prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą, užgniaužęs iš savo valstybės patirtas nuoskaudas, sutiko būti "EuroBasket 2011" ambasadoriumi ir sugrįžo į Lietuvą. Tačiau mūsų tariamų gamtos saugotojų "nuopelnai" A.Sabonio infarktui tikrai nemaži.

Juk ryškiausias valdžios abejingumo, nenoro ginti pažeistas savo piliečių teises ir teisėtus interesus pavyzdys yra jau keletą metų besitęsianti epopėja dėl "neteisėtų" statybų Kuršių nerijoje.

Prezidento komanda

Žmonės, ir ne tik A.Sabonis, nepažeisdami jokių įstatymų, 2001-2005 metais investavo milijonines lėšas į statybas Kuršių nerijoje. Valdžios įstaigų paskirti pareigūnai, kolegialūs organai išdavinėjo ir tvirtino projektavimo sąvadus, sąlygas, leidimus statyboms, tvirtino detaliuosius statybų planus. Per tą laiką dauguma statybų buvo užbaigtos.

Beveik po 5 metų nuo statybų pradžios, lyg burtų lazdelei mostelėjus (ši lazdelė - tuomečio prezidento V.Adamkaus liūdnai pagarsėjęs pasakymas po apsilankymo Kuršių nerijoje 2005 metais, kad "jei taip būtų Amerikoje, tai kai kurios statybos būtų buldozeriais nugriautos"), Aplinkos ministerija pradėjo Generalinei prokuratūrai teikti išvadas, kad dauguma statybų yra neteisėtos, nes jos neva prieštarauja 1994 metų gruodžio 19 dieną Vyriausybės patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Buvo prašoma Generalinės prokuratūros, ginant viešąjį interesą, rengti ieškinius teismams dėl šių statybų pripažinimo neteisėtomis ir nugriovimo. Niekas nepasigilino - o gal valstybės vadovas turėjo omenyje tik savavališkas statybas, nes tokių nerijoje taip pat buvo?

Generalinė prokuratūra civilinius ieškinius pavedė rengti ir teikti Klaipėdos apygardos ir miesto apylinkės prokuratūroms, kai kuriuos rengė pati. Aš tuo metu dirbau Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiuoju prokuroru.

Įslaptintas generalinis planas

Pradėjus rengti ieškinius, paaiškėjo, kad, pažeidžiant Konstitucijos 7 str. 2 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) ir ją patvirtinantis Vyriausybės nutarimas kartu nebuvo niekur skelbti. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi raštu į generalinį prokurorą, pranešdamas apie šį Konstitucijos pažeidimą ir primindamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus, kad "visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią, todėl, paisant Konstitucijos reikalavimų, turi būti paskelbiamas visas teisės aktas kartu su visomis sudedamosiomis dalimis".

Tačiau Generalinė prokuratūra nurodė šį klausimą palikti spręsti teismams. Manau, kad tiek aš, tiek apygardos vyriausiasis prokuroras pasielgėme neprincipingai, nes, esant akivaizdžiam Konstitucijos pažeidimui, privalėjome kategoriškai atsisakyti reikšti civilinius ieškinius.

Pradėjus reikšti teismui civilinius ieškinius, kuriuose buvo reikalaujama nugriauti statinius, kaip neatitinkančius generalinio plano nuostatų, 2006 metų rugpjūčio 30 dieną man prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė pateikė tarnybinį pranešimą bei medžiagą, iš kurios paaiškėjo, kad visos "neteisėtos" statybos Kuršių nerijoje vyko su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės žinia, o kartais net raštu su ja suderinus, be to, buvo slepiama Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas).

VSTT nuostatuose nurodyta, kad tarnyba organizuoja ir koordinuoja saugomų teritorijų tvarkymo projektų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų įgyvendinimą, organizuoja aprūpinimą saugomų teritorijų tvarkymo planais ir teisės aktais saugomų teritorijų direkcijas, regionų aplinkos apsaugos departamentus ir rajonų (miestų) agentūras. Už tai atsako tarnybos direktorius.

