TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ligoninių reforma: kirsti uodegą iš karto ar po gabaliuką?

2009 10 23 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos Konstitucija laiduoja visų šalies piliečių teisę į medicinos pagalbą bei gydymo paslaugas. Ar po ligoninių pertvarkos, kuriai ruošiasi valdžia, ši teisė ir toliau bus užtikrinta visiems Lietuvos gyventojams?

Gydymo įstaigas Lietuvos rajonuose numatyta suskirstyti į rajonines ir regionines, nuo to priklausys ir jų finansavimas bei paslaugų spektras. Daliai jų gali būti neskirtas finansavimas, remiantis valdžios pasiūlytais naujais kriterijais. Ar šie kriterijai yra skaidrūs ir įtikinami? Ar užkirstas kelias lobizmui, sprendžiant gydymo įstaigų ateitį? Kodėl ligonių pertvarkos planus lydi nežinia? Kodėl reikalinga ši reforma?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti Sveikatos apsaugos ministras Algis ČAPLIKAS, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė, buvusi sveikatos apsaugos viceministrė doc. dr. Danguolė JANKAUSKIENĖ, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis VAIGINAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

15 metų nė iš vietos

A.Medalinskas. Kodėl nuspręsta pradėti ligoninių pertvarką?

A.Čaplikas. 15 metų visi kalbėjo, kad sveikatos apsaugos reforma yra būtina, o daliniai žingsniai veda tik į aklavietę. Dabar šalyje ekonominė krizė ir mažėja finansavimas. Todėl kilo klausimas, kaip sveikatos apsaugos sistemai išgyventi tokiomis sąlygomis, kad žmonės nebūtų nuskriausti, o gydymo įstaigose ir toliau būtų teikiamos visos būtinos paslaugos. Be to, likviduojant apskritis, 51 gydymo įstaiga pakimba tarsi beorėje erdvėje, tad joms reikia surasti steigėją, priežiūros instituciją. Viena ministerija negali ja būti. Ji yra politikos formuotoja. Lietuvos ir Pasaulio banko ekspertai pastebėjo, kad mūsų krašte lėšų sveikatos apsaugai skiriama mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau ligonių ir lovų tinklas yra vienas didžiausių. Ir pirminė grandis sveikatos apsaugos sistemoje veikia neefektyviai. Taigi priežasčių reformai tikrai daug.

A.Medalinskas. Ar planuojant šią pertvarką buvo atliktos studijos, rodančios, kaip siekti efektyviausio rezultato?

A.Čaplikas. Dar anksčiau buvo atlikta ne viena studija, už ką sumokėti nemaži mokesčių mokėtojų pinigai, bet niekas šių idėjų neįgyvendino, o pačios studijos buvo paslėptos giliai stalčiuose. Vilniaus savivaldybės užsakymu studija buvo atlikta 2003 metais. Švedų studija buvo padaryta 2001-2002 metais. Rengdami Lietuvos ligoninių pertvarką pasirinkome švelnesnį variantą nei siūlė švedai, nes negalima per dieną visko sugriauti ir pakeisti. Tai reikia daryti palaipsniui.

D.Jankauskienė. Švedų ekspertai pasiūlė radikalią reformą ir ne visada atsižvelgė į mūsų situaciją. Skurdo lygmuo mūsų miestuose ir kaimuose yra labai skirtingas, ne taip kaip Švedijoje. Ir gyventojų judėjimas iš kaimų į miestus neprilygsta Švedijos situacijai, todėl aš kritikavau tą švedų studiją, kurią dabar norima įgyvendinti. Švedai rėmėsi prielaida, kad po 10 metų sąlygos Lietuvoje bus tokios pačios kaip Švedijoje, bet ar jos bus tokios?

D.Vaiginas. Mums nesilyginti su Skandinavijos ir kitų Europos kraštų pacientų mobilumu. Mūsų pacientai, ypač rajonuose, tikrai nėra finansiškai pajėgūs keliauti iki ligoninių didžiausiuose Lietuvos miestuose. Dabar jiems net iki rajono centrų nelengva nukakti, kur jie gali gauti visas būtiniausias paslaugas labiausiai paplitusioms ligoms gydyti. O kai žmogui teks keliauti į nežinomą aplinką, svetimą miestą ir nežinomą ligoninę, tai gali dar negatyviau paveikti jo sveikatą.

