TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ligoninės priimamasis - tarsi mūšio laukas

2007 04 27 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Skubią medicinos pagalbą teikiantys medikai neramūs laukia šio savaitgalio - keturios poilsio dienos vėl taps dideliu išbandymu gydytojams ir pacientams. Ligoninių priėmimo skyriuose kylantys konfliktai - reikia guldyti į ligoninę ar ne - provokuoja rimtų nesusipratimų. Ar tikrai pacientas visada teisus?

Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santariškių klinikų priėmimo skyriaus vedėja gydytoja terapeutė Ramunė Bytautienė prisipažįsta, kad šio skyriaus problemos tampa vis aštresnės. "Darbo vis daugiau, o turimų lovų bei dirbančių specialistų skaičius yra labai ribotas", - sakė ji. Medikės duomenimis, skubios pagalbos Santariškėse kasdien ieško 30-50 pacientų. Tačiau didžiulė gydymo įstaiga teturi tris skubios apžiūros kabinetus su keliomis lovomis. Dviem skyriuje budintiems specialistams - kardiologui ir terapeutui - tenka nemenkas krūvis. Pavyzdžiui, kartais net dešimt pacientų laukia skubios kardiologo konsultacijos. Kiti specialistai konsultuoti pacientų kviečiami iš kitų skyrių. VUL Santariškių klinikos dar tik rengia ir derina modernaus, dabarties poreikius atitinkančio priėmimo skyriaus projektus.

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) skubios pagalbos skyriaus darbuotojai skundėsi dėl patalpų trūkumo. Jau gegužę jie kraustysis į naują pastatą. Pasak KMUK skubios pagalbos skyriaus vedėjo Kęstučio Stašaičio, tai bus pirmas tokio lygio skyrius Lietuvoje. Senajame ligoninės pastate įsikūrusio skyriaus plotas tėra keli šimtai kvadratinių metrų. Persikėlus į naują pastatą plotas padidės iki 2 tūkst. kvadratinių metrų. Čia bus sutelkta visa diagnostinė aparatūra, įrengti specializuoti kabinetai.

"Pagaliau atsigręšime į pirmąją pagalbą. Tai bus pirmas žingsnis į visos sistemos pertvarkymą. Antrasis - investicijos į žmones. Norime išskirtinį dėmesį skirti specialistams mokyti, kaip atskirti sunkią būklę nuo lengvesnės. Sunkiais pacientais pasirūpinsime iš karto, o kiti turės išmokti laukti", - aiškino K.Stašaitis.

Medikai teigia, kad priėmimo skyriuose dirbantys Lietuvos gydytojai ir taip gana greitai apžiūri pacientus. Anot VUL Santariškių klinikų generalinio direktoriaus prof. Aleksandro Laucevičiaus, užsienyje įprasta, kad apžiūros pacientai sulaukia per 4-8 valandas.

Kelionė į nežinią

Diskusijos tarp medikų ir pacientų - guldyti ar ne - seniai tapo ligoninių priėmimo skyrių galvos skausmu. Bene sudėtingiausias laikas - ilgieji savaitgaliai. Kol neišspręsta problema, kad pacientu visą parą rūpintųsi šeimos gydytojai, ligoninės tampa savotiškais poliklinikų skyriais.

"Šiuo metu blogiausias medicinos sistemos požymis - pacientų siuntimas į nežinią", - yra sakęs prof. A.Laucevičius. "Kai pacientai gali rinktis gydymo įstaigą, net ir vos sunegalavę jie reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų priežiūros", - jam pritarė R.Bytautienė. Ji prisipažįsta, kad kol trūksta skyriuje vietų, ligoninei tenka "atrinkti" sunkiausius pacientus. "Žmonės dažnai pyksta, kad jų neguldome", - neneigė medikė. Atvykę be siuntimo ir nebūdami tokios būklės, kai teikiama būtinoji pagalba, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką pacientai turi susimokėti: už kardiologo konsultaciją - 40 litų, terapeuto ir kitų specialistų konsultaciją - 30 litų, nedrausti pacientai - 28 litus. Tai dar vienas pretekstas konfliktams. Situacijas, kai reikia hospitalizuoti pacientus, apibrėžia sveikatos apsaugos ministro patvirtintas būtinosios pagalbos sąrašas. "Tačiau jį tikrai reikėtų dar patikslinti", - pabrėžė R.Bytautienė.

Daugiau agresijos

Medikės teigimu, jos skyriaus darbuotojai dažnai susiduria su agresyviais pacientais. "Kartais atrodo, kad jie turi visas teises, o gydytojai - jokių", - sakė R.Bytautienė. Incidentas įvyko ir praėjusį savaitgalį, kai ligonę lydėjęs giminaitis įsiveržė į slaugytojų postą ir nepatenkintas, kad esą per ilgai pildoma ligos istorija, pažėrė srautą įžeidimų bei grasinimų.

Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas pritaria, kad girtų ir agresyvių pacientų antplūdis yra viena priežasčių, kodėl sunku rasti priėmimo skyriuje norinčių dirbti žmonių. "Prieš keletą metų vienas pacientas įspyrė mūsų slaugytojai į nosį. Apsaugos nesamdome, bet prireikus kviečiame policiją", - pasakojo V.Merkliopas.

"Skaudžiausia mūsų priėmimo skyriaus problema - neblaivūs asmenys. Nesant blaivyklų ligoninė tampa išblaivinimo institucija. Dirbti nesaugu - žmonės atvyksta labai pikti, įžūlūs. Nuo agresyvių pacientų ginamės kviesdami saugos tarnybą, policiją", - sakė Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakovienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tvarką prižiūri budintis policininkas, įrengtos stebėjimo kameros. Vis dėlto, anot ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Eugenijaus Zalagėno, dirbti priėmimo skyriuje niekas nesiveržia. "Labai norėtume aukštesnės kvalifikacijos, greitesnės orientacijos darbuotojų", - teigė jis.

Neseniai LŽ rašė apie Šiaulių ligoninės medikus, kuriems dėl specialistų trūkumo tekdavo papildomai budėti priėmimo skyriuje. Pervargę nuo krūvių, jau ir taip turintys po pusantro ar du etatus, medikai rašė protesto laiškus įstaigos vadovui ir net šalies valdžiai.

Skundų srautas

Tačiau pacientų skundai dėl priėmimo skyrių darbo turi ir realų pagrindą. Prieš kurį laiką itin reta ir pavojinga kraujagyslių liga sirgusį elektrėniškį dėl skubaus angiografinio tyrimo į sostinės Greitosios pagalbos ligoninę vežusiems medikams nepavyko aptikti reikalingo specialisto. Tad tarp gyvybės ir mirties pakibusį vaikiną teko dar kartą vežti - šįkart į universitetines Antakalnio klinikas. Laimė, čia pavyko atlikti būtiną tyrimą, kraujavimas buvo sustabdytas, vaikino gyvybė išgelbėta.

Anot Valstybinės medicininio audito inspekcijos (VMAI) direktorės Ramunės Navickienės, ši institucija nagrinėjo ne vieną atvejį, kai turėjęs būti paguldytas į ligoninę pacientas vis dėlto išsiunčiamas namo ir liepiama kreiptis į šeimos gydytoją. Deja, kartais to nebeprireikia. Vienas tokių tragiškai pasibaigusių įvykių atsitiko pernai. Į ligoninę po galvos sumušimo besikreipiančiam pacientui nebuvo atlikta būtina apžiūra: nepadaryta rentgeno nuotrauka, jo nekonsultavo specialistas, priėmimo skyrius neįžvelgė patologijos. Žmogus buvo išsiųstas namo ir ten paryčiais mirė. Šiemet VMAI taip pat teko nagrinėti keletą skundų, kai žmonės guodėsi nebuvę paguldyti į ligoninę. Dar kartą iškvietę greitąją medicinos pagalbą jie buvo priglobti kitos gydymo įstaigos.

Tačiau ilgametė sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja Vanda Pumputienė teigia nesusidūrusi su tuo, kad ligoninė nemotyvuotai būtų atsisakiusi priimti pacientą ir šį būtų tekę vežti į kitą gydymo įstaigą. Anot pašnekovės, apsižodžiavimų su priėmimo skyriuose dirbančiais medikais pasitaiko. Tačiau įsitikinę, kad skubi pagalba būtina, jie neatsisako jos suteikti. "Važinėjimo iš vienos prie kitos ligoninės būna, bet tai atsitinka ir dėl nepagrįstų pacientų reikalavimų", - pažymėjo V.Pumputienė.

Kels daugiausia

Didesnį pacientų saugumą turėjo garantuoti nuo šių metų sausio sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko įsakymu įvesta stebėjimo paslauga: į ligoninės priėmimo skyrių atvežtas pacientas gali būti stebimas 8-24 valandas. Šią naujovę VMAI direktorė vertina labai palankiai. "Dažnai iš tiesų neaišku: guldyti pacientą į ligoninę ar ne. Neigiamas sprendimas visada yra tarsi vaikščiojimas peilio ašmenimis. Įvedus tokią paslaugą dėl savo būklės išsigandęs pacientas bent formaliai gali reikalauti, kad jį paliktų ligoninėje stebėti", - sakė R.Navickienė.

Deja, stebėjimo paslaugos kol kas neteikia nei VUL Santariškių klinikos, nei KMUK. Pasak R.Bytautienės, Santariškių klinikose specialios palatos turėtų atsirasti įrengus naujas priėmimo skyriaus patalpas. KMUK stebėjimo paslaugas pradės teikti atidarius naują skubios pagalbos skyrių.

Anot Valstybinių ligonių kasų atstovų, paskelbus apie stebėjimo paslaugų apmokėjimą ligoninių administracijų vadovai piktinosi mažu jų įkainiu, tesiekiančiu 150 litų. Todėl SAM sudaryta darbo grupė nusprendė siūlyti nuo gegužės 1 dienos didinti paslaugos įkainį 40 proc. - iki 210 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"