TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ligoninėms prirašyta griežta dieta

2013 04 05 6:00
A.Matulo teigimu, jei Fiskalinės drausmės įstatymas turi spragų, jas reikia kuo greičiau taisyti. / Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Valdžios ryžtas po dvejų metų įsivesti eurą sveikatos apsaugos įstaigas jau dabar privertė susiveržti diržus. Dešimtadaliu mažėsiantis jų biudžetas gali atsiliepti gydymo kokybei.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas perpildytas, o sveikatos apsaugos įstaigos negauna pinigų. Tokią padėtį Seimo opozicija vadina paradoksalia ir valdančiuosius kaltina nesilaikant pažadų. Pasak jos politikų, vidutiniškai 11 proc. mažinamas ligoninių, poliklinikų bei kitų įstaigų finansavimas įstums įstaigas į skolas ir neabejotinai atsilieps teikiamų paslaugų kokybei.

Spragas būtina taisyti

Su Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriumi Algiu Sasnausku vakar susitikęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius perspėjo, kad sumažinto finansavimo pakaks tik medikų algoms išmokėti. Didžiausias paradoksas, pasak parlamentaro, kad finansavimas įstaigoms nurėžtas tuomet, kai į PSDF biudžetą surinkta net 136 mln. litų daugiau nei pernai. Šiemet PSDF biudžetas perlipo per 4 mlrd. litų.

"Vyksta visuotinis finansavimo mažinimas nacionaliniu mastu, jo dydis svyruoja tarp 7 ir 18 proc.", - teigė G.Steponavičius. Liberalas piktinosi, kad Vyriausybė sveikatos apsaugai neleidžia naudoti PSDF rezervo fondo, kuriame sukaupta 266 mln. litų. "Kitaip tariant, žmonių sveikatos sąskaita pinigai yra užšaldyti. O užšaldymo priežastis labai paprasta - 2015 metais žūtbūt ruošiamasi įsivesti eurą, todėl šie pinigai negali būti panaudoti dėl fiskalinio deficito problemos", - aiškino R.Steponavičius. Medicinos įstaigų "dieta" piktina ir buvusį Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką konservatorių Antaną Matulą. Jo nuomone, toks elgesys - "didžiulis šios Vyriausybės cinizmas". Jis teigė, kad baigdama kadenciją buvusi valdžia paliko "idealią situaciją": PSDF biudžetas buvo padidintas 3,5 proc., į rezervą sukaupta per 300 mln. litų. "Vyriausybė perskolina pinigus "Sodrai" ir tai nelaikoma deficito didinimu, o uždaro sveikatos draudimo rezervo naudojimas, matai, jau padidins tą deficitą. Jei Fiskalinės drausmės įstatymas turi spragų, jas reikia kuo greičiau taisyti", - LŽ sakė A.Matulas. Jo teigimu, visi tokie dalykai net ir geras sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio idėjas paverčia niekinėmis.

Panikos nekelia

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus Henriko Ulevičiaus teigimu, jų gydymo įstaigos finansavimas sumažėjo maždaug 7 procentais. "Reikės kukliau gyventi. Nedarysime remonto, nepirksime aparatūros", - LŽ sakė direktorius. Tačiau medikamentams ir atlyginimams skirtos lėšos nebus mažinamos. "Išbandymų patyrėme jau pernai, kai prie mūsų buvo prijungta Sapiegos ligoninė su 4 mln. litų skola. Nieko, išgyvenome", - optimistiškai į ateitį žvelgė H.Ulevičius. Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas buvo nusiteikęs pesimistiškiau. Pasak jo, ligoninės finansavimas šiemet sumažintas 10 procentų. "Pirmą pusmetį gal išgyvensime. Bet antrą, jei Vyriausybė nesiims jokių priemonių, tikrai bus blogai", - prognozavo R.Rastauskas. Jo teigimu, "visi vidiniai resursai" buvo išsemti dar pernai - uždarytas vienas ligoninės skyrius, sumažinta 30 etatų. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis LŽ sakė, kad finansavimas ligoninės stacionarui sumažėjo apie 14 procentų. "Versimės sunkokai. Per daugelį metų visko yra buvę, tikimės, ir šįkart išlipsime. Pirmaeilis uždavinys - atsiskaityti su darbuotojais, pusmetį atlyginimams turėtų užtekti", - sakė medikas.

Taisyklių laikysis

Pasak sveikatos apsaugos ministro atstovo spaudai Juliaus Naščenkovo, "finansinė drausmė neišvengiama, todėl, kad ir kokios griežtos būtų taisyklės, jų laikytis reikia". "Matau tik optimalius ministerijos žingsnius. Visur ieškoma geriausių sprendimų ir priimami optimaliausi", - situaciją pakomentavo J.Naščenkovas. Pasak jo, ne ministras sprendžia, kaip elgtis su rezervo fondo lėšomis, lemiamas žodis priklauso Vyriausybei.

Pritrūkusi resursų sveikatos įstaigoms finansuoti VLK anksčiau visada naudodavo rezervo fondo, kuris yra sudėtinė PSDF dalis, lėšas. Normaliam darbui užtikrinti šiemet iš jo reikėtų pasiskolinti 145 mln. litų iš sukauptų 266 mln. litų. Tačiau nuo šių metų pakeista tvarka, pagal kurią leidžiama naudotis šio rezervinio fondo lėšomis. Anksčiau pakakdavo ministro leidimo, dabar reikia gauti Vyriausybės pritarimą. Pernai iš fondo buvo panaudoti 302 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"