D.Jankauskienė. Ypač kaimuose žmonės yra nejudrūs, ten prasta transporto infrastruktūra, todėl reikia mąstyti apie greitosios pagalbos tinklo plėtrą, kad neatsitiktų taip, jog įvykdžius ligoninių pertvarką žmonės neteks būtinos skubiosios medicinos pagalbos. Tai yra žmonių gyvybės klausimas, kuris turi būti sprendžiamas visiškai kitaip nei uždarant, pavyzdžiui, kokios nors gamybos cechą.

A.Čaplikas. Taip, vien ekonominės naudos sveikatos apsaugos sistemoje tikrai negalima laikytis. Tai būtų kelias į niekur. Ligoninės nėra žvakių fabrikėlis, kur būtų galima leisti veikti tik konkurencijos principams. Sveikatos apsaugos sistemoje svarbiausia yra žmogaus gyvybė.

A.Medalinskas. Jūsų minėtos studijos parengtos mažiausiai prieš šešerius metus. Ar jos nepaseno?

A.Čaplikas. Pasaulio banko išvados parengtos prieš pusę metų. Ten koncentruota forma pasakyta tas pat, kas anksčiau buvo surašyta studijose. Šias išvadas galima rasti internete.

A.Medalinskas. O studijos? Jos, matyt, nėra slaptas dokumentas, kurio negalima paskelbti viešai?

A.Čaplikas. Galime ir jas paskelbti internete, nors švedų studijos apimtis yra didelė. Ministerijoje kalbėjome, kad šią studiją reikia dauginti, nešioti ir dalyti, kaip "Tėve mūsų". Dabar dažnai girdžiu, kad reikia užsakyti naują studiją, metus palaukti ir tik tada pradėti sveikatos apsaugos reformą. Jei to reikalaus bendruomenė, žiniasklaida, galime taip ir padaryti, bet už studiją teks sumokėti mažiausiai dar vieną milijoną litų.

D.Jankauskienė. Ne tik tos studijos, bet ir pasaulio valstybių patirtis rodo, kad tai, ką ruošiamasi daryti Lietuvoje, kitose valstybėse buvo padaryta prieš dvidešimt metų. Praėjusio amžiaus aštuntajame ir dešimtajame dešimtmečiais dėl pradėjusių sparčiai augti išlaidų sveikatos apsaugai (dėl naujų technologijų įdiegimo, mokslo laimėjimų, organizacinių technologijų įgyvendinimo, dienos stacionaro ir ambulatorinių sąlygų išplėtojimo) visame pasaulyje atsirado poreikis keisti sveikatos apsaugos sistemas, jas restruktūrizuoti, racionalizuoti. Tačiau, suprantama, tik struktūrų pakeitimas pats savaime nėra joks gėris.

A.Medalinskas. Mes kalbėjome apie studijas ir valstybių patirtį, kuri buvo prieš dvidešimt metų. Bet laikas eina. Atsiranda kitokios sąlygos. Ar atsižvelgiant į dabartinę ES valstybių patirtį siūloma reforma Lietuvoje vyktų?

D.Jankauskienė. Manau, taip.

A.Medalinskas. O ką apie šią reformą mano gydytojų bendruomenės nariai, rajoninių ligoninių vadovai? Girdėjau, kad ligoninių vadovai, gydytojai šiandien gyvena nežinioje, o dažnas ir baimindamasis dėl savo ir ligoninės ateities.

D.Vaiginas. Reformos reikia, bet kitas klausimas, kokiu greičiu tai padaryti ir kokiais būdais. Lietuvos ligoninių asociacija, vienijanti visų pirma rajonų ligonines, siūlo realiai pažvelgti į galimą ligoninių pertvarką. Juo labiau kad tam tikri procesai ir taip vyksta. Didinant reikalavimus ir keliant kartelę rajono ligoninėms - tiek dėl specialiosios, tiek dėl bendrosios priežiūros - ne visoms įstaigoms pavyko susidoroti su naujais iššūkiais. Pavyzdžiui, Kupiškyje ir Kuršėnuose jau nebeliko chirurgijos ir gimdymo skyrių.