Iš man pateiktų dokumentų išaiškėjo, kad VSTT direktorė R.Baškytė vos ne ketverius metus, kai vyko statybos Kuršių nerijos nacionaliniame parke, ne tik faktiškai buvo nusišalinusi nuo savo tiesioginių pareigų atlikimo, bet savo neveikimu ir veiksmais toleravo šias statybas ir ignoravo generalinio plano nuostatas. Be to, ji neaprūpino šiuo planu nuostatuose nurodytų įstaigų pareigūnų ir, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, jį slėpė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ne kartą raštu ir žodžiu reikalavo iš tarnybos direktorės, kad ji aprūpintų šias įstaigas nors vienu generalinio plano egzemplioriumi, nes jos neturi kuo vadovautis derindamos įvairius statybos dokumentus. Be to, įstaigų vadovai nurodydavo, kad nors kitas šio plano egzempliorius yra Neringos savivaldybėje, jiems čia neleidžiama su šiuo planu susipažinti, ir kad jis niekur nebuvo paskelbtas. Tuomečiai nacionalinio parko ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriai Vladas Portapas ir Kęstutis Šiliauskas apie tai informavo ir generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.

Melagingi parodymai

KT 2007 metų birželio 27 dieną, priimdamas savo nutarimą pagal Seimo narių grupės ir teismų prašymus išaiškinti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) viešas nepaskelbimas neprieštarauja Konstitucijai, rėmėsi 2007 metų birželio 8 dieną R.Baškytės KT duotais parodymais, kad su generaliniu planu tarnyboje visi, kas norėjo, galėjo laisvai susipažinti ir net kopijos buvo daromos nemokamai.

Tai akivaizdus R.Baškytės melas ir apgaulė, turėjusi įtakos KT nutarimo priėmimui, kurio neigiamas pasekmes jaučia visi jokių teisės pažeidimų nepadarę statytojai, nes šiuo KT nutarimu vadovaujasi visi teismai, priiminėdami sprendimus dėl šių statybų.

Be to, prokuratūroje buvo nustatyta, kad R.Baškytė ne tik slėpė generalinį planą, bet atskirais atvejais net raštu nurodydavo, kad reikia vadovautis ne šiuo dokumentu, bet Neringos savivaldybės patvirtintais detaliaisiais planais. Pavyzdžiui, atsakydama į Aplinkos ministerijos vandens išteklių departamento raštą dėl Preilos uosto gilinimo, savo 2002 metų lapkričio 27 dienos rašte "Dėl Botelio Preiloje technikinio projekto" R.Baškytė nurodo, kad "projektas turi būti įgyvendinamas pagal Neringos savivaldybės patvirtintą 2001-07-27 projektavimo sąlygų sąvadą ir vadovaujantis patvirtintais detaliojo plano sprendiniais". Tai prieštaravo generalinio plano nuostatoms. Šį savo klaidinantį raštą R.Baškytė išsiuntė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Neturėdami generalinio plano, šie Aplinkos ministerijos padaliniai tuo R.Baškytės raštu vadovavosi ir derindami kitas statybas Kuršių nerijoje.

Pradėjo ikiteisminį tyrimą

Susipažinęs su man pateikta medžiaga tuo metu ir padariau išvadą, kad būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R.Baškytės netinkamo pareigų atlikimo, nes dėl to valstybei, jos piliečiams buvo padaryta didelė žala. Jos veiksmuose buvo matyti ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Prieš priimdamas sprendimą, šį klausimą raštu ir žodžiu aptariau su tuomečiu generaliniu prokuroru A.Valantinu. Jis pritarė mano nuomonei. 2006 metų rugsėjo 5 dieną pradėjau ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas). Kartu nurodžiau civilinių bylų skyriaus vyr. prokurorei mūsų ieškiniuose atsisakyti reikalavimų nugriauti pastatus, tai ir buvo padaryta.

2007 metų liepos 10 dieną, įteikus R.Baškytei pranešimą apie įtarimą, nedelsiant kone per visas žiniasklaidos priemones buvau R.Baškytės apkaltintas piktnaudžiavimu, esą ši byla yra politikų ir mano asmeninis susidorojimas su ja, neva aš ją spaudęs padidinti sklypo užstatymo procentą.

