TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvyje drąsą imtis naujovių užgožia gėda ir kuklumas

2011 10 31 12:41

Lietuvoje trūksta individualios drąsos, užtat gėdos ir rūpinimosi kitų nuomone – per akis, tikina JAV gimęs, bet dabar Lietuvoje gyvenantis Darius Udrys. Kompanijoje „Microsoft‟ dirbantis Mindaugas Glodas jam pritaria – darbuotojų ieškantys užsieniečiai dairosi ne drąsių, o protingų žmonių. Tokios mintys skambėjo prieš kelias dienas Vilniuje vykusioje diskusijoje apie vertybes, kurios vienija lietuvius.

Siūlo daugiau reikalauti iš valdžios

Viešosios įstaigos „Globalios Lietuvos lyderiai‟ surengtoje diskusijoje „Globalaus lietuvio vertybės – kas mus vienija?“ įžvalgomis dalijosi verslininkai, menininkai, filosofai, visuomenės veikėjai, išeiviai.

Vienas iš jų – dr. D.Udrys, gimęs JAV, kur emigravo jo seneliai, o šiuo metu dirbantis Europos humanitarinio universiteto plėtros ir tarptautinių santykių prorektoriumi.

„Drąsa yra tai, ko pasigendu Lietuvoje. Matau, kad yra drąsos grupėse, bet individualios drąsos trūksta. Tai susiję su kuklumo tradicija ir tam tikra gėdos kultūra, kai gėda buvo socialinės kontrolės priemonė. Iš vyresnių žmonių dažnai girdime: ar jums ne gėda, ką kiti pagalvos. Mano galva, tai yra nuodai ir riboja žmones‟, - kalbėjo JAV lietuvis.

Anot kompanijos „Microsoft‟ vadovo Baltijos šalims M.Glodo, mes užsižaidėme su drąsa, pristatydami Lietuvą kaip drąsią šalį. „Žmonės, matę tuos dalykus, kaip viskas pateikiama, turbūt galvojo: gerai, kad jie drąsūs, bet mums protingų reikia‟, - ironizavo jis ir pritarė, kad „mes daug metų buvo niveliuojami - būk vienodas, neišsišok‟, tačiau jaunesnė karta esą nebeturi baimės išsiskirti.

„Būstinėje kalbėdavomės su žmonėmis apie Baltijos šalis, - pasakojo M.Glodas. - Kai pirmą išgirdau vieną dalyką, dar buvo nieko, bet antrą kartą įsiutau. Vienu atveju buvo prancūzas, gyvenantis Airijoje, kitu – britas, gyvenantis Vokietijoje. Pradėdavau nuo šiaurės – Estijoje situacija tokia ir tokia. Mane sustabdydavo: apie Estiją žinome, skaitome laikraščiuose, tai yra inovatyvi šalis, apie Latviją irgi truputį žinome. Airijoje ji pateikiama kaip blogesnis pavyzdys – esą latviai turi dar daugiau problemų už airius. Mano namus tvarko lietuvė, sakė prancūzas, žinau ir daugiau lietuvių, bet iš jų apie Lietuvą nieko negirdžiu, taigi nieko apie ją nežinau. Trūksta pasididžiavimo savo valstybe, tauta, pasiekimais. Lietuviai kuklūs.“

Diskusijos moderatorius pianistas dr. Edvinas Minkštimas, dabar gyvenantis Vašingtone, taip pat prisiminė, kaip pirmiausiai Prancūzijoje, paskui už Atlanto pagaudavo save prisimenant tėvų pamokymus: nesigirk, tegul kiti giria. Tai esą buvo barjeras bendraujant su kitais ir tobulėjant.

Lyderystės ir socialinio kapitalo vystymo eksperto Mindaugo Kubiliaus manymu, bene didžiausias Lietuvoje yra savivertės deficitas: kai kurie žmonės savo vertę pajunta tik pamatę savo nuotrauką žurnaluose „Stilius‟ ar „Žmonės‟, nors kitiems tai yra potencija, pasireiškianti versle.