A.Medalinskas. O kas tai nulėmė?

D.Vaiginas. Pacientų srautus reguliuoja rinka, nes principas, kad pinigai eina paskui ligonį, ir dabar Lietuvoje veikia, nors galimybės už gydymo paslaugas pritraukti papildomų pinigų yra ribotos. O jeigu gydymo įstaigai nenaudinga kokią paslaugą teikti, nes nėra paklausos ir pacientų, tai ligoninės ir dabar uždaro atitinkamus savo skyrius bei atsisveikina su darbuotojais be jokių nurodymų iš viršaus.

Kriterijai ar lobizmas?

A.Medalinskas. Kokiais kriterijais remiantis ruošiatės vykdyti ligoninių pertvarką: geografiniu ar kvalifikaciniu, atsižvelgiant į kiekvienos ligoninės potencialą, gydytojus ir technologinę įrangą? Kad Gargždų ar Kretingos gyventojai sudėtingesnėms operacijoms mieliau renkasi šalia esančias Klaipėdos ligonines, matyt, visi galime suprasti. Bet, pavyzdžiui, kodėl visai šalia Vilniaus esanti Trakų ligoninė tampa regioninė?

A.Čaplikas. Nustatėme tris pagrindinius kriterijus: operacijų skaičių - 1000 per metus, metinį gimdymų skaičių - 300 atvejų, ir artimiausią atstumą iki ligoninės, kur gyventojams gali būti suteiktos visos gydymo paslaugos. Kalbėdami apie atstumus iki regioninių ligoninių, taikome "auksinės valandos" kriterijų - ne daugiau kaip 50 kilometrų, kad žmogui maksimaliai greitai būtų galima suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą, ypač sunkesniais atvejais.

D.Vaiginas. Šie kriterijai neišlaiko kritikos.

A.Čaplikas. Jeigu reikės, mes ir žemėlapį paskelbsime, kuriame žiūrėjome, kad nebūtų baltųjų dėmių. Pavyzdžiui, Šalčininkuose gimdymų skaičius dar tik artėja prie 300. Jeigu ten neplėtosime gydymo paslaugų, tai bus nykstanti šiuo požiūriu Lietuvos teritorija. Ties riba yra ir Elektrėnų ligoninė. Ypač chirurgijos skyrius. Jeigu didesniu pajėgumu pradės veikti Elektrėnų elektrinė, atsiras ir avarijų galimybių, todėl ir ten reikia stiprinti ligoninių pajėgumą. Nenoriu minėti kiekvienos gydymo įstaigos, nes kai pamini kurią nors, tuoj pat kyla triukšmas. Neutrukus mes paskelbsime, kuri ligoninė bus regioninė, o kuri rajoninė.

A.Medalinskas. Tai kodėl nepaskelbiate?

A.Čaplikas. Tai nėra paprasta. Ir žiniasklaidoje kartais skelbiamas ligoninių sąrašas neatitinka tikrovės. Daug įvairių dokumentų, projektų buvo rengta. Mums ir patiems dar reikia viską susiskaičiuoti.

A.Medalinskas. Jūs ką tik išdėstėte kriterijus ir galite pagal juos nesunkiai apskaičiuoti, kuri ligoninė gaus rajoninės, o kuri regioninės ligoninės statusą. Ir ligoninių vadovai žino, kiek chirurginių operacijų padaro, kiek gimdymų turi ligoninė ir koks atstumas iki artimiausių didžiųjų Lietuvos miestų ligoninių. O gal vis dėlto yra dar vienas veiksnys, nulemiantis ligoninių vietą hierarchijoje. Politinis ir kitoks lobizmas?

A.Čaplikas. Yra tik šie objektyvūs kriterijai. Duomenys yra imami iš ligonių kasų informacinės sistemos. Ten yra fiksuojamos visos operacijos, kitos gydymo paslaugos, nes už jas iš ligonių kasų yra mokama ligoninėms.

