TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ligoninės karštligiškai ieško gydytojų

2016 07 27 6:00
Lazdijų ligoninei reikia ne vien akušerio ginekologo, darbo atsirastų ir vidaus ligų gydytojui, pediatrui, chirurgui, neurologui bei kitų sričių medikams. Lazdijų rajono savivaldybės nuotrauka

Lazdijų valdžiai nesėkmingai bandant išsaugoti šio rajono ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių, apie gydytojų stygių prabyla ir kai kurių kitų rajonų gydymo įstaigos, nerandančios būdų pritraukti specialistų.

Lazdijų rajono ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius gali būti uždarytas jau netrukus. Vietos valdžios pastangas jį išsaugoti niekais pavertė ne Vilniaus teritorinės ligonių kasos (VTLK) atsisakymas apmokėti šio skyriaus medikų suteiktas paslaugas Lazdijų rajono pacientėms, o kur kas proziškesnė priežastis – reikia bent vieno akušerio ginekologo, galinčio dirbti šiame skyriuje. Išėjus į pensiją paskutiniam jame dirbusiam gydytojui, nebeliko galimybės, kad gydymo paslaugos būtų užtikrintos ištisą parą.

Gydytojų trūksta ir kitose šalies savivaldybėse, tačiau kai kur ši problema sėkmingai sprendžiama.

Batalijos išgąsdino specialistus

Lazdijų rajono ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius gimdyvių nepriima nuo liepos pradžios. Pacientėms siūloma rinktis kitų gydymo įstaigų – Marijampolės arba Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninių – teikiamas paslaugas.

Pasak Lazdijų ligoninės vyriausiojo gydytojo Vito Šimkonio, kol kas, liepą, visas Akušerijos ir ginekologijos skyriaus kolektyvas atostogauja. Į darbą darbuotojai pradės rinktis apie rugpjūčio 10-ąją. Esą tuomet galutinai paaiškės skyriaus likimas. „Lazdijų ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius negavo ligonių kasos finansavimo, jį rėmė tik savivaldybė, taip pat jo veikla buvo apmokama iš gydymo įstaigos pelno. Šis skyrius gal ir toliau taip būtų dirbęs, jei ne nuo sausio trunkančios batalijos su VTLK dėl Lazdijų ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus būtinumo. VTLK nuolat deklaruoja, kad šis skyrius yra neperspektyvus, nereikalingas, neturintis jokių ateities garantijų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Šimkonis.

Pasak Lazdijų ligoninės vyriausiojo gydytojo, dėl tokių batalijų dirbti Lazdijuose atsisakė visi kalbinti gydytojai akušeriai, rezidentai, kurie turėjo apsispręsti iki rugpjūčio 1 dienos. Tad neatsiranda kandidatų, kurie galėtų pakeisti į pensiją išėjusį ilgametį šio skyriaus gydytoją Vytautą Tutlį ir dėl neaiškios ateities eiti skyriaus vedėjos pareigas atsisakiusią Vilmą Burbulę.

V. Šimkonis taip pat teigė, kad prasidėjusios diskusijos dėl ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus perspektyvų išgąsdino ir gimdyves. Šiemet jų labai sumažėjo – pirmąjį pusmetį Lazdijų ligoninėje panoro gimdyti tik kiek daugiau nei pusšimtis moterų. „Anksčiau į mūsų Akušerijos ir ginekologijos skyrių kreipdavosi ne vien šio rajono, bet ir aplinkinių savivaldybių, Druskininkų gimdyvės“, – apgailestavo Lazdijų rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Šimkonis. Jo teigimu, Lazdijų ligoninei reikia ne vien akušerio ginekologo, darbo atsirastų ir vidaus ligų gydytojui, pediatrui, chirurgui, neurologui bei kitų sričių medikams.

Trūksta beveik visur

Išskyrus didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – ligonines bei poliklinikas, visoje šalyje būtų sunku rasti gydymo įstaigą, kuriai šiuo metu netrūktų gydytojų. Kaip skelbiama Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės interneto svetainėje, ligoninė galėtų priimti net 15 gydytojų – reikia endokrinologo, kardiologo, nefrologo, urologo bei kitų sričių specialistų. Marijampolės ligoninė galėtų įdarbinti 10 specialistų, po 8 – Utenos ir Pakruojo ligoninės.

Jurbarko rajono ligoninei jau daugiau kaip metus nepavyksta rasti vaikų ligų gydytojo, kuris vadovautų ir visam Vaikų ligų skyriui. „Bandėme visur ieškoti, kalbinome daug specialistų, bet niekas nenori iš didžiųjų miestų vykti dirbti į rajoną. Juolab kad vaikų ligų specialistų stinga ne tik mums, bet ir kitų rajonų gydymo įstaigoms“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Jurbarko rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams Rūta Lukšienė. Pasak jos, surasti kitų specialistų vargais negalais pavyksta, bet paieškos užtrunka tikrai ne vieną mėnesį.

Alma Vitkienė: "Dabar rengiamasi paremti dar penkių rezidentų mokymąsi, kad šie, baigę mokslus, pasiliktų pas mus.“ /telsiuligonine.lt nuotrauka

Telšių ligoninė šiuo metu taip pat skelbia galinti priimti septynis specialistus. Tačiau, kaip sakė šios gydymo įstaigos direktorė Alma Vitkienė, jie reikalingi budėjimams, darbui ne visu etatu, o nuolatinių darbuotojų ligoninei beveik netrūksta. Mat jau penkerius metus ligoninėje pasilieka dirbti vietoje rezidentūrą atlikę jauni specialistai. „Taip išsiugdėme daug jaunų darbuotojų – kardiologą, pulmonologą, vidaus ligų gydytoją, nefrologą. Dabar rengiamasi paremti dar penkių rezidentų mokymąsi, kad šie, visiškai pabaigę mokslus, pasiliktų pas mus“, – pasakojo A. Vitkienė. Anot gydymo įstaigos vadovės, nepigų rezidentų mokymąsi jau ne pirmus metus remia Telšių rajono savivaldybė, taip skatindama jaunus gydytojus ir po studijų pasilikti šiame mieste.