Pasak jo, lietuvių kariuomenė viduramžiais garsėjo puikia organizacija, gebėjimu pulti, drąsa, bet tai vargu ar atpažįstama pasaulyje kaip tautos savybė. Tiesa, neseniai vykęs Europos krepšinio čempionatas esą patvirtino, kad lietuviai sugeba puikiai organizuoti, yra svetingi. „O žaidimas?“ - pasiteiravo E.Minkštimas. „Neplėšyk širdies...“ - atsiduso M.Kubilius.

Spartesnį judėjimą į priekį esą stabdo naujų idėjų stoka. M.Glodas stebėjosi, kad didelė dalis verslo Lietuvoje išlieka įkūrėjų rankose. Aktyvesnis kompanijų savininkų keitimasis esą įpūstų naujų minčių ir stumtų verslą į priekį.

Savo ruožtu D.Udrys ragino daugiau reikalauti iš valstybės lyderių: „Susidaro įspūdis, kad praėjus 20 metų nuo perėjimo iš senosios sovietinės sistemos yra dar daug nenuveiktų darbų. Žmonės nusivylę, nieko daugiau iš valdžios nebesitiki. Bet mes galime išreikalauti daugiau.“

Kas arčiau gimtinės – prieškario žemaitis Vilniuje ar užsienyje studijuojantis lietuvis?

Diskutuojant, kas yra globalus lietuvis, susikirto nuomonės, kur jam reikia gyventi ir kokia kalba kalbėti.

„Ar globalus lietuvis yra tas pats, kaip žemaitis Lietuvoje? Kažkada mūsų seneliai, atvažiavę iš Žemaitijos ir ilgam atitrūkę nuo gimtojo kaimo, buvo mažiau su juo susiję nei dabartiniai lietuviai, išvažiavę mokytis į Oksfordą ar Kembridžą. Galima tame matyti minusus, bet turime matyti ir didžiules galimybes. Mano dukra porą mėnesių gyvena Niujorke, sūnus keletą mėnesių gyvena Oklende Naujojoje Zelandijoje, taigi šeima niekada nemiega“, - kalbėjo „UPS Lietuva“ generalinis direktorius dr. Vladas Lašas.

Savo ruožtu M. Glodas siūlė lietuviškumo nesieti su kalba. Mat anksčiau Lietuvos teritorijoje buvo kalbama ir lenkiškai, ir rusiškai, ir baltarusiškai. XXI amžiuje, kai nuskristi į kitą Žemės rutulio pusę užtrunka keliolika valandų, sunku tokį priklausymą apibrėžti ir gyvenamąja vieta. „Ar lietuvis yra Lietuvoje gyvenantis žmogus, ar tas, kuris neša kažką gero į Lietuvą? Iki šiol ieškau sau apibrėžimo“, - prisipažino M. Glodas.

E.Minkštimo manymu, kalba ar gyvenamoji vieta taip pat neturėtų būti vieni iš pagrindinių lietuvio požymių. Muzikas sakė pažįstantis vieną lietuvių kilmės JAV pilietį, kuris lietuviškai moka vos kelis žodžius ir negyvena Lietuvoje, bet jo šeima yra paaukojusi milijonus dolerių vaikų ir senelių namams.

Su šiomis mintimis nenorėjo sutikti D.Udrys: „Drįstu paprieštarauti, kad kalba ar vieta nėra esminiai dalykai. Sunku įsivaizduoti, ką reikštų bendravimas su lietuviais, jei nemokėčiau kalbos. Kai bendrauji su grupe, su kuria save sieji, be kalbos būna sunku. Nesakau, kad neįmanoma, bet būtų sunku efektyviai save realizuoti. Vieta turi išlikti mitologine. Užaugau pažiindamas Lietuvą kaip mitologinę vietą. Ją pamačiau tik sulaukęs 16 metų. Buvo keista – daug ką atpažinau iš to, ką pasakojo močiutė ar tėvai, bet realybė šokiruojančiai skyrėsi nuo to, kas buvo išlikę tėvų ir senelių svajonėse.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"