A.Medalinskas. Pažvelkime, pavyzdžiui, į jau minėtą Trakų ligoninę, kuri turėtų tapti regioninė, arba į Pasvalio ligoninę. Ar jų užtarėjų lobistinės pajėgos yra stipresnės, ar šios ligoninės ir pačios yra labai pajėgios, nes tokios tapo irgi dėl tų pačių įtakingų užtarėjų Seime ir Vyriausybėje? Trakų rajone daug įtakingų Lietuvos žmonių pasistatė sau namus ir gyvena, o Pasvalio ligoninė garsi tuo, kad ten dirbo dabartinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SSRK) pirmininkas konservatorius Antanas Matulas. Ar ne tai yra priežastis, kodėl šių rajonų ligonines numatoma pamaloninti?

A.Čaplikas. Trakai atitinka visus mūsų regioninei ligoninei iškeltus kriterijus, išskyrus atstumo, bet jis įtrauktas tik kaip papildomas. Pasvalio ligoninė irgi atitinka kriterijus. Akušerijos skyrius dirba pagal reikalaujamą apimtį.

A.Medalinskas. O kitos aplink Pasvalį esančios ligoninės, kurioms numatytas tik rajoninių ligoninių statusas - ar jos neatitinka didžiosios dalies jūsų kriterijų, ar Pasvalio ligoninė iš visų jų išsiskiria savo pajėgumu?

A.Čaplikas. Tai yra mitas, kad kriterijai ligoninių pertvarkai suformuoti pagal dabartinio SSRK pirmininko aktyvumą. Viską nulemia tik skaičiai. Pasvalio ligoninėje yra 330 gimdymų per metus, kai reikalavimai tik 300 gimdymų, ir daroma 860 operacijų.

A.Medalinskas. Bet sakėte, jog reikia, kad būtų atliekama apie 1000 operacijų. Tai vis dėlto ar tos ligoninės, pavyzdžiui, Pasvalio, visiškai atitinka visus kriterijus, keliamus regioninei ligoninei, ar tik iš dalies?

A.Čaplikas. Didžiąją dalį kriterijų.

A.Medalinskas. Kai jūs kalbate apie ligoninių priskyrimą rajoninėms ar regioninėms, pradedate nuo akušerijos skyrių. Kodėl šis kriterijus yra pats svarbiausias, o atstumas vertinamas tik kaip papildomas?

A.Čaplikas. Gali būti tokių atvejų, kad jeigu ligoninę tektų uždaryti, gyventojams iki artimiausios, teikiančios visas gydymo paslaugas ligoninės reikėtų važiuoti daugiau kaip šimtą kilometrų, tada geografinis, atstumo veiksnys gali tapti ir lemiamu. Bet šiaip visų pirma atsižvelgiame į akušerijos skyrių darbą, nes jeigu bus šie skyriai, vadinasi, tose ligoninėse reikės ir reanimacijos skyrių. Po to žiūrime į operacijų skaičių.

A.Medalinskas. Ar yra daugiau ligoninių, kurios neatitinka visų kriterijų, bet turėtų tapti regioninėmis?

A.Čaplikas. Daroma išlyga ir Rokiškio ligoninei, kur yra tik 183 gimdymai, bet atliekama daugiau kaip 800 operacijų per metus. Rokiškio ligoninei taikoma ta pati išlyga, kaip Šalčininkams - kad nebūtų "baltų dėmių". Ir Druskininkų ligoninei taip pat, kur nėra iš viso jokių gimdymų, bet daroma daug operacijų. Per tūkstantį. Ir jie patenka į tokį Lietuvos kampą, kur negali ligoninei neduoti regioninio statuso.

D.Vaiginas. Atrodo, kad net šešios ligoninės pretendentės į regionines per metus nepriima 300 gimdymų, tačiau šios paslaugos iš jų bus perkamos. Viena jų, Druskininkų ligoninė, net neturi akušerijos skyriaus. Gal jis bus steigiamas? O iš penkių rajoninių ligoninių, tebeturinčių akušerijos skyrius, gimdymo paslaugos nebebus perkamos, nors gimdymų kiekis panašus, kaip ir tose penkiose regioninėse ligoninėse.

A.Medalinskas. Taigi žvelgiant į tiek daug išlygų šioje ligoninių pertvarkoje, ar galima pasakyti, jog visur ir visada vadovaujamasi objektyviais kriterijais ir kad tie kriterijai yra visiems suprantami?