Paprašiau A.Valantino baudžiamąją bylą perduoti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ir atlikti tarnybinį patikrinimą, ar aš kada nors pokalbiuose su R.Baškyte nesu pažeidęs prokurorinės etikos normų. Byla buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratūrai. O netrukus sužinojau, jog gautas nurodymas bylą R.Baškytei nedelsiant nutraukti. Paskambinau generaliniam prokurorui A.Valantinui norėdamas išsiaiškinti, ką tai reiškia? Šis išbarė - kaip drįsome R.Baškytei iškelti baudžiamąją bylą, ar aš nemanąs, kad turėčiau atsistatydinti? O juk šis klausimas su juo pačiu buvo suderintas.

Suprasdamas, kad su manimi norima susidoroti, 2007 metų rugsėjo 17 dieną visą medžiagą dėl "neteisėtų" statybų Kuršių nerijoje ir dėl R.Baškytės netinkamo pareigų atlikimo bei piktnaudžiavimo pateikiau Seimo Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetams.

2007 metų spalio 17 dieną Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, išnagrinėjęs mano pateiktą medžiagą, konstatavo, kad R.Baškytė savo pareigas atliko netinkamai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, melagingai liudijo KT. Buvo nuspręsta visą medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, STT, Seimo audito komitetui.

Tą pačią dieną Generalinės prokuratūros Prokurorų etikos komisija pagal mano prašymu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą konstatavo: nors aš R.Baškytės ir "nespaudžiau", bet už tai, kad išdrįsau vienai žurnalistei pasakyti, jog R.Baškytei įteiktas pranešimas apie įtarimą (nors tai ir nebuvo paskelbta), nusprendė mane įspėti. Absurdas - Generalinė prokuratūra vos ne kiekvieną dieną informuoja visuomenę apie reiškiamus įtarimus, tačiau prokurorai už tai nebaudžiami.

Prezidento šeimos draugė

Kitą dieną (2007 metų spalio 18-ąją) generalinis prokuroras A.Valantinas man pačiam pradėjo ikiteisminį tyrimą, neva aš piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iššvaisčiau svetimą (savo draugų) turtą. Jokio nusikaltimo nesu padaręs, nėra jokių pareiškimų apie tai, niekam žala nepadaryta - tai buvo akivaizdus susidorojimas.

Tik vėliau sužinojau, kad R.Baškytė yra prezidento V.Adamkaus šeimos draugė. Dar būdama ministerijos specialiste, ji buvo išsiųsta stažuotis į JAV pas V.Adamkų, 5 mėnesius gyveno jo namuose. Vėliau, V.Adamkui tapus prezidentu, karjeros laiptais staigiai pradėjo kilti ir R.Baškytė. Net baigęs prezidento kadenciją V.Adamkus protegavo, kad R.Baškytė būtų paskirta aplinkos ministre. Galbūt jis nuoširdžiai klydo.

Manau, R.Baškytė savo tikrąjį "gamtos sergėtojos" veidą parodė ir proteguodama geležinio monstro (apžvalgos tilto) statybą Anykščių šilelyje.

Nukentėjo nekalti piliečiai

Nerimą kelia tai, kad dėl valstybinės valdžios, jos pareigūnų kaltės ir toliau yra persekiojami jokių įstatymų pažeidimų nepadarę Lietuvos piliečiai, investavę dideles lėšas į statybas Kuršių nerijoje. Manyčiau, kad valstybė turi prisiimti visą atsakomybę už savo paskirtų pareigūnų piktnaudžiavimus, netinkamą pareigų atlikimą, tuo labiau kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) viešas nepaskelbimas, jo slėpimas, trukdymas suinteresuotiems pareigūnams ir kitiems asmenims su juo susipažinti prieštarauja Konstitucijai.

Reikia suprasti ir tai, kad valstybei gali tekti atlyginti nekaltiems piliečiams daugiamilijoninę turtinę ir neturtinę žalą, nes nugriovus su visais tinkamai įformintais dokumentais pastatytus apie 50 pastatų tokia prievolė valstybei, tai yra visiems mokesčių mokėtojams, gali atsirasti.

