TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ligoninių pertvarka sukels skausmo

2015 06 30 6:00
Lietuvoje yra ligoninių, kuriose lovų užimtumas tesiekia 20 procentų. LŽ archyvo nuotrauka

Artėja dar viena šalies ligoninių tinklo pertvarka. Nors sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nelinkusi be užuolankų pripažinti, jog daliai gydymo įstaigų gresia uždarymas ar bent prijungimas prie didesniųjų, ankstesni dar 2003 metais pradėto optimizavimo etapai byloja, kad toks scenarijus ir šįkart yra visiškai realus, ypač provincijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių konsolidavimo ketvirtojo etapo plano projektą. Jame numatyta, kad pertvarkant ligonines turi būti didinamas slaugos lovų skaičius ir atsisakoma dalies aktyvaus gydymo lovų. Šios turėtų būti panaudojamos ne mažiau kaip 300 dienų per metus. Jei rodiklis nesiektų 250 dienų, tokia ligoninė būtų jungiama prie didesnės gydymo įstaigos.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rajoninėse ligoninėse veikiausiai nebebūtų finansuojamos chirurgijos paslaugos, jei per metus atliekama mažiau nei 400 didžiųjų operacijų, ir akušerijos paslaugos, jei per metus jų suteikiama mažiau nei 300 gimdyvių. Konkrečius sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos planus iki žiemos turės pateikti koordinavimo tarybos šalies apskrityse.

Nepalanki situacija

Šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 94 ligoninės, iš jų 87 - valstybės ir savivaldybių. Šiose ligoninėse buvo 26 325 lovos (15 229 - aktyvaus gydymo, 5 115 - slaugos ir palaikomojo gydymo). Pernai aktyvaus gydymo lovos vidutinis užimtumas siekė 265,7 dienos, vidutinė gulėjimo trukmė - 5,9 dienos. Hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojų - 23,6 ligonio.

SAM pateikiama statistinė analizė rodo, kad ligoninėse yra per daug ligoniams skirtų lovų - 1 tūkst. gyventojų tenka 7,6 lovos, o tai 46 proc. daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lietuva gali pasigirti ir tuo, kad 100 gyventojų ligoninėse tenka net 21,3 aktyvaus gydymo stacionaro lovos, kai ES vidurkis - 15,9 lovos. Šiuo metu kai kuriose rajonų ligoninėse neužimtų lovų per metus rodiklis siekia net 224 dienas. Tuo pat metu jaučiamas jų trūkumas slaugos ir palaikomojo gydymo bei geriatrijos paslaugoms teikti. Nemažai sveikatos priežiūros įstaigų dirba nuostolingai.

Prievartos nebus?

LŽ kalbinta sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė teigė, jog Lietuvoje yra ligoninių, kuriose lovų užimtumas tesiekia 20 procentų. „Jei ligoninės skyriuje vienu metu yra 10 palatų ir tik viena gimdyvė, o medikų brigados budi nuolat, iš ko jiems mokėti atlyginimus? Taip neturėtų būti, ir gydytojai patys privalėtų tai suvokti“, - pabrėžė ji.

R. Šalaševičiūtė tikino, kad SAM „nenuleidžia“ ligoninių steigėjoms - savivaldybėms - jokių sprendimų, o tik skatina jas ieškoti būdų, kaip spręsti opią problemą. Ministrė pridūrė, jog dalyje ligoninių labai trūksta medikų, o kai kurios gydymo įstaigos, dirbančios nuostolingai, nevengia samdytis budinčių specialistų, atvykstančių iš didžiųjų miestų, ir moka jiems kur kas didesnius atlyginimus nei vietiniams.

„Jau apvažiavau daug šalies rajonų. Per susitikimus su gydymo įstaigų vadovais, kolektyvais, rajonų merais daug kalbėta apie pertvarką. Optimizavimo reikia ne tik rajonuose, bet ir didžiuosiuose miestuose“, - aiškino R. Šalaševičiūtė.

Esą niekas nekalba apie skyrių ar ligoninių uždarymą, tik apie bandymą organizuoti veiklą taip, kad ji ne tik duotų finansinės naudos, bet ir būtų reikalinga gyventojams.