A.Čaplikas. Viskas yra labai skaidru. O išlygų tikrai yra. Ir Švenčionių ligoninei išlyga yra daroma, nors yra tik 166 gimdymai. Tačiau ten operacijų skaičius - 992, tik 8 operacijų trūksta iki reikalaujamo 1 tūkstančio. Negi dabar nepirksi chirurginių paslaugų iš šios ligoninės? Be to, 156 kilometrai iki arčiausio didelio Lietuvos miesto.

D.Vaiginas. Bet reikalavimų kriterijus yra ne 1000 operacijų, o 1100 operacijų, arba vidutiniškai trys operacijos per parą. Šio kriterijaus neatitinka net 12 ligoninių, pretenduojančių tapti regioninėmis. Tai Jonavos, Druskininkų, Švenčionių, Šilutės, Radviliškio, Rokiškio, Pasvalio, Kėdainių, Visagino, Raseinių, Trakų, Šalčininkų ligoninės. Tačiau šį kiekį viršijo 5 ligoninės, kurioms nežinia kodėl yra siūlomas rajoninės ligoninės lygmuo. Tai Plungės, Vilkaviškio, Kelmės, Anykščių ir Joniškio ligoninės. Reikėtų patikslinti, kad atstumas nuo Švenčionių iki Vilniaus yra 84 kilometrai, o iki Utenos - 65 kilometrai. Pagal atstumo kriterijų net 8 ligoninės neatitinka regioninių ligoninių statuso. Tai Šalčininkų, Trakų, Pasvalio, Radviliškio, Šilutės, Jonavos, Marijampolės, Mažeikių. Peršasi mintis, kad ne viskas yra taip objektyvu ir skaidru.

A.Čaplikas. Reikia matyti visumą. Be politinio palaikymo ministras, pradėjęs šią reformą, yra pasmerktas.

A.Medalinskas. Jeigu nebus surasti įtikinami kriterijai, perspektyva susideginti ant šios reformos laužo tikrai reali. Ar šie kriterijai remiasi pasauline praktika, vykdant ligoninių pertvarką ir kitose valstybėse ir buvo mums rekomenduoti jau minėtų įvairių studijų? O gal Lietuvos šalis įnešė savo indėlį, parinkdama juos?

D.Jankauskienė. Vieningų kriterijų pasaulyje nėra. Kiekviena valstybė nustato savo kriterijus, atsižvelgdama į tai, kas jai yra svarbu. Prieš dešimt metų, kai gyvavo Sveikatos apsaugos reformos biuras, dabartinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės tuometiniame kabinete ministerijoje buvome išbraižę ligoninių pertvarkos žemėlapį. Paskiau šis biuras buvo panaikintas. Dabar panaši veikla vėl atnaujinta. Dabartinėje ligoninių pertvarkoje siūloma svarbiausiais kriterijais laikyti akušerijos ir chirurgijos skyrių darbo apimtį, o geografinis veiksnys būtų papildantis. Tuomet kriterijus mes buvome sudėlioję priešingai: geografinis veiksnys buvo svarbiausias. Tada mus kritikavo, kad nežiūrime ligoninių darbo efektyvumo. Šis mūsų žemėlapis buvo ištrauktas į viešumą, paskelbtas žiniasklaidoje ir kalbos apie ligoninių pertvarką pasibaigė. Aš suprantu, kodėl dabar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip elgiasi ir čia yra logikos.

A.Medalinskas. O prieštaravimų logikai nematote?

D.Jankauskienė. Nelogika prasidėtų tada, jeigu atsirastų koks nors bent vienas neteisingumas.

A.Medalinskas. O dabar tokių neteisingumų neįžvelgiate, kai vienoms ligoninėms reikia atitikti visus kriterijus, o kitoms - ne? Kai viena gydymo įstaiga gauna rajoninės ligoninės statusą, o kita, turėdama įtakingų globėjų, tampa regioninė, nors neatitinka kriterijų? O juk nuo to priklauso ligoninės veikla ir finansavimas. Jeigu, naikinant apskritis, jų ligoninės būtų pervadintos tiesiog regioninėmis, būtų viskas aišku, bet taip nėra. Daliai rajoninių gydymo įstaigų taip pat suteikiama galimybė tapti regioninėmis ligoninėmis, bet ar yra skaidrūs, objektyvūs kriterijai, suderinti su medikų bendruomene, kad joks lobizmas neimtų viršaus? Ar per šiuos ligoninių hierarchijos perstumdymus nenukentės pacientų ir ligonių interesai Lietuvos rajonuose ir miesteliuose?