Skaudu ir gėda, kad nukentėjo ir tautos pasididžiavimas A.Sabonis, kuris savo lėšas investavo į botelio statybas Kuršių nerijoje. Faktiškai jis sutvarkė toje vietoje anksčiau buvusį šiukšlyną.

KT, atsižvelgdamas į tai, kad buvo sąmoningai klaidinamas, gali peržiūrėti savo sprendimą. Galbūt ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, išaiškėjus naujoms aplinkybėms, ryšis atnaujinti procesą dėl botelio pastatų nugriovimo ir taip pat kreipsis į KT dėl papildomo nutarimo priėmimo. Tokie sprendimai turėtų esminę įtaką ir kitoms byloms dėl pastatų nugriovimo, nes jei dėl to jų savininkai kreipsis į Strasbūro teismą, jo sprendimai atneš mūsų valstybei gėdą.

Yra ir dar viena aplinkybė, dėl ko sprendimai turėtų būti peržiūrėti. 1994 metų spalio 11 dieną Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti ne visą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), o tik pagrindinius jo teiginius. Vyriausybė 1994 metų gruodžio 19 dieną nutarime, patvirtindama planavimo schemą (generalinį planą), taip pat nurodo, kad buvo tik generalinio plano pagrindiniai teiginiai. Ar tai nereiškia, kad Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), jo viso net nemačiusi? Ar toks Vyriausybės nutarimas nėra niekinis?

Pagal Vyriausybės darbo reglamentą bet koks Vyriausybės priimamo norminio akto projektas turi būti suderinamas su Teisingumo ministerija. Tačiau šiuo atveju tokio suderinimo taip pat nėra.

Pilietiška mero pozicija

Palaikau pilietišką, Lietuvos žmonių, o ne valdininkų interesus ginančią Neringos mero Antano Vinkaus poziciją, kad negalima griauti tų pastatų, kurie pastatyti ne savavališkai.

Mažytėje mūsų valstybėje yra net per 500 įvairiausių saugomų teritorijų, kur draudžiama arba ribojama žmonių veikla. Tačiau tose teritorijose saugoma ne gamta, o valdininkai, statantys Anykščių šilelyje geležinius monstrus ir kitaip plaunantys Europos Sąjungos ir Lietuvos pinigus. Nustatant tų teritorijų statusą, buvo ciniškai prisidengiama gražiais žodžiais, kad gamtą reikia išsaugoti ateities kartoms. Valdžia, pažeisdama piliečių konstitucines teises ir laisves, iš esmės apribojo žmonių teises disponuoti savo privatine nuosavybe. Žmogus nori savo miške ar savo senolių - politinių kalinių ir tremtinių žemėje susiręsti būstą, sutvarkyti aplinką - negalima. Žmonės, įsiutę ant savo valdžios, ieško visokių būdų, kaip savo žemę ar mišką panaudoti savo šeimos poreikiams.

Gal tikrai pribrendo reikalas atlikti visų saugomų teritorijų, visų įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, reguliuojančių žmogaus nuosavybės teisę, auditą ir apsispręsti, ar Lietuvai tikrai reikia tiek daug saugomų teritorijų, ar nėra pernelyg griežti nuosavybės teisės įgyvendinimą ribojantys norminiai aktai? O gal jau metas ir mažinti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų įvairių "gamtosaugininkų", jų įstaigų skaičių?

Jei Lietuvos generalinis prokuroras būtų principingas, jis nedelsiant pats nutrauktų nekaltų žmonių persekiojimą ir atšauktų visus prokurorinius ieškinius dėl statybų Kuršių nerijoje, ką ruošiausi daryti aš pats, bei atnaujintų nutrauktą baudžiamąją bylą R.Baškytei, nes dėl jos netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei melo KT padaryta didelė žala valstybei ir jos piliečiams.

Valstybės tarnyboje gali dirbti tik aukštos kvalifikacijos ir moralės specialistai, kurie supranta, kad jie visų pirma privalo tarnauti žmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"