Kova už būvį

Vakar Lazdijų rajono taryba patvirtino naują Lazdijų ligoninės valdymo struktūrą - dalis skyrių sujungiami su kitais, vienas yra perprofiliuojamas. Nebeliks 11 etatų - skyrių vedėjų, vyriausiųjų medicinos seserų.

„Jungdami smulkesnius padalinius į stambesnius vienetus taupysime lėšas, mažinsime valdymui reikalingas išlaidas ir galėsime dar operatyviau suteikti pagalbą“, - LŽ tvirtino Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas Vytautas Šimkonis.

Anot jo, teko žengti tokį žingsnį, nes būtina mažinti kai kurių skyrių nuostolius rengiantis būsimam ligoninių tinklo konsolidavimo etapui. Mat ligoninei jau ir taip vos pavyko gauti leidimą iki metų pabaigos teikti akušerijos paslaugas. Kitaip nuo liepos akušerijos skyrių būtų tekę uždaryti. „Ir šiandien nežinau, ar pavyks pasiekti, kad šiemet mūsų ligoninėje gimdytų ne mažiau kaip 300 moterų, nors stengiamės savo paslaugas siūlyti net kaimynės Lenkijos Punsko krašto gimdyvėms“, - prisipažino V. Šimkonis.

Jis neslėpė, kad dėl SAM siūlomos pertvarkos Lazdijų gydymo įstaigai gresia iš daugiaprofilinės virsti nedidele rajonine ligonine, kurioje tebūtų terapijos-geriatrijos bei slaugos skyriai.

„Manau, problema ta, kad tokių ligoninių kaip mūsų steigėjos - savivaldybės - kategoriškai nusiteikusios prieš chirurgijos, akušerijos skyrių uždarymą“, - sakė pašnekovas. Juos panaikinus rajonuose dar labiau padidėtų nedarbas, gyventojams taptų sunkiau sulaukti medikų pagalbos.

Tęstinis procesas

Sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje restruktūrizuojamos nuo 2003 metų. Jau būta trijų etapų. Per tą laiką uždarytos ar prie kitų ligoninių prijungtos 42 iki tol juridinio asmens teises turėjusios gydymo įstaigos. 14-oje rajoninių ligoninių (Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Plungės, Prienų, Skuodo, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų), kuriose per metus nebūdavo 300 gimdymų, nebeliko akušerijos skyrių. Kadangi Anykščių ligoninė šio reikalavimo neatitinka, čia akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nefinansuojamos, tačiau už jas moka rajono savivaldybė.

10-yje rajoninių ligoninių (Gargždų, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Prienų, Šilalės, Širvintų, Zarasų), kuriose per metus didžiųjų operacijų skaičius nesiekė 660, buvo uždaryti chirurgijos skyriai.

Taip pat centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas (vietoj 56 dispečerinių tarnybų jis sutelktas aštuoniose), o šias paslaugas teikiančių įstaigų skaičius sumažintas penkiomis (Lazdijų, Pagėgių, Palangos, Rietavo, Širvintų).

Sveikatos priežiūros įstaigose pradėtos teikti ir nuolat plėtojamos dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugos, plečiamas ambulatorinių, slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų tinklas.

Neišvengiami pokyčiai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas prisipažino pritariantis tolesnei šalies ligoninių tinklo pertvarkai, kurią buvo pristabdęs ankstesnis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Gydymo įstaigos turėtų pačios numatyti savo likimą, tik reikia nustatyti aiškius kriterijus, kad jos žinotų, ar atitinka juos, ar ne. Ir tai būtų taikoma visoms be išimties gydymo įstaigoms“, - LŽ sakė parlamentaras. Anot jo, jau šiuo metu, nelaukdamos, kol bus patvirtintas SAM siūlomas planas, kai kurios ligoninės pačios ieško išeičių - jungiasi prie didesnių ir tampa jų padaliniais. Taip nutiko Skuodo, Akmenės ligoninėms, tokią galimybę svarsto Kupiškio medikai.

Vis dėlto, A. Matulo nuomone, rajoninėms ligoninėms reikia suteikti pereinamąjį 2-3 metų laikotarpį, per kurį jos galėtų arba „pasitaisyti“, arba pačios nuspręsti, kokių paslaugų nebeturėtų teikti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"