D.Jankauskienė. Jeigu pritrūktų teisingumo, sugriūtų visa logika. Labai svarbu viską sudėstyti taip, kad vėliau nereikėtų pažeisti nė vieno principo. Pripažinkime, tai padaryti nepaprastai sunku, juk Lietuvoje daugelį metų nėra strateginės vizijos, kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, viskas taip ištampyta, kad dabar ministerijos vadovybei labai sudėtinga surasti kokį nors vieną vardiklį.

D.Vaiginas. Yra dar anksčiau patvirtinti bendrieji specialieji reikalavimai gydymo paslaugoms teikti. Jie remiasi trimis pagrindiniais rodikliais: ligoninės patalpos, įranga ir personalas. Jeigu šie reikalavimai įvykdomi, vadinasi, gydymo įstaigos gali teikti paslaugas.

D.Jankauskienė. Ministerija turi teisę kelti ir efektyvumo kriterijus.

D.Vaiginas. Jei gydymo įstaiga ar gydytojas nori teikti paslaugas, jis turi gauti licenciją. Visa tai yra efektyvumo rodikliai. Kodėl pradėta nuo gimdymų skaičiaus ir ne mažiau nei 300? Kuo pagrįstas tas rodiklis?

A.Čaplikas. 2003 metų Vyriausybės nutarime apie tai aiškiai parašyta. Viskas yra pagrįsta efektyvumu ir žmogaus saugumu. Vertinant gydymo įstaigų darbą vien mechaninių kriterijų nepakanka. Negana kalbėti tik apie patalpas, įrangą ir medikų personalą. Paimkime gydytojus anesteziologus, chirurgus. Juk dažnai rajonuose jie - ne vietiniai specialistai, o atvykstantys iš miestų. Turi po du ar net tris etatus. Bet ar gali žmogus 18 valandų per dieną dirbti tokį atsakingą darbą, nerizikuodamas padaryti neleistinų klaidų. Nekaltinu gydytojų, kurie norėdami geresnio gyvenimo užsiverčia tokią naštą, bet juk šie medikai gydo žmones. Net ir 18 valandų per parą nedirbusio gydytojo darbas gali tapti nesaugus ir pavojingas pacientui.

A.Medalinskas. Tai tikrai rimtas argumentas. Ar gali SAM vadovybė, ekspertai, gydytojai praktikai, ligoninių vadovai susėsti ir susitarti dėl visiems priimtinų ligoninės pertvarkos kriterijų?

D.Vaiginas. Nieko nauja nereikia galvoti. Esami dabartiniai kriterijai yra visiškai pakankami.

A.Medalinskas. Ar jūsų asociacija galėtų pasiūlyti savo kriterijus, be čia jau minėtų mechaninių, įskaitant ir atstumą, o svarbiausia - atsižvelgiant į naują krašto finansinę situaciją, kai visur nubraukiama dalis lėšų?

D.Vaiginas. Naujos ekonominės sąlygos galioja nuo gegužės 1 dienos, kai 11 proc. sumažėjo gydymo paslaugos kaina ir dabar už mažiau pinigų reikia atlikti tą patį darbą.

A.Medalinskas. Kodėl dabartinei SAM vadovybei netinka tie kriterijai, kurie galioja ir šiandien: patalpos, įranga ir gydytojų potencialas? Juk jau dabar mažėja valstybės lėšos už teikiamas tas pačias gydymo paslaugas, o tai finansiškai pakerta ligoninių ir gydytojų gerovę?

A.Čaplikas. Praėjo šešeri metai, bet niekas tų kriterijų nepaiso. Aš ir klausiu ligonių kasų, kodėl jos nevykdo Vyriausybės nutarimo ir finansuoja nuostolingus ligoninių skyrius? Ir šiandien esama gimdymo skyrių, kuriuose gimdoma po 0,6 vaiko, o yra ligoninių, kuriose padaroma po 200 operacijų per metus. Atsižvelgdami į tai ir į naują ekonominę situaciją - krizę šalyje, mes greta tų mechaninių kriterijų pridėjome ir papildomų efektyvumo reikalavimų. Tačiau svarbiausia sveikatos apsaugos sistemoje - pacientas ir jo saugumas.