Apsisprendimą lemia neaiški ateitis

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Martynas Gedminas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad medikų trūkumas kai kuriose vietovėse susidarė tikrai ne dėl to, kad jauni mokslus baigę žmonės nenorėtų išvažiuoti iš didmiesčių. „Esama rajonų ligoninių, į kurias jaunimas važiuoja dirbti, ir joms surasti darbuotojų nėra sudėtinga“, – pabrėžė M. Gedminas.

Tačiau jis pripažino, kad vykti į mažesnius rajonų centrus kartais privengia ir jauni specialistai, ypač išgirdę apie neaiškią vienos ar kitos gydymo įstaigos ateitį. Juk niekas nenori dirbti ten, kur nėra jokių karjeros perspektyvų, kur darbas galbūt bus laikino pobūdžio. Juk nežinoma, ar prasidėjus ketvirtajam restruktūrizacijos etapui jos bus uždarytos, ar ir toliau gyvuos, o gal bus paverstos slaugos ligoninėmis.

„Esu linkęs sakyti, kad trūksta ne gydytojų, bet tam tikros srities specialistų, galinčių teikti tam tikras paslaugas. Todėl galbūt daugiau teisių ir galimybių reikėtų suteikti šeimos gydytojams, kad ne visuomet būtų reikalinga gydytojo specialisto konsultacija“, – svarstė JGA prezidentas. Pasak jo, tam tikrų specialistų trūkumą Lietuvoje lemia ir šalyje galiojanti tvarka. Tarkim, pacientas privalo kas pusę metų apsilankyti pas urologą, kad šeimos gydytojas jam galėtų vėl išrašyti kompensuojamųjų vaistų. Tačiau norint patekti pas urologą, reikia laukti eilėje, todėl teigiama, kad Lietuvoje trūksta ir urologų.

„Medikų stygius yra neapibrėžtas, nes kol kas sunku suprasti, ar mūsų valstybė turi strategiją, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti konkrečių specialistų stygių. Pavyzdžiui, kiek ir kokių specialistų reikia 100 tūkst. gyventojų. Todėl neaišku, ar tikrai trūksta tam tikrų medicinos srities specialistų, ar jų nepajėgia pritraukti tik kai kurios medicinos įstaigos“, – teigė M. Gedminas.

JGA prezidentas medikų stygių rajonų gydymo įstaigose siūlė spręsti ir keičiant kai kuriuos darbo organizavimo metodus, perskirstant darbus ar didinant priėmimo skyriuose dirbančių medikų kompetenciją. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomų problemos sprendimo būdų „Lietuvos žinios“ nei užvakar, nei vakar iki darbo dienos pabaigos taip ir nesulaukė.

SAM komentaras

Pasitelks ES lėšas

Šiandien ryte „Lietuvos žinios“ sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės paaiškinimo, kad pagal ministerijos renkamą informaciją šiuo metu yra apie 300 laisvų gydytojų darbo vietų.

Labiausiai gydytojų trūksta rajonų ligoninėms. Didžiausias gydytojų poreikis yra Vilniaus regione – gydytojams yra apie 80 laisvų darbo vietų. Panevėžio, Utenos ir Šiaulių regionuose laisvų darbo vietų yra apie 40, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Telšių ir Alytaus regionuose – apie 20 laisvų darbo vietų, o Tauragės regione trūksta 9 gydytojų.

Pagal profesines kvalifikacijas didžiausias poreikis gydytojų yra šeimos gydytojų (22), gydytojų kardiologų (24), gydytojų neurologų (22). Informacija apie darbo pasiūlymus yra skelbiama SAM tinklalapyje.

Anot G. Maksimaitytės, siekdamos surasti reikiamų gydytojų specialistų asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali apmokėti rezidentūros studijas ir taip rasti gydytojų, kurie sutinka dirbti jų įstaigose juos po studijų baigimo. Tokią galimybę numato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų apmokėjimo už studentų ir gydytojų rezidentų studijas tvarkos aprašas.

Be to, atsižvelgdama į tai, kad daugiausia trūksta šeimos gydytojų, kardiologų ir neurologų, SAM rengia ES lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo numato finansuoti atitinkamų sričių rezidentūros studijų kainą sudarančias išlaidas jauniesiems gydytojams, kurie, sėkmingai užbaigę rezidentūros studijas, galėtų vykti dirbti į tikslines teritorijas. Viena iš numatomų finansuoti veiklų – šeimos gydytojų pritraukimas darbui tikslinėse teritorijose, apmokant naujai į valstybės nefinansuojamas šeimos gydytojo rezidentūros vietas įstojusių rezidentų studijų išlaidas arba kompensuojant nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybės nefinansuojamose šeimos gydytojo rezidentūros vietose studijavusių ir už studijas mokėjusių rezidentų patirtas išlaidas.

Planuojama ES lėšomis finansuoti iki 80 proc. konkretaus rezidento patirtų išlaidų, likusią dalį – 20 proc. turėtų prisidėti savivaldybės administracija arba sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią pagal sutartį pabaigęs studijas vyktų dirbti specialistas. ES lėšomis numatoma finansuoti apie 30 –ties gydytojų (kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų ir pulmonologų) rezidentūros studijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"