D.Jankauskienė. Maži akušeriniai skyriai tikrai nuostolingi, bet jų nelabai norima uždaryti.

A.Čaplikas. Jūs kalbėjote apie įrangos kriterijų, bet ką reiškia jos turėjimas? Merui, Seimo nariui ir kitiems lobistams paspaudus, atsirasdavo speciali eilutė, leidžianti pirkti įrangą, kuri neretai kainuoja kelis milijonus litų. Bet šios lėšos - mokesčių mokėtojų. Įranga taip greitai sensta, kad jei paliksime tuos reikalavimus, po kelerių metų toms pačioms ligoninėms vėl bus daromas spaudimas pirkti kitą, naujesnę įrangą. Todėl būtina užtvara, leidžianti nuspręsti, kurioje ligoninėje yra efektyvios medicinos pagalbos poreikis ir galimybės, o kurioje - ne. Ir nesvarbu, ar ji turėtų užtarėjų pirkti tokius prietaisus, ar ne. Į tai ir orientuojasi mūsų siūlymas.

D.Vaiginas. Daug investuota į ligoninių infrastruktūrą: pastatus, įrangą. Buvo pritraukta gerų specialistų medikų. To atsisakyti per labai trumpą laiką, jeigu taip revoliucingai būtų elgiamasi, gali tik labai turtinga valstybė.

Kaip eiti: pamažu ar radikaliai?

A.Medalinskas. Kiek lėšų gali sutaupyti ligoninių pertvarka, atlikta taip, kad nenukentėtų Lietuvos gyventojų interesai?

A.Čaplikas. Galėtume sutaupyti 150-300 mln. litų. Tai priklauso nuo to, ar radikalių žingsnių imsimės.

A.Medalinskas. Kokį kelią, jūsų nuomone, yra teisingiausia rinktis: palaipsnį ar radikalų?

A.Čaplikas. Radikalių, drastiškų žingsnių nesinori daryti, tačiau nebegalima palikti ir tik tų mechaninių kriterijų. Taip buvo dešimt metų. Ligoninės plėtėsi, statė naujus priestatus, pirko brangiausią įrangą ir niekas to nevaldė. Buvo naudojamos milžiniškos mokesčių mokėtojų lėšos. Patikėkite, su didžiausiu malonumu daryčiau tai, ką darė mano pirmtakai: važinėčiau į rajonus, atidarinėčiau naujas ligonines ar jų priestatus, kirpčiau juosteles, duočiau leidimus pirkti naują įrangą, būčiau visiems geras ministras. Bet dabar tam nėra lėšų. Nemanykite, kad esu politikas kamikadzė. Ne. Tačiau ką nors reikia daryti.

A.Medalinskas. Bet ar dėl šios reformos nenukentės Lietuvos žmonių interesai, jų teisė į medicinos pagalbą?

D.Jankauskienė. Jūs klausiate apie pacientų interesus, tačiau stebint tai, kas vyksta Lietuvoje, turime pripažinti, kad mūsų krašte medikų įtaka sveikatos apsaugos sistemai labai didelė ir neretai per jos prizmę visų pirma vertinama sveikatos apsaugos reforma. Yra trys skirtingos grupės, turinčios savo interesus. Pacientai nori visko nemokamai, arti namų, kokybiškai ir greitai. Medikai turi savo ambicijas, nori dirbti naudodamiesi geromis technologijomis, gauti gerus atlyginimus ir geromis sąlygomis teikti pagalbą pacientams. O administratoriai ir politikai kelia sveikatos apsaugai efektyvumo kriterijų - už tą pačią kainą kokybiškai atlikti daugiau darbo, aptarnauti maksimalų skaičių pacientų. Ir suderinti visų šių trijų grupių interesus tikrai nelengva. Be to, medikai daro didelę įtaką kitų dviejų grupių požiūriui. Todėl įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą ne taip paprasta vadovautis tik galimybių studijomis. Reikia turėti omenyje ir šių trijų grupių interesus, bandyti juos kaip nors suderinti.

A.Čaplikas. Viską labai gerai suprantame, visą atsakomybę ir riziką. Aišku, jei būtų daugiau laiko pasirengti pertvarkai, kai kurie mūsų veiksmai būtų atsargesni, bet reikia vertinti ir tą situaciją, kuri yra gatvėje.

A.Medalinskas. Ar situacija gatvėje bus ramesnė po tokios reformos? Mes dar nekalbėjome apie didžiuosius miestus.

A.Čaplikas. Turime apskaičiavę ir tai, kas būtų, jeigu nieko nedarytume, o biudžetas būtų mažesnis nei 400 mln. litų. Įvyktų natūralus trečdalio rajoninių ligoninių bankrotas. Tad ar galime, esant tokioms sąlygoms, viską vykdyti palengva ir taikyti tuos pačius rinkos dėsnius gydymo įstaigoms? Negalime, nors širdimi esu liberalas. Ką reiškia ligoninės bankrotas? Kai bankrutuoja kavinė, turime tik socialines problemas ar žlugusį verslą, o čia gali kilti problemų dėl žmogaus sveikatos.

D.Vaiginas. Vis dėlto manau, kad daugiau galėtume pasiekti, jeigu ši ligoninių pertvarka vyktų natūraliau, be nereikalingos skubos. Finansavimas ir toliau eis paskui ligonį. Tai jei vienose gydymo įstaigose ligonių srautai bus, apsimokės ir ta veikla, kurią ligoninė toliau vykdys, o jei ligonių nepakaks, įstaigos administracijai teks nutraukti paslaugą, neturinčią paklausos. Ir nereikės jokių papildomų kriterijų ar sprendimų iš viršaus. Procesas vyks natūraliai. Forsuodami viską sulauksime labai nepalankios reakcijos iš mūsų pacientų.

D.Jankauskienė. Lietuva, skirtingai nei Estija ar kitos valstybės, pasirinko nuosaikų sveikatos apsaugos reformos kelią, todėl pagal statistiką ir galimybių studijas lyg ir galėtų daryti radikalesnę reformą. Tačiau būtina turėti omenyje ir socialinės amortizacijos svarbą, nes sveikatos sistema Lietuvoje sprendžia daug socialinių problemų.

A.Čaplikas. Mums visiems pasitarus reikėtų nuspręsti, ar nuo Naujųjų metų iš karto vykdyti radikalesnę reformą, ar iš pradžių taikyti pereinamąjį laikotarpį, juo labiau turint omenyje, kad ligonių srautai, padarius pirmus reformos žingsnius, gali ir persiskirstyti. Daliai ligoninių, kurios neatitinka jokių kriterijų, kito kelio nėra, tik mažinti teikiamų paslaugų skaičių. Ir joks ligoninės vadovas neturėtų prieštarauti, nes kalbama apie Lietuvos žmonių sveikatą. Dauguma reformos tikslų - ne vienos dienos ar mėnesio sprendimas, nors kai ką reikės priimti ir šiais metais. Pati reforma gali trukti metus. Gal dvejus. Viskas priklausys nuo objektyvių realijų ir skiriamų lėšų, taip pat nuo visų mūsų suvokimo, kaip sparčiai tai reikia daryti. Tačiau nieko nedaryti nebegalime.

D.Vaiginas. Dabar svarbiausia - išsklaidyti abejones dėl ligoninių pertvarkos objektyvumo ir skaidrumo. Todėl, matyt, būtų tikslinga tą reformą rengti keliais etapais. Būtinas ir pereinamasis etapas, į kurį turėtų patekti, pavyzdžiui, 12 ligoninių, pretenduojančių į regioninių statusą, ir antra tiek nuvertintų į rajonines gydymo įstaigas. Pereinamojo laikotarpio reikia ir pacientams susiorientuoti, kur teks ieškoti paslaugų, ir ligoninėms persitvarkyti: vienoms pasirengti priimti didesnius srautus pacientų, kitoms - kaip išgyventi jų sumažėjus. Toks pereinamasis etapas turėtų būti ne trumpesnis nei 2-3 